Zigmas Vaišvila, archyvinė nuotrauka

Vilniuje policija sulaikė Nepriklausomybės akto signatarą Vaišvilą

(atnaujinta 10:21 2019.12.13)
Apie įvykį socialiniame tinkle informavo žurnalistė Janutienė, pats signataras savo puslapyje nieko nekomentavo, tačiau pasidalino straipsniais apie incidentą

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Vilniuje ketvirtadienį prie namų buvo sulaikytas Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, Facebook rašo žurnalistė Rūta Janutienė.

Pasak jos, Vaišvila buvo sulaikytas, kai išėjo iš namų pasiimti pašto.

"Išėjęs iš namų paimti pašto Vaišvila pamatė, jog yra filmuojamas dviejų policijos pareigūnų, kurie leido pasiimti telefoną, rekomendavo įsidėti maisto, leido užrakinti namus ir Vaišvilą išsivežė", — rašo Janutienė.

Moteris tvirtina, jog pats signataras prašė sulaikiusiųjų jį policininkų pateikti nors kokį dokumentą, kuris įrodytų įtariamojo statusą, tačiau pareigūnai nieko jam nepateikė.

Janutienė pabrėžia, kad po kiek laiko Vaišvila buvo paleistas, o policijoje jis buvo supažindintas su nutarimu. Tačiau jokių patvirtinančių dokumentų niekur nepateikiama.

Pats Zigmas Vaišvilas atvirai nekomentuoja sulaikymo, tačiau savo "Facebook" puslapyje pasidalino dviem straipsniais, kuriuose rašoma apie incidentą.

O Janiutienė savo įraše apie sulaikymą dar ir pateikia informacijos apie tai, kad Vaišvila persekiojamas septintus metus, "vis keliant naujas baudžiamąsias bylas nuo to laiko, kai pirmasis surado ir paviešino Dalios Grybauskaitės tarnybos Komunistų Aukštojoje partinėje mokykloje bylą".

Pati Janutienė garsėja savo knyga apie Dalią Grybauskaitę. 2012 metais žurnalistė parengė laidą "Paskutinė instancija", kurioje ruošėsi kalbėti apie Grybauskaitės komunistinę praeitį. Laida turėjo būti transliuojama per TV3 lapkričio pabaigoje, tačiau tai neįvyko, o visi prie laidos kūrimo prisidėję darbuotojai buvo atleisti.

Po to Janutienė parašė knygą "Raudonoji Dalia", kuri yra "dokumentų apie dabartinę Lietuvos prezidentę ir ją pažįstančių žmonių pasakojimų rinkinys". 2014 metų gruodį ši knyga sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, kai EP nariai el. paštu gavo išverstą į anglų kalbą knygos versiją.

Vaišvila nuolat kritikuoja valdžią. Labiausiai jį domina Grybauskaitės praeitis. 2015 metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras paprašė Rusijos ambasados Vilniuje paskelbti informaciją apie Dalios Grybauskaitės kelionę į Vašingtoną sovietų diplomatinės delegacijos sudėtyje 1991 metų vasarą ir jos darbą TSRS ambasadoje JAV.

Rusijos ambasada Vaišvilai atsakė, kad jo prašomai informacijai apie Grybauskaitės praeitį galioja asmens duomenų apsaugos įstatymai ir kad ji gali būti viešai skelbiama tik gavus Grybauskaitės leidimą. Buvusi Lietuvos vadovė atsakė Vaišvilai.

Pasak Vaišvilos, jei 1991 metų vasarą Grybauskaitė su sovietų delegacija išvyko į Vašingtoną ir dirbo TSRS ambasadoje JAV, paaiškėja, kad ji buvo "sovietų barikadų pusėje". Nepriklausoma Lietuva negalėjo nusiųsti Grybauskaitės į Vašingtoną 1991 metais, tvirtina Vaišvila, kuris tuo metu ėjo Lietuvos premjero pavaduotojo pareigas.

Tegai:
Dalia Grybauskaitė, Zigmas Vaišvila
Dar šia tema
Dalia Grybauskaitė nepageidaujama ES vadovų gretose
Vakarai privertė Lietuvą pamilti "sovietinės okupacijos" palikimą
Teisingumo ministrės atsistatydinimas – tai pirmoji kregždė, mano Vaišvila
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Nord Stream-2

Vokietija paaiškino "Nord Stream-2" svarbą  

(atnaujinta 09:54 2020.10.31)
Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas yra svarbus Vokietijai, įskaitant perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių fone, paaiškino Vokietijos ambasados ​​Rusijoje ekonomikos skyriaus vadovas Matiasas Deneris, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis, sakė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad "Nord Stream-2" aktyviai diskutuojama vykdant Vokietijos vidaus politiką, taip pat ir dėl energetikos perėjimo.

Pasak jo, dabar vyriausybė dujas laiko stabilizuojančiu veiksniu.

"Tai yra atsinaujinančios energijos gamybos klausimais yra problema, kad tokių šaltinių pasiūla yra nestabili", — aiškino Vokietijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent jėgainės, naudojančios gamtines dujas, gali gerai pereiti nuo didelio prie mažo suvartojimo.

Anksčiau Berlyno parlamento narys iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas pagrasino Vokietijai, jei atsisakys statyti "Nord Stream-2". Pasak jo, šis projektas yra būtinas Vokietijai, nes atmetus pigias rusiškas dujas, šalyje labai padidės energijos kainos.

Po incidento su Aleksejumi Navalniu keli Vokietijos politikai paragino taikyti sankcijas visiems, susijusiems su "Nord Stream-2" dujotiekio statybomis. Ši idėja buvo palaikoma JAV, pažymint, kad projektas esą padidina Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

"Nord Stream-2" statybos

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi.

Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti. 

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"