Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pasveikino Borisą Džonsoną su pergale Parlamento rinkimuose

(atnaujinta 21:03 2019.12.14)
Per Parlamento rinkimus smarkiai "Brexit" palaikantys konservatoriai iškovojo didžiausią pergalę per trisdešimt metų

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino kolegą iš Didžiosios Britanijos Borisą Džonsoną ir konservatorių partiją su pergale per ankstyvuosius Parlamento rinkimus JK, praneša Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnyba.

Visų pirma, Skvernelis palinkėjo Džonsonui energijos, ištvermės ir žmonių palaikymo kuriant naujus Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ryšius po "Brexit", kuris numatomas kitų metų pradžioje.

"Esame vienminčiai dėl transatlantinio ryšio svarbos Europos ir regiono saugumui. Lietuva pasisako už ypač glaudžius Jungtinės Karalystės ateities santykius su Europos Sąjunga. Neabejoju, kad BREXIT kontekste Lietuvos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės užtikrins pačias palankiausias rezidavimo sąlygas abiejų valstybių piliečiams", — sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

Skvernelis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė ypatingą dėmesį skirs dvišalių santykių su Britanija stiprinimui, ypač tokiose srityse kaip prekyba, inovacijos, kultūra, švietimas, kibernetinis saugumas ir finansinės technologijos.

Ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vyko Parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo konservatorių partija. Dabar Džonsonas turi sudaryti vyriausybę.

Britų konservatoriai iškovojo didžiausią pergalę nuo 1987 metų, gavę 365 vietas parlamente. Jų oponentai — leiboristai — gavo 203 vietas. Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 67 proc. rinkėjų.

Rinkimai įvyko dėl politinės krizės šalyje, susijusios su artėjančiu britų pasitraukimu iš ES. Konservatoriai nori įgyvendinti "Brexit" sausio 31 dieną, leiboristai pasisakė už narystės ES išlaikymą, o liberaldemokratai ragina surengti naują referendumą.

Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Vokietijos URM mano, kad iki sausio pabaigos sėkmingas "Brexit" įmanomas
Merkel pasveikino Džonsoną su pergale rinkimuose
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą