JAV prezidentas Donaldas Trampas

Ekspertas: Trampas Artimuosiuose Rytuose elgiasi kaip lokys indų parduotuvėje

(atnaujinta 16:50 2019.12.12)
Jei Vašingtonas ir toliau darys spaudimą Ankarai, Turkija gali imtis atsakomųjų priemonių ir uždaryti jos teritorijoje esančias JAV karines bazes, mano politologas Olegas Glazunovas

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo politika Artimuosiuose Rytuose paaštrina situaciją JAV ir Turkijos santykiuose, interviu Sputnik radijui pasakė Rusijos karo politologų asociacijos ekspertas, Plechanovo vardo Rusijos ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros docentas Olegas Glazunovas.

Anksčiau RIA Novosti su nuoroda į Turkijos žiniasklaidą citavo Turkijos užsienio reikalų ministro Mevliuto Čavušoglu pareiškimą, kuris pasakė, kad Turkija gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Vašingtonas įves sankcijas Ankarai dėl Rusijos oro gynybos sistemų S-400 pirkimo.

Anot Turkijos užsienio reikalų ministro, Ankara gali uždaryti amerikiečių bazę Indžirlik.

Ekspertas Olegas Glazunovas pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas elgiasi kaip lokys indų parduotuvėje — jis susikivirčijo su visais JAV sąjungininkais.

"JAV nepatinka, kad Turkija perka iš mūsų ginklus, kad Turkija yra draugiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu, prezidento [Vladimiro] Putino atžvilgiu, todėl JAV savo Artimųjų Rytų politikoje siekia kažkaip įsikišti, nurodyti Turkijos prezidentui [Redžepui Tajipui Erdoganui], ką jam galima daryti, ko negalima, kokius ginklus jam galima pirkti, kokių negalima", — pareiškė ekspertas.

Anot Glazunovo, kaip atsakomąsias priemones Turkija iš tikrųjų gali uždaryti JAV karines bazes.

"Viskas eina prie to, kad jei prezidentas Trampas ir toliau darys spaudimą Turkijos prezidentui Erdoganui, priversdamas jį veikti JAV, o ne Turkijos interesais, neatmetama galimybė, kad turkai imsis tokių priemonių kaip JAV karinių bazių uždarymas savo teritorijoje", — pasakė ekspertas.

Tegai:
Artimieji Rytai, Turkija, Redžepas Tajipas Erdohanas, JAV, Donaldas Trampas
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų

(atnaujinta 13:06 2021.04.11)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį – merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną, Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjų.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas