Gitanas Nausėda susitiko  su ES šalių ambasadoriais

Lietuva mano, kad ES biudžeto pasiūlymai yra nepriimtini

(atnaujinta 20:28 2019.12.12)
Lietuvos vadovas nurodė, kad subsidijų sumažinimas turės neigiamos įtakos siekiant kovos su klimato kaita tikslų

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Suomijos pasiūlymas dėl ilgalaikio ES biudžeto yra nepriimtinas Lietuvai. Jis tai pasakė per susitikimą su Europos Sąjungos šalių ambasadoriais, akredituotais Lietuvai.

Nausėdos teigimu, Helsinkio siūlomame biudžeto variante numatyta sumažinti subsidijas Lietuvai 27 procentais, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse.

"Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto", — valstybės vadovo žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad daugiametėje finansinėje programoje numatytas išmokų mažinimas žemės ūkio ir sanglaudos politikoms turės neigiamos įtakos siekiant kovos su klimato kaita tikslų.

Lietuvos ūkininkų padėtis

Šią vasarą Lietuva ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus reikšmingi, net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo sunkesnė ir apėmė 24 savivaldybes.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. 2021 metais ES sumažins subsidijas Baltijos šalims ir tai pirmiausia paveiks žemės ūkio plėtrą šiose šalyse. Naujausi Lietuvos vadovybės sprendimai taip pat neskatina šios šakos plėtros. Anot eksperto, susidaro įspūdis, kad Lietuvos žemės ūkio gamintoją "lengviau pribaigti, nei pastatyti ant kojų".

Tegai:
biudžetas, parama, ūkininkai, ES, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos ūkio laukia rimtas smūgis
Lietuvos ūkininkai pralaimėjo sankcijų karą su Rusija
Nausėda sukritikavo subsidijų žemės ūkiui mažinimą
Seime nepritarta didinti mokesčius ūkininkams
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurio prekes buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į vietinius, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19