Arvydas Anušauskas, archyvinė nuotrauka

Anušauskas suabejojo Nausėdos planais skirti lėšų kovai su klimato kaita

(atnaujinta 15:47 2019.12.12)
Konservatorių frakcijos atstovas Seime mano, kad Lietuvos pastangos kovoje su klimato kaita neturės prasmės, jei nebus atsižvelgta į būtinybę mažinti taršą ten, kur ji auga

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, jog norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.

"Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" frakcijos Seime narys Arvydas Anušauskas abejoja tokiais planais, jam kyla klausimas dėl pastangų ir sąnaudų adekvatumo rezultatams.

Politikas pabrėžia, kad pripažįsta būtinybę kovoti su klimato pokyčiais, bei pateikia duomenis, jog ES tenka dešimtadalis visos pasaulio taršos, tuo tarpu visi veikiantys ugnikalniai prideda dar vieną procentą taršos.

Tačiau jį jaudina ne pats užterštumo lygis, o kovai su juo išleidžiamų lėšų adekvatumas.

"Kad būtų galima vaizdingai suvokti — visą pasaulio taršą prilyginsiu vienai geležinkeliais riedančiai 60 tonų cisternai. ES ją pripildo dešimtadaliu, o Lietuva prideda savo "kibirą". Pagal projektus investuojant po milijardą kasmet į taršos "cisterną" Lietuva įpils mažiau viena "stikline", — savo Facebook puslapyje rašo Anušauskas.

Tačiau politikui atrodo, kad rengiant Europos projektus dėl kovos su klimato pokyčiais, užmirštama, jog "tarša Kinijoje tik didėja ir jai tenka gerokai didesnė taršos dalis negu ES".

"Bet ten veikia europinių koncernų įmonės. Tai gal reikalingi kiek kiti veiksmai, kurie mažintų taršą ten, kur ji auga. Kitaip milijardą kainuojanti lietuviška "stiklinė" niekaip nesumažins klimato kaitos pasaulyje", — priduria politikas.

Nausėda konferencijoje apie užsienio politiką paskelbė, kad Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus kovoje su klimato kaita papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų, ir iš jų beveik 10 milijardų eurų teks pasiimti iš valstybės biudžeto.

ES yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis taip pat teigė, kad iki 2050 metų Europa taps pirmuoju žemynu, pasiekusiu klimato neutralumą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen mano, kad ES gali pasiūlyti išplėsti šį susitarimą dėl ekologijos pasauliniu mastu.

Tegai:
Gitanas Nausėda, klimato kaita, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
ES vadovai ragina išplėsti "žaliąjį sandorį" pasauliniu mastu
EP patvirtino rezoliuciją dėl "klimato nepaprastosios padėties"
Meteorologas įvardijo potvynio Venecijoje priežastis
Klimato pokyčiai gali vėl "padaryti Rusiją didžią", rašo žiniasklaida