Antrankiai ir plaktukas, archyvinė nuotrauka

Teismas atmetė nuteistojo Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą

(atnaujinta 22:57 2019.12.13)
Jurijus Melis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus netenkinti prašymo perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, ir įpareigoti tai padaryti

VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Teismas atmetė nuteisto Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų netenkinti jo prašymo perkelti kalėti į zoną, kurioje atlieka bausmę buvę valstybės tarnautojai, rašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešime.

Giedrius Grabauskas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jurijus Melis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus netenkinti prašymo perkelti jį į lokalinę zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai, ir įpareigoti tai padaryti.

Pasak pareiškėjo, jis yra buvęs kariškis, užsienietis (Rusijos Federacijos pilietis), buvęs valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, tad perkėlus iš Vilniaus pataisos namų bendrosios zonos į lokalinę zoną būtų išvengta pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus, šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes.

Teismas pabrėžia, jog Bausmių vykdymo kodekse nėra pateikta valstybės tarnautojo sąvoka, tačiau ši sąvoka išaiškinta Valstybės tarnybos įstatyme.

Nurodyta, jog asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kita ko, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kadangi Jurijus Melis nepateikė įrodymų, jog yra buvęs būtent Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, todėl jo skundą nagrinėjusios institucijos teisėtai konstatavo, jog jis nelaikytinas valstybės tarnautoju. Teismas pažymi, kad pareiškėjas savo skundo teiginių dėl pavojaus gyvybei ir sveikatai nekonkretizavo nei prašyme dėl perkėlimo, nei skunde teismui, todėl teismas juos laiko neišsamiais, nekonkrečiais ir hipotetiniais.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Jurijus Melis, bausmė, kalėjimas, Vilnius, Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Rusijos Federacijos Tarybos narys: "Sausio 13-osios byla" — atviras šališkas teismas
Paleckis savo įkalinimą vadina "kerštu už domėjimąsi Sausio 13-osios byla"
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 00:05 2021.01.17)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje pareiškė, kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 00:02 2021.01.17)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", — sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusija gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", — teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Data

Kokia šiandien diena: Sausio 17-osios šventės

(atnaujinta 15:34 2021.01.16)
Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 348 dienos

Vardadienį švenčia Beatričė, Daujotas, Dovainis (Dovainas, Dovas), Dovainė (Dovė), Kalnė, Kalnius. Leonilė, Merūnas, Tariotas, Tariotė, Vilda.

1415 – popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes;

1734 – Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį, Augustą III;
1991 – Seimo priimtu įstatymu įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP);
1992 – Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte;
1992 – įkurta Lietuvos Biblijos draugija;

1958 metais gimė Audronius Ažubalis, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, 2010-2012 LR užsienio reikalų ministras.

1959 metais gimė Zbignev Jedinskij, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 2012 Seimo narys.

1656 metais mirė Jurgis Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1596 m.).

1700 metais Rusijos caras Petras I išleido įsaką rengtis europietiškai;

1863 metais gimė Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (m. 1938 m.)

1962 metais gimė Džimas Keris, Kanados bei JAV aktorius, turintis šių abiejų šalių pilietybes.

Krikščionių minimas Šv. Antanas (251/252–356), abatas, gimė Egipte, turtingoje, religingoje šeimoje. Likęs našlaičiu, išpardavė turtą ir išdalijo vargšams. Jaunesnę seserį paliko taurių žmonių globai, o pats pasitraukė į dykumą ir gyveno grotoje kaip atsiskyrėlis. Netikėta gyvensenos pertvarka pareikalavo daug dvasios pastangų (jį užgriuvusios šėtono pagundos dažnai vaizduojamos mene). Vėliau persikėlė prie Raudonosios jūros ir gyveno griuvėsiuose. Ten ėmė rinktis vis daugiau mokinių, ir Antanas tapo pirmuoju Bažnyčios istorijoje atsiskyrėlių bendruomenės vadovu, abatu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai