Normandijos formato viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Susitikimas po trejų metų pauzės: "Normandijos formato" viršūnių susitikimo rezultatai

Vienu ryškiausių derybų momentu tapo Rusijos ir Ukrainos prezidentų bendravimas. Zelenskis, kaip valstybės vadovas, pirmą kartą dalyvavo tokio formato derybose

VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Paryžiuje pirmą kartą po trejų metų pertraukos įvyko "Normandijos formato" viršūnių susitikimas. Iš viso derybos truko maždaug aštuonias valandas.

Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas, Vladimiras Zelenskis ir Emanuelis Makronas, taip pat Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiko Eliziejaus rūmuose aptarti konflikto Donbase sureguliavimą, o po susitikimo priėmė komunikatą "Normandijos formatu", praneša RIA Novosti.

Galutinio komunikato turinys

Iš viso dokumente išdėstomi trys punktai: "Neatidėliotinos priemonės situacijai konflikto zonoje stabilizuoti", "Priemonės Minsko susitarimų politinėms nuostatoms įgyvendinti" ir "Tęsinys".

Vadovai pabrėžia, kad Minsko susitarimai yra "Normandijos formato" susitikimų pagrindas.

Konkrečiai, šalys išreiškė įsipareigojimą iki šių metų pabaigos visiškai įgyvendinti ugnies nutraukimo režimą Donbase, o iki 2020 metų kovo pabaigos planuojama išskirsti pajėgas trijose naujose vietose Ukrainos rytuose.

Встреча нормандской четверки в Париже, 9 декабря 2019 года
© Sputnik / Алексей Никольский
"Normandijos formato" viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Taip pat "Normandijos ketverto" vadovai palaikė naujų kontrolės punktų atidarymą Donbase ir paragino Kontaktinę grupę užtikrinti "apsikeitimą visus visais".

Be to, "Normandijos ketverto" šalių vadovai sutarė, kad kai kurie rajonai Ukrainos rytuose turėtų turėti specialų teisinį statusą, o "Šteinmejerio formulė", kuri paliečia įstatymą dėl specialios vietos savivaldos tvarkos kai kuriose Donecko ir Luhansko srityse, turi būti integruota į Ukrainos įstatymus.

Tuo pat metu šalys sutarė, kad vietos rinkimų tema taps viena pagrindinių kitame "Normandijos ketverto" susitikime.

Pirmasis Putino ir Zelenskio susitikimas

Vienu ryškiausių aukščiausiojo lygio susitikimo momentu tapo pirmasis Rusijos prezidento ir jo kolegos iš Ukrainos susitikimas, kuris pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas birželį. Anot Makrono, šis faktas tapo vienu pagrindinių teigiamų viršūnių susitikimo momentų.

Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad visos derybų šalys liko patenkintos jų rezultatais, o susitikimas parodė politikų tikslų bendrumą siekiant taikos Ukrainos rytuose.

Putinas taip pat teigiamai įvertino derybų rezultatus, pavadinęs darbą "labai naudingu". Taip pat, kaip priminė Rusijos vadovas, pagal susitikimo rezultatus sudarytame bendrame dokumente patvirtinta, kad Minsko susitarimai neturi alternatyvos, taip pat patvirtinta tiesioginio šalių dialogo svarba.

Встреча нормандской четверки в Париже, 9 декабря 2019 года
© Sputnik / Алексей Никольский
"Normandijos formato" viršūnių susitikimas Paryžiuje, 2019 metų gruodžio 9 diena

Savo ruožtu Merkel pabrėžė, kad šalys dar turės daug darbo, tačiau pastebima valia išspręsti net ir sudėtingus klausimus.

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Zelenskis pareiškė, kad kol kas Rusijos ir Ukrainos prezidentai "tik pradėjo kalbėti", o derybas su Putinu įvertino žodžiais "kol kas lygiosios". Tuo pat metu, pasak Zelenskio, jo susitikimas su savo kolega iš Rusijos turėjo trukti 20 minučių, tačiau užtruko apie valandą ir susidėjo iš dviejų dalių — dalyvaujant visiems lyderiams ir tete-a-tete.

Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad nepaisant to, kad vesti dialogą su Putinu nėra lengva, Kijevas turi rasti bendravimo su Maskva formatą, jei nori sureguliuoti konfliktą Donbase.

Aukščiausiojo lygio susitikimo įvertinimas Rusijoje

Anot Rusijos senatoriaus Aleksejaus Puškovo, "Normandijos ketverto" susitikimas gražino į dalykiškas vėžes Rusijos ir Ukrainos prezidentų santykius, dialogas kuriuose buvo nutrauktas dėl buvusio Ukrainos vadovo Petro Porošenkos kaltės. Tuo pat metu Puškovas pabrėžė naują grėsmę sureguliavimui. Anot senatoriaus, Kijeve skamba pareiškimai, kad susitarimų vykdymas yra "nusileidimas", o tai gali reikšti, kad Ukrainos valdžia siekia juos sutrikdyti.

Savo ruožtu senatorius Konstantinas Kosačevas pažymėjo, kad pagrindiniu aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatu tapo Minsko susitarimų veiksmingumo patvirtinimas. Kartu Kosačevas pažymėjo, kad Zelenskis yra sunkioje padėtyje, nes "jam, galbūt, sunkiau susitarti su savo radikalais nei su Putinu".

Tegai:
Ukraina, Vladimiras Zelenskis, Rusija, Vladimiras Putinas, Prancūzija, Emanuelis Makronas, Vokietija, Angela Merkel, Paryžius
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai