Klimato protestas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva aktyviai veikia "žaliosios" energijos srityje dėl ES pinigų

(atnaujinta 23:39 2019.12.13)
Lietuva reikalaus maksimaliai daug ES lėšų kovos su klimato kaita srityje, siekdama gauti papildomų investicijų į savo ekonomiką, tikina ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje atskleidė, kiek jo valstybei kainuos Europos Sąjungos energetikos ir klimato politikos įgyvendindamas.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos strateginių tyrimų instituto (RISI) ekspertas Michailas Beliajevas, komentuodamas šią prezidento poziciją, pažymėjo, kad esant dabartinei ekonominei situacijai Lietuva negalės visiškai savarankiškai pereiti prie "žaliosios" energijos, todėl artimiausiais metais ES "rūpinsis" ja.

"Mes suprantame, kad neįmanoma visur turėti švarios energijos, o kurioje nors vienoje, kad ir mažoje, šalyje turėti teršiančią, ir visų kitų kaimyninių šalių pastangos bus tuščios. Taigi, pati Lietuva, žinoma, atsižvelgiant į jos ekonominę būklę, vargu ar gali pereiti prie visiškai "ekologiškų" technologijų, ir tai kelia rūpestį tai bendruomenei, kurios narė ji yra, aplinkinėms šalims bei kitoms aplinkosaugos organizacijoms, kurioms ji priklauso", — tvirtino ekspertas.

Pasak eksperto, šiuo atveju kalbama apie ES. Todėl, pasak jo, tuos 14 mln. eurų Lietuva galės pasiimti tik iš ES fondų.

"Labai patogu tilpti į šį judėjimą, nustatyti savo poreikius. Natūralu, kad jie, manau, nebus minimalūs, o maksimaliai išreikšti... Tai iš tikrųjų yra viso to esmė, būtent todėl ir Lietuva, matyt, parodė aktyvumą šia linkme, iškart paskelbė sumą ir suprato, kad jai perėjimas prie "žaliosios technologijos" greičiau yra proga gauti papildomų pinigų ir papildomų įplaukų savo ekonomikai", — teigė Beliajevas.

Anot jo, šioje situacijoje yra politinis veiksnys, nes labai patogu susikurti gerą įvaizdį "ant" ekologijos.

"Nepamirškime ne tik grynai ekonominio, bet ir politinio faktoriaus. Apskritai tai yra patogi erdvė, kurioje politikai gali padaryti gerą PR savo partijai, savo rinkimų kampanijai, siekdami savo teigiamo įvaizdžio ir politinė karjeros", — apibendrino ekspertas.

Lietuvos vyriausybės preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis Lietuvoje planuojamoms priemonėms ES energetikos ir klimato politikos tikslams įgyvendinti iki 2030 metų yra apie 14 mlrd. eurų, o pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų kainuotų apie 41 mlrd. eurų. Apie tai Lietuvos vadovas kalbėjo ES vadovų susitikime Briuselyje.

Anksčiau "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" frakcijos Seime narys Arvydas Anušauskas suabejojo Nausėdos planais skirti 14 mln. eurų. Pasak jo, šiuo atveju kyla klausimas dėl pastangų ir sąnaudų adekvatumo rezultatams.

ES yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis taip pat teigė, kad iki 2050 metų Europa taps pirmuoju žemynu, pasiekusiu klimato neutralumą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen mano, kad ES gali pasiūlyti išplėsti šį susitarimą dėl ekologijos pasauliniu mastu.

Tegai:
ES, klimato kaita, Lietuva
Dar šia tema
Trampas Gretos Thunberg pripažinimą "Metų žmogumi" pavadino absurdišku
Nausėda: ES biudžeto siūlymai 2021-2027 metams yra nepriimtini Lietuvai
Lietuva, neklausk, ką Europa gali duoti tau, klausk, ką tu gali duoti Europai