Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, archyvinė nuotrauka

Vilniaus teismas atmetė Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus skundą

(atnaujinta 18:17 2019.12.06)
Anksčiau žurnalistas paprašė paskelbti neteisėtu ir atšaukti Lietuvos institucijų sprendimą, pagal kurį jis buvo paskelbtas "grėsme nacionaliniam saugumui"

VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus Marato Kasemo skundą.

Sprendimas priimtas gruodžio 5 dieną. Pats teismo posėdis įvyko prieš dvi savaites.

Šių metų gegužės 28 dieną Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Žurnalistas buvo apklaustas, apieškotas ir jam buvo įteiktas sprendimas, perspėjantis apie draudimą atvykti į Lietuvą.

Skundo esmė

Advokatai Kasemo vardu pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti sprendimą "Dėl Marats Kasems, kuris naudojasi bendrijos laisvo judėjimo teise neįleidimo Lietuvos Respublikos teritoriją" neteisėtu ir jį panaikinti. Pabrėžiama, kad skundas pateikiamas prieš Vilniaus pasienio rinktinės VOUPU ir Lietuvos migracijos departamentą.

Teismas išnagrinėjo žurnalisto nusiskundimus dėl to, kad jam nebuvo paaiškintos jo neįleidimo į Lietuvos Respubliką priežastys ir nebuvo įteikti jokie papildomi dokumentai. Apie tai jis sužinojo tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme ir teisininkų prašymu gavęs Migracijos departamento sprendimą.

Pareiškėjo atstovai papildė, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus 1 dieną, toks sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Direktyvos dėl laisvo ES piliečių judėjimo nuostatas.

Be to, nuosprendyje teigiama, kad teismas išnagrinėjo ir atsakovų atsakymus į skundus. Atsakovų atstovai su skundu nesutiko, prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė teismo skundo netenkinti.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba paaiškino, kad sprendimas neįleisti Kasemo šių metų gegužės 28 dieną buvo priimtas, vadovaujantis Migracijos departamento 2019 metų gegužės 27 dienos sprendimu, kuriuo buvo reikalaujam uždrausti atvykimą iki 2024 metų gegužės 27 dienos. Teismo nuosprendyje teigiama, kad Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Migracijos departamentas taip pat su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nurodė, kad jis priėmė sprendimą, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) kreipimusi su prašymu įtraukti Latvijos pilietį Maratą Kasemą į nepageidaujamų asmenų sąrašus. Atsakovas tvirtino, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas yra "teisėtas ir pagrįstas".

VSD su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. VSD nurodė, kad skundžiami sprendimai yra "teisėti ir priimti atsakovų kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti".

"Sprendime aiškiai įtvirtintas faktinis pagrindas, t. y. duomenys ir aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas aktas — pareiškėjo veikla, susijusi su jo, kaip Lietuvoje veikiančio "Sputnik" informacinio portalo "sputniknews.lt" kuratoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus veikla sistemingai skleidžiant propagandinę informaciją, <...>", — aiškino VSD.

Teismo sprendimas

Teismas Kasemo skundą atmetė bei pažymėjo, jog visų atsakovų priimti sprendimai "buvo padaryti pagrįstai". Nurodoma, kad ginčijamame sprendime "grėsmė valstybės saugumui grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais, o konkrečiais duomenimis".

Be to, pabrėžiama, kad minėtame sprendime nebuvo galima pateikti visos informacijos apie galimą keliamą žurnalisto "grėsmę valstybės saugumui", kadangi dalis jos pagal Lietuvos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra įslaptinta VSD nurodymu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Agentūra griežtai nesutinka su teismo sprendimu ir ketina iki galo ginti Kasemo teises ir interesus.

"Teismas aptarė tik nereikšmingus mūsų skundo motyvus, o beveik visi pagrindiniai argumentai liko neatsakyti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra labai silpnai motyvuotas ir mūsų argumentai liko be atsakymų, matome pakankamai pagrindų apeliacijai, kurią planuojame pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui", — tvirtina MIA "Rossija segodnia" teisės skyriaus atstovai.

Sputnik Lietuva priespauda Lietuvoje

Per pastaruosius metus Sputnik Lietuva vis dažniau susiduria su priespauda Lietuvoje. Tai ypač išryškėjo po Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų bei balsavimo dviejuose referendumuose, kuriuos agentūra aktyviai apšvietė.

Be to, vasarą buvo užblokuota prieiga prie tinklalapio Lietuvos teritorijoje. Priežastis buvo tariamas "autorinių teisių pažeidimas", kurio skundėsi Lietuvos radijas ir televizija (LRT). Praėjus beveik trims savaitėms, prieiga prie svetainės buvo atkurta, pašalinus tariamai autorinių teisių saugomą turinį.

Rugsėjo mėnesį vykusiame ESBO žurnalistų saugos posėdyje Kasemas teigė, kad Lietuvos valdžia nevengia jokių būdų, siekdama priversti Sputnik Lietuva žurnalistus nutraukti veiklą. Anot jo, Vilniaus veiksmai yra panašūs į politinį terorą.

Kasemo teigimu, nepageidaujamoms žiniasklaidos priemonėms Lietuvoje grėsmė kyla iš pačios valstybės, politikams draudžiama bendrauti su Sputnik, o į redakcijos darbuotojų namus ateina Valstybės saugumo departamento atstovai.

Be žurnalisto posėdyje dalyvavo kiti Rusijos atstovai, kurie taip pat perskaitė pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus ir politinių disidentų persekiojimą Lietuvoje. Vėliau iš Lietuvos delegacijos pusės kilo neigiama reakcija.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pakomentavo Vilniaus pasipiktinimą ir pažymėjo, kad Lietuvos valdžia pasipiktinusi tik todėl, kad Vakarai susiduria su realia žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje.

Lapkričio pabaigoje laidos "Sava tiesa" eteryje MIA "Rossija segodnia" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Andrejus Blagodyrenko teigė, kad įvykiai, susiję su Sputnik redakcijomis Baltijos šalyse, nėra atsitiktiniai, o valdžia su žurnalistais elgiasi kaip "šauna į galvą".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
teismas, Sputnik Lietuva, Maratas Kasemas
Temos:
Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniuje (16)
Dar šia tema
Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"
Ekspertas pakomentavo Lietuvos reakciją į Rusijos atstovų pranešimus ESBO
Šiaurės šalys ketina išstumti Rusijos žiniasklaidą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos
"Rusija iš Prancūzijos teritorijos užpuolė visą Europą": keršto reikalas
"Susidoroti" su Rusijos žiniasklaida. Žodžio laisvės pažeidimai Baltijos šalyse
Žiniasklaida: Baltijos šalis neramina ES nesutarimai dėl Rusijos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Konservatorius stebisi, ar tikrai Nausėda jau parodė paramą "valstiečiams"

(atnaujinta 10:20 2020.05.31)
Anot politiko, artėjant Seimo rinkimams tokie autoritetingi prezidento veiksmai gali nulemti kai kurių neapsisprendusių rinkėjų sprendimą

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" atstovas Seime Kęstutis Masiulis sukritikavo prezidentą Gitaną Nausėda tariamai palaikant prieš Seimo rinkimus valdančiąją partiją.

Anksčiau šią savaitę prezidentas sakė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų LVŽS partijai, jie turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją.

"Tokios šnekos ir ypač iš Prezidento lūpų programuoja dalies rinkėjų ir ypač neapsisprendusiųjų elgesį. Kai nežinai už ką balsuoti, tai visad smagiau būti balsavus už nugalėtoją ir dar paskatinant autoriteto", — savo Facebook puslapyje parašė Masiulis.

Pasak konservatoriaus, Nausėdos iniciatyvą remti šeimas su vaikais ir laikinai mažinti mokesčius darbuotojams išlaidos, kas bendrai sieks 500 mln eurų, palaikys "valstiečiai", o tai bus bandymas "lieti vandenį ant valstiečių rinkiminio malūno".

"Juk rinkėjas, kuris nutars balsuoti už "dosnumą" Seimo rinkimuose nediferencijuos valstietiškas ir prezidento dovanas, o viską priskirs valstiečiams. Kuomet turėjome frakcijos pasitarimą su Prezidento patarėjais apie jo iniciatyvas aš taip tiesiai šviesiai jų ir paklausiau: "ar tikrai Prezidentas jau nutarė remti rinkimuose valstiečius, nes ji iniciatyvos yra tikrai lieja vandenį ant valstiečių rinkiminio malūno?", — parašė konservatorius.

Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną, anksčiau prezidentas pasirašė atitinkamą įsakymą. Nausėda anksčiau pabrėžė, kad politinės kampanijos vystymas priklausys nuo to, kiek pavyks susitvarkyti su koronaviruso plitimu.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politologas Vadimas Volovojus opozicijos elgesį siejo su artėjančiais Seimo rinkimais. Jo nuomone, politikai pasinaudos koronaviruso sukelta krize, norėdami užsidirbti politinių taškų.

Tegai:
Seimo rinkimai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Narkevičius lieka — ar Nausėda turi ką priešpastatyti valdančiajai daugumai?
Karbauskis pasiūlė pratęsti balsavimą rinkimuose į Lietuvos Seimą
Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite
Ramūnas Karbauskis ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite

(atnaujinta 17:33 2020.05.30)
"Valstiečių" vadovas įvertino, kaip nuomonių skirtumai kai kuriais klausimais paveikė bendradarbiavimą su valstybės vadovais

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą palygino su jo pirmtake Dalia Grybauskaite, praneša "Ekspres nedelia" su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Valstiečių" lyderis teigė, kad bendradarbiavimas su dabartiniu valstybės vadovu yra konstruktyvus ir leidžia kartu spręsti problemas, nepaisant nuomonių skirtumų, pavyzdžiui, dėl Susisiekimo ministerijos vadovo Jaroslavo Narkevičiaus. Be to, kaip pažymėjo Karbauskis, Nausėda formuoja kitokį departamentų bendradarbiavimą nei tas, kuris buvo Grybauskaitio valdymo laikais.

"Aš net neįsivaizduoju, tokia situacija, kokia susiklostė, pavyzdžiui, dėl ministro Narkevičiaus, nuomonių skirtumas, kad tokioje situacijoje buvusi prezidentė būtų toliau kažkaip tai konstruktyviai bendravusi. Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso, būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi, ir taip toliau, žinant jos charakterį, jos būdą. O dabartinis prezidentas, jis pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, mes turime kitą nuomonę", — sakė Karbauskis.

Karbauskis sakė, kad Karbauskio, parlamentarai ir Prezidentūra bendradarbiauja, kad kuo mažiau įstatymų tektų vetuoti.

Anot jo, valdančiųjų kritika, nuskambėjusi Nausėdos patarėjų atžvilgiu, nėra skirta asmeniškai valstybės vadovui.

"Jeigu prezidentas bando ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis ne silpnas, jis kaip tik stiprus. Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija, tai yra silpnumas, o ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti tai nėra kažkoks silpnumas", — kalbėjo LVŽS.

Anksčiau Nausėda teigė, kad eidamas į politiką jis norėjo "kitokios politinės kultūros", kuomet problemos sprendžiamos kartu su pagarba vienas kitam ir su bendradarbiavimo dvasia, "ne daužant kumščiu į stalą".

Skandalas, susijęs su ministru Narkevičiumi

Susisiekimo ministerijos vadovas Jaroslavas Narkevičius dažnai kritikuojamas dėl abejotinų sprendimų ir praeities istorijų.

Opozicija periodiškai puola ministrą ir ragina jį atsistatydinti. Kai kurie analitikai teigia, kad taip yra dėl partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga", kuria priklauso ir ministras, atstovų patekimo į ministrų kabinetą.

Šalies prezidentas, savo ruožtu, teigė, kad Narkevičius negali eiti savo pareigų, nes "tenka kalbėti apie tas problemas, su kuriomis jis susiduria. Ir tai yra labai blogai". Jis pabrėžė, kad panašių problemų ir situacijų nekyla kitiems Lietuvos ministrams.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda, Ramūnas Karbauskis
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"