Normandijos formato viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Susitikimas po trejų metų pauzės: "Normandijos formato" viršūnių susitikimo rezultatai

Vienu ryškiausių derybų momentu tapo Rusijos ir Ukrainos prezidentų bendravimas. Zelenskis, kaip valstybės vadovas, pirmą kartą dalyvavo tokio formato derybose

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Paryžiuje pirmą kartą po trejų metų pertraukos įvyko "Normandijos formato" viršūnių susitikimas. Iš viso derybos truko maždaug aštuonias valandas.

Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Vladimiras Zelenskis ir Emanuelis Makronas, taip pat Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiko Eliziejaus rūmuose aptarti konflikto Donbase sureguliavimą, o po susitikimo priėmė komunikatą "Normandijos formatu", praneša RIA Novosti.

Galutinio komunikato turinys

Iš viso dokumente išdėstomi trys punktai: "Neatidėliotinos priemonės situacijai konflikto zonoje stabilizuoti", "Priemonės Minsko susitarimų politinėms nuostatoms įgyvendinti" ir "Tęsinys".

Vadovai pabrėžia, kad Minsko susitarimai yra "Normandijos formato" susitikimų pagrindas.

Konkrečiai, šalys išreiškė įsipareigojimą iki šių metų pabaigos visiškai įgyvendinti ugnies nutraukimo režimą Donbase, o iki 2020 metų kovo pabaigos planuojama išskirsti pajėgas trijose naujose vietose Ukrainos rytuose.

Встреча нормандской четверки в Париже, 9 декабря 2019 года
© Sputnik / Алексей Никольский
"Normandijos formato" viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Taip pat "Normandijos ketverto" vadovai palaikė naujų kontrolės punktų atidarymą Donbase ir paragino Kontaktinę grupę užtikrinti "apsikeitimą visus visais".

Be to, "Normandijos ketverto" šalių vadovai sutarė, kad kai kurie rajonai Ukrainos rytuose turėtų turėti specialų teisinį statusą, o "Šteinmejerio formulė", kuri paliečia įstatymą dėl specialios vietos savivaldos tvarkos kai kuriose Donecko ir Luhansko srityse, turi būti integruota į Ukrainos įstatymus.

Tuo pat metu šalys sutarė, kad vietos rinkimų tema taps viena pagrindinių kitame "Normandijos ketverto" susitikime.

Pirmasis Putino ir Zelenskio susitikimas

Vienu ryškiausių aukščiausiojo lygio susitikimo momentu tapo pirmasis Rusijos prezidento ir jo kolegos iš Ukrainos susitikimas, kuris pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas birželį. Anot Makrono, šis faktas tapo vienu pagrindinių teigiamų viršūnių susitikimo momentų.

Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad visos derybų šalys liko patenkintos jų rezultatais, o susitikimas parodė politikų tikslų bendrumą siekiant taikos Ukrainos rytuose.

Putinas taip pat teigiamai įvertino derybų rezultatus, pavadinęs darbą "labai naudingu". Taip pat, kaip priminė Rusijos vadovas, pagal susitikimo rezultatus sudarytame bendrame dokumente patvirtinta, kad Minsko susitarimai neturi alternatyvos, taip pat patvirtinta tiesioginio šalių dialogo svarba.

Встреча нормандской четверки в Париже, 9 декабря 2019 года
© Sputnik / Алексей Никольский
"Normandijos formato" viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Savo ruožtu Merkel pabrėžė, kad šalys dar turės daug darbo, tačiau pastebima valia išspręsti net ir sudėtingus klausimus.

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Zelenskis pareiškė, kad kol kas Rusijos ir Ukrainos prezidentai "tik pradėjo kalbėti", o derybas su Putinu įvertino žodžiais "kol kas lygiosios". Tuo pat metu, pasak Zelenskio, jo susitikimas su savo kolega iš Rusijos turėjo trukti 20 minučių, tačiau užtruko apie valandą ir susidėjo iš dviejų dalių — dalyvaujant visiems lyderiams ir tete-a-tete.

Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad nepaisant to, kad vesti dialogą su Putinu nėra lengva, Kijevas turi rasti bendravimo su Maskva formatą, jei nori sureguliuoti konfliktą Donbase.

Aukščiausiojo lygio susitikimo įvertinimas Rusijoje

Anot Rusijos senatoriaus Aleksejaus Puškovo, "Normandijos ketverto" susitikimas gražino į dalykiškas vėžes Rusijos ir Ukrainos prezidentų santykius, dialogas kuriuose buvo nutrauktas dėl buvusio Ukrainos vadovo Petro Porošenkos kaltės. Tuo pat metu Puškovas pabrėžė naują grėsmę sureguliavimui. Anot senatoriaus, Kijeve skamba pareiškimai, kad susitarimų vykdymas yra "nusileidimas", o tai gali reikšti, kad Ukrainos valdžia siekia juos sutrikdyti.

Savo ruožtu senatorius Konstantinas Kosačevas pažymėjo, kad pagrindiniu aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatu tapo Minsko susitarimų veiksmingumo patvirtinimas. Kartu Kosačevas pažymėjo, kad Zelenskis yra sunkioje padėtyje, nes "jam, galbūt, sunkiau susitarti su savo radikalais nei su Putinu".

Tegai:
Ukraina, Vladimiras Zelenskis, Rusija, Vladimiras Putinas, Prancūzija, Emanuelis Makronas, Vokietija, Angela Merkel, Paryžius
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Nord Stream-2

Ekspertas: "Nord Stream-2" infrastruktūra gali suteikti naudos Europai

(atnaujinta 16:22 2020.08.06)
Rusija per dujų perdavimo sistemą Europos šalims gali tiekti vandenilį, kuris priklauso mažai anglies dvideginio turinčiam dujiniam kurui, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) kreipimasis gali užvilkinti "Nord Stream-2" dujotiekį tiesimo laiką, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Aleksejus Gromovas.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Manau, kad dėl to turime performatuoti derybas su Europos Sąjunga su Europos Sąjungos valdžia dėl perspektyvų ateityje naudoti "Nord Stream-2" infrastruktūrą. Reikalas tas, kad Europa deda viltis savo dujų balanse dėl mažai anglies dvideginio išskiriančių dujų, kuriai priklauso vandenilis. O Rusija yra pasirengusi gaminti vandenilį iš Rusijos gamtinių dujų ir tiekti jį sumaišytą su metanu per dujų transportavimo infrastruktūrą. Tuo tarpu moderni dujų transportavimo infrastruktūra, tokia, kokia daroma įgyvendinant "Nord Stream-2" projektą, leidžia iki 20 procentų gamtinių dujų pakeisti dujiniu vandeniliu", — sakė jis.

Gromovo manymu, Rusija turėtų pasistengti pranešti Europos reguliavimo institucijoms, kad ateityje ši infrastruktūra bus naudinga Europai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtros.

"Gal tada Europos reguliuotojų, aplinkosaugininkų ir kitų pasipriešinimas šio projekto įgyvendinime bus daug mažesnis nei mes matome šiandien", — padarė išvadą jis.

Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Greifsvaldo aukščiausiame administraciniame teisme pareikalavo persvarstyti leidimą eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2".

Organizacijoje paaiškino, kad šiuo ieškiniu DUH iš atsakingos Štralzundo kalnakasybos tarnybos reikalauja atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą