Nausėda NATO susitikime Londone, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda: NATO pripažino "agresyvius Rusijos veiksmus" didžiausia grėsme

(atnaujinta 23:40 2019.12.04)
Be to, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Rusija yra "pagrindinė ir didžiausia grėsmė" Baltijos šalių saugumui

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. NATO vadovų susitikime Londone didžiausia NATO grėsme pripažinti "agresyvūs Rusijos veiksmai", paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Nereikėtų turėti iliuzijų, Rusija yra pagrindinė ir, mano manymu, didžiausia grėsmė Baltijos šalių saugumui ir NATO. Labai svarbu aiškiai įvardyti išorines grėsmes Aljanso vieningumui ir stiprumui. Paraginau NATO valstybių vadovus stiprinti gynybą mūsų regione atgrasant Rusiją", — cituoja Nausėdą Prezidentūros spaudos tarnyba.

Skelbiama, kad gruodžio 4 dieną vykusioje NATO viršūnių sesijoje, skirtoje 70-osioms Aljanso įsteigimo metinėms, aptarti "agresyvūs Rusijos veiksmai", santykiai su Kinija ir terorizmas.

Саммит НАТО в Лондоне, Йенс Столтенберг, Гитанас Науседа,  Борис Джонсон, 4 декабря 2019 года
Gitanas Nausėda, Jensas Stoltenbergas ir Borisas Džonsonas NATO susitikime Londone

Prezidentūra pabrėžia, kad susitikime buvo išsakyta būtinybė stiprinti gynybą ir atgrasymą visomis minėtomis strateginėmis kryptimis, didinti išlaidas gynybai, modernizuoti ir adaptuoti NATO prie šiuolaikinių pavojų, stiprinti Aljanso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

Nausėda susitikime atkreipė dėmesį į NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkija ir išreiškė įsitikinimą, jog šis pasiekimas prisidės prie "regiono saugumo užtikrinimo".

Be to, savo kalboje prezidentas akcentavo, jog Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai ir planuoja 2030 metais finansavimą jai didinti iki 2,5 procento. Nausėda taip pat dar kartą pabrėžė, kad oro gynybai Baltijos šalyse reikalingas didesnis dėmesys.

O baigdamas savo pasisakymą NATO sesijoje Lietuvos prezidentas referavo į NATO plėtrą ir paragino palaikyti Sakartvelo ir Ukrainos euroatlantines integracijos aspiracijas.

Pirmąją NATO susitikimo dieną Aljanso sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad NATO nelaiko Rusijos prieše ir apskritai neturi jokio priešų sąrašo.

Anksčiau šiandien Turkija patvirtino NATO gynybos planus Baltijos šalims. Prieš tai Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tvirtino, kad jo valstybė nepalaikys NATO planų ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei aljansas nepripažins Sirijos kurdų gynybos pajėgų teroristinėmis.

Antradienį Lietuvis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, jog pasitiki NATO partnere Turkija, tačiau paragino prisiminti, kad turėtų vyrauti partnerių solidarumas.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jų valdžia dažnai prašo NATO sudaryti jų teritorijose karinius kontingentus.

NATO duomenimis, paskelbtais aljanso tinklalapyje, Lietuvos gynybos išlaidos šiais metais turėtų sudaryti 2,03 procento BVP. Atnaujintame 2020 metų Lietuvos biudžete numatyta, kad  vyriausybė gynybos tikslams planuoja skirti vieną milijardą 17 milijonų 68 tūkstančių eurų, dešimčia milijonų mažiau, nei buvo planuota anksčiau.

Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Maskva pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. 

Tegai:
Baltijos šalys, grėsmė, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Rusija smerkia JAV bandymus nuteikti ES prieš šią šalį
Vokietijoje terorizmo grėsmė palyginta su Rusijos įtaka Balkanuose
Pavilionis priminė, ką Lietuva paaukojo dėl narystės ES
Nausėda paragino NATO įvardyti Rusiją kaip "grėsmę pasaulinei tvarkai"
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį

(atnaujinta 19:21 2020.07.03)
Šalies vadovybė reguliariai bando apriboti informacijos sklaidą, nors tai prieštarauja Konstitucijai, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos valdžios bandymai apriboti informacijos sklaidą rodo atitolimą nuo demokratijos normų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Klaipėdos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti "RT" kanalų transliavimą.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) uždraudė septynių "RT" kanalų retransliavimą. Į uždraustų kanalų sąrašą pateko "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV". Po to LRTK nusprendė atsiliepti į kaimyninės šalies kvietimą taip pat pasielgti visoms kitoms ES narėms.

Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas konstatavo, kad tai ne pirmas kartas, kai šalies valdžia bando apriboti informacijos sklaidą.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai yra antikonstituciška, nes Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad žmonės turi teisę laisvai gauti, laisvai skleisti informaciją. Tai, be abejo, yra informacijos monopolija, man seniai nepatinka, kad skelbiamas kitoks, alternatyvus požiūris gyventojams, ir, mano manymu, tai, be abejo, yra gyventojų teisių suvaržymas, nes jie, mano manymu, turi visas teises pasirinkti žiniasklaidos priemones, kuriomis naudotis, gauti informaciją. Tai yra atitolimas nuo demokratijos normų, atitolimas nuo tradicinių valstybės raidos formų", — pareiškė jis.

Anot Titovo, tai ne paskutinis kartas, kai šalies vadovybė nepaiso Konstitucijos.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Konstitucija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Kiseliovas pakomentavo RT draudimą Latvijoje
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Rusijos zenitinių raketų sistema S-400

Karo ekspertas: JAV apmaudu, kad Turkija atsisakė "Patriot" ir pasirinko S-400

(atnaujinta 18:38 2020.07.03)
Vašingtonas naudojo įvairius metodus, kad atkalbėtų Ankarą nuo sutarties su Maskva, netgi grasino ir baugino, mano karo ekspertas Igoris Korotčenka

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. JAV nemalonu, kai NATO šalis atsisako jų ginklų, ypač jei taip pasielgia antra pagal galingumą ir karių skaičių armija NATO, interviu Sputnik radijui pasakė karo ekspertas, žurnalo "Nacionalnaja oborona" vyriausiasis redaktorius Igoris Korotčenka.

Birželio pabaigoje JAV senatorius respublikonas John'as Thune'as pasiūlė iš Turkijos įsigyti Rusijos zenitinių raketų sistemų S-400, kad išspręstų prieštaravimus tarp Vašingtono ir Ankaros. Pataisos pasiūlytos JAV įstatymo projektui dėl biudžeto asignavimų krašto gynybai 2021 metams.

Karo ekspertas pažymėjo, jog JAV iš pradžių dėjo dideles pastangas, kad būtų užkirstas kelias pasirašyti sutartį tarp Turkijos ir Rusijos.

"Buvo naudojama daugybė metodų — ir grasinimai, ir įbauginimai. Bandymas Turkijai primesti Europos ir Amerikos zenitinių raketų sistemas mainais į S-400. Bandymas grasinti Turkijai ekonominių sankcijų įvedimu. Arsenalas buvo labai didelis, įskaitant JAV Kongrese priimtą specialųjį įstatymą, pagal kurį prieš Turkiją ir šios šalies pareigūnus, prisidėjusius kuriant ir priimant sprendimus dėl S-400 pirkimo, galėtų būti įvestos individualios sankcijos", — pasakė jis.

Korotčenka priminė, kad Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas kelis kartus viešai pareiškė, kad jo šaliai reikalingos S-400 sistemos. Ekspertas pažymėjo, kad, be abejo, JAV nemalonu, kai NATO šalis atsisako jų ginklų.

"Žinoma, jiems labai nemalonu ir apmaudu, kad Turkija, o tai yra antra pagal galingumą ir karių skaičių armija NATO po Jungtinių Valstijų, taigi, NATO šalis numeris 2 pasirinko Rusijos zenitinių raketų sistemas S-400, atsisakiusi Amerikos "Patriot". Tai Vašingtonui yra didžiulis fiasko. Esu įsitikinęs, kad spaudimas tęsis, tačiau jis neduos jokių rezultatų. Turkija čia yra gana pragmatiška ir puikiai supranta amerikiečių tikslus ir savo interesus", — pasakė jis.
Raketų sistema S-400 Triumf
© Sputnik /
Raketų sistema S-400 "Triumf"