Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Smūgis į nugarą: Suomija atima Lietuvos ES pinigus

(atnaujinta 11:40 2019.12.12)
Lietuvos prezidentas leidžia aiškiai suprasti, kad Suomijos pasiūlymai dėl naujo Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto yra tiesioginis smūgis Lietuvos nacionaliniams interesams

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Nesibaigianti "Rusijos grėsmė" Lietuvai kuriam laikui užleido vietą kur kas aktualesnei Suomijos grėsmei.

Suomija, pirmininkaudama ES, negailestingai mažina naująjį ES biudžetą, atimdama iš Lietuvos europines subsidijas, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Grėsmė iškilo svarbiausiems šalies strateginiams projektams, įskaitant BRELL energijos žiedo su Rusija militarizavimą ir pasitraukimą iš jo. Lietuvos vadovybei tai kelia įniršį. O ypač rūstina Vilnių, pasak straipsnio autoriaus, ta aplinkybė, kad, regis, istoriškai artima Suomija elgiasi kaip pirmaujanti Europos šalis, atimanti iš atsilikusios provincijos pašalpas.

"Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 proc., palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto", — pranešime sakė Gitanas Nausėda.

Lietuvos vadovas leidžia aiškiai suprasti, kad Suomijos pasiūlymai dėl naujo Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto yra tiesioginis smūgis Lietuvos nacionaliniams interesams.

Nausėdos pareiškimas nėra pirmas oficialaus Vilniaus bandymas įtikinti suomius, kad nevalia taip negailestingai mažinti subsidijas. Lietuvos atstovas Briuselyje anksčiau kategoriškai prieštaravo septynerių metų finansinės perspektyvos projektui, kuris reiškė, kad subsidijos Lietuvai iš ES fondų bus sumažintos 24 proc.

Ambasadorė Jovita Neliupšienė bandė apeliuoti į ES pirmininkaujančios Suomijos sąžinę: supraskite, kad šioje situacijoje Lietuvos ūkininkai bus diskriminuojami Vakarų Europos žemės ūkio produktų gamintojų atžvilgiu, be to, neturėsime pinigų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.

Suomija atsakė pakoregavusi savo ES biudžeto pasiūlymus. Tačiau Vilniui, anot Nosovičiaus, nuo to ne geriau. Priešingai.

Pagal naująjį biudžeto projektą subsidijos Lietuvai jau sumažintos 27 proc., o akiplėšišką Suomijos elgesį priverstas komentuoti pats Lietuvos valstybės vadovas. Esant tokiam naujajam biudžeto projektui Lietuvos nuostoliai ženkliai padidėja. Nausėdos teigimu, dėl Suomijos veiksmų Lietuva susidurs su klimato pokyčių, migracijos ir konkurencingumo problemomis.

Bet tai nėra pagrindinis dalykas. Oficialųjį Vilnių jaudina planuojamas Europos gynybos fondo lėšų sumažinimas perpus, o dėl struktūrinių fondų mažinimo didžiausią nerimą kelia galimos Lietuvos sinchronizacijos su ES elektros tinklais problemos.

Tai reiškia, kad Lietuva, visų pirma, gaus mažiau pinigų kariuomenei stiprinti ES rytinio flango pasienyje su "agresyvia rytine kaimyne", be to, ji negalės pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva), kuris energetiškai tebelaiko išdidžią "naująją demokratiją" kaip posovietinės erdvės dalį.

Vadinasi, suomiai atima iš Lietuvos valdžios švenčiausią dalyką: lėšas antirusiškai politikai.

Nusprendė sutaupyti europietiškos Baltijos šalių tapatybės sąskaita — ar įmanoma įsivaizduoti didesnę piktadarystę? Atseit, jūs gerai jaučiatės ir energetikos tinkle su Rusija ir Baltarusija — kam jums jungtis su Vidurio Europa ir Skandinavija? Ir kam jums reikia papildomų lėšų gynybai? Per visus šiuos metus jūsų niekas neužpuolė — jūs apie tai tik šaukiate.

Aišku, kad oficialusis Vilnius tik skėsčioja rankomis. Bėda atslinko iš ten, iš kur niekas nelaukė. Vietoj Rusijos agresijos iš Rytų atėjo smūgis į nugarą iš šiaurės.

Atrodytų, kad istoriškai artima Suomija (likimo panašumas, kurį visada mėgdavo pabrėžti Baltijos šalių veikėjai) taip pat buvo Rusijos imperijos nacionalinis kraštas, tris kartus kovojo su Stalinu, "perestroikos" metais "Sąjūdžio" lyderiai aiškino lietuviams, kad jie dabar būtų gyvenę kaip suomiai. Ir kad jie taip gyvens, kai Lietuva atgaus nepriklausomybę.

Helsinkio veiksmai dvigubai įžeidžia šį pačių išgalvotą istorinio artumo jausmą.

Suomija elgiasi ne kaip "nelaimės sesė" pasienyje su Rusija, bet kaip turtinga šalis — Europos Sąjungos donorė, ryžtingai apkarpanti subsidijas depresijos prislėgtai Rytų Europos periferijai.

Ir Vilnius tai jaučia. Ne veltui Nausėdos pranešime teigiama, kad Suomijos pasiūlymai, susiję su ES septynerių metų biudžetu, sukuria prielaidas "dviejų greičių Europos", kuriai Lietuva nepritaria, atsiradimui.

Helsinkis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Фомичев

Kas yra "dviejų greičių Europa"? Tai pripažinimas fakto, kad Europos Sąjungoje yra vis mažiau sėkmingų šalių, o sėkmingesnės turi vystytis savarankiškai, nelaukdamos, kol atsilikėlės jas pasivys, nesižvalgydamos į jas ir nešvaistydamos savo išteklių "nevykėliams".

"Dviejų greičių Europa" — tai atsilikusios Rytų Europos, apimančios Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, konsolidacija, kurios iki pamėlynavimo gali save vadinti skandinavais, tačiau dėl to niekas nepasikeis, nes jos nepapildo biudžeto. 

Vilnius suomių motyvus turėtų suprasti. Kai 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva tapo ES pirmininkaujančia šalimi, "Europos grandai" norėjo sužaisti "geopolitinį žaidimą" Kremliaus atžvilgiu dėl Ukrainos ir taip "nusodinti" pernelyg stiprėjančią Rusiją. Lietuva tiesiog skraidė ant sparnų: buvusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei už Ukrainos asociaciją su ES netgi buvo pažadėtas Europos Komisijos pirmininkės postas. Viskas baigėsi liūdnai, bet tai jau kita istorija.

Dabar pagrindinės ES šalys nori sutaupyti Rytų Europos sąskaita. O Suomija daro tai, ko iš jos tikimasi. Deja, "naujųjų europiečių" atžvilgiu Suomija taip pat yra Europos integracijos "rėmėja". Jei šiuo metu ES pirmininkautų kokia nors Rumunija, ji krūtine stotų ginti "Europos solidarumą" ir nesumažintų subsidijų.

Tačiau Suomija išsilaisvino nuo prakeiksmo būti degraduojančia dviguba periferija Rusijos ir Vakarų pasienyje, ir pateko į ES "branduolį". Taigi, jai paranku sumažinti subsidijas Baltijos šalims.

Beje, suomiams padėjo strateginis bendradarbiavimas su Rusija, kad būtų baigtas istorinis šuolis iš pakraščių į "pirmojo greičio Europą".

Todėl dabar Helsinkis turi nutraukti prieš Rusiją nusiteikusios Lietuvos "norų sąrašo" finansavimą be menkiausios sąžinės graužaties.

Tegai:
Lietuva, biudžetas, Europos Sąjunga, Suomija
Dar šia tema
Politologas: Estijai pavyzdys turėtų būti Suomija, o ne Lietuva su Latvija
Suomija nežino apie Baltijos gynybos "planą B"
Suomija nusprendė pristabdyti dalyvavimą "Rail Baltica" projekte
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda viešai konsultacijai teikia Korupcijos prevencijos įstatymo projektą

(atnaujinta 18:12 2020.06.04)
Šalies vadovas tikisi, kad vieša konsultacija dėl naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projekto paskatins visuomenę įvertinti efektyvios korupcijos prevencijos sistemos svarbą 

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama spręsti įsisenėjusias korupcijos problemas ir sukurti šalyje korupcijai atsparesnę aplinką.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovą inicijuoti Korupcijos prevencijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Vietos savivaldos ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pakeitimus paskatino ilgą laiką nesikeičiantys nacionaliniai ir tarptautiniai Lietuvos korupcijos lygio įvertinimai, kurie rodo stagnaciją korupcijos prevencijos srityje ir išliekančią didelę žalą valstybės bei visuomenės gerovei.

Pasak prezidento, skaidrus ir efektyvus valstybės lėšų panaudojimas dar aktualesnis tampa ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. 

"Siekiant proveržio šioje srityje, būtina valstybės lygmeniu formuoti korupcijos prevencijos strategiją, aiškiau apibrėžti atskirų korupcijos prevencijos subjektų vaidmenį ir pareigas bei sistemingai taikyti korupcijos prevencijos priemones", - teigiama pranešime.

Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektas, parengtas kartu su STT, išplečia viešojo sektoriaus subjektų, kurie taiko ir vykdo korupcijos prevencijos priemones, ratą. Taip pat skatinamas savanoriškas privataus sektoriaus subjektų įsitraukimas.

Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Parengtame korupcijos rizikos valdymo modelyje numatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o jų savininko teises ir pareigas vykdančios savarankiškos institucijos prižiūri ir prireikus aktyviai prisideda didinant atsparumą korupcijai. 

Pirmiausia tam tikros organizacijos vadovas turi pareigą ir atsakomybę pasirūpinti, kad būtų tinkamai identifikuojamos korupcinės rizikos, sudarytas jų prevencijos ir valdymo planas, numatyti atsakingi asmenys ir stebėsenos mechanizmai, kurie būtų reguliariai audituojami, patikrinant jų veikimo efektyvumą.

Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatyme taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektų veikla kuriant antikorupcinę aplinką turi būti matuojama, vertinama ir viešinama.

"Esminis korupcijos prevencijos sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad ji būtų skaidresnė, atviresnė visuomenei ir prisidėtų gerinant administracinių bei viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiant didesnio antikorupcinio sąmoningumo, numatyta daugiau dėmesio skirti minkštųjų korupcijos prevencijos priemonių taikymui – informavimui, mokymams, etikos ir elgesio taisyklėms", - teigiama pranešime.

Prezidentas tikisi, kad vieša konsultacija dėl naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projekto paskatins visuomenę įvertinti efektyvios korupcijos prevencijos sistemos svarbą bei aktyviai reikšti savo nuomonę dėl siūlomų permainų ar galimų alternatyvų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

STT trečiadienį pranešė, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Pasak STT, Sutkus galimai priėmė kyšį iš Zalatoriaus už atstovavimą svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Tegai:
korupcija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Korupcijos byloje sulaikytas Valdas Sutkus paleistas į laisvę
Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla
Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė tyrimo išvadoms dėl 2009-2010 metų krizės

(atnaujinta 18:32 2020.06.04)
Anot Biudžeto ir finansų komiteto narių, bankai, turintys užsienio kapitalą, išprovokavo ekonomikos krizę, o Lietuvos bankas neužtikrino jiems tinkamos priežiūros

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo dėl aplinkybių, kurios lėmė ekonominę krizę 2009–2010 metais, išvadas, teigiama parlamento pranešime žiniasklaidai.

Tyrimą atliko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Seimo patvirtintose išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 m. Biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Turimo metu buvo nustatyta, kad valstybei padaryta 2,1 milijardo eurų žala. Komitetas pasiūlė Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, kuri būtų finansuojama finansų įstaigų įnašais, nagrinėti galimybę mažinti leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo labai riboto skaičiaus patronuojančiųjų bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

"Įvertinant tai, kad nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, pasiūlyta peržiūrėti Rezervinio (stabilizavimo) fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą", — rašoma pranešime.

Be to išvadose siūloma įpareigoti Lietuvos banką reguliuoti bankų finansavimosi iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu sąlygas (apimtį, įsipareigojimų trukmės suderinamumą su finansinio turto trukme), nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ir skatinant ilgesnės trukmės finansavimą, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas, kad vėl nebūtų sukeltas finansavimo atitraukimo šokas.

2008 metais, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Lietuvos vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, kuris dabar yra europarlamentaras. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" nariai, ypač jos lyderis Ramūnas Karbauskis, dažnai tvirtina, kad tuometinės valdžios veiksmai lėmė "tautos nuskurdinimą".

Tegai:
ekonomika, Seimas, krizė
Dar šia tema
Kubilius pasisakė prieš "ortodoksiškumą" valstybės biudžete
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Veidmainystės socialiniuose tinkluose. Lietuvos politikų transformacijos Facebook
Protestai JAV

Žuvusio Floido draugas papasakojo apie paskutines jo gyvenimo minutes

Riaušės Junginių Amerikos Valstijų miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Mineapolyje žuvusio afroamerikiečio Džordžo Floido draugas teigė, kad paskutinėmis minutėmis prieš mirtį jis paprašė paaiškinti, kodėl jis buvo sulaikytas, tačiau nerodė jokio pasipriešinimo.

"Nuo pat pradžių jis stengėsi nuolankiausiai parodyti, kad visai nesipriešina... Aš girdėjau jį besiginant: "Prašau pareigūne, kam visa tai?" — sakė Maurice Lester Hall, Floido draugas, kuris buvo su juo jo mirties dieną, rašo "The New York Times".

Anot Hallo, Floidas paprašė, kad kas nors jam padėtų, nes jis miršta.

"Aš amžinai prisiminsiu baimę Floido veide... Kas liks man amžinai, yra tai, kad jam mirštant pamačiau suaugusį žmogų verkiantį", — sakė jis.

Laikraštis pranešė, kad pats Floido draugas, kuris arešto metu buvo apkaltintas šaunamųjų ginklų laikymu, smurtu šeimoje ir narkotikų laikymu, pasakė melagingą vardą ir po dviejų dienų išvyko iš Mineapolio į Hiustoną.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą
Kaip kova su rasizmu JAV virto susirėmimais su plėšikais