Balistinės raketos paleidimas iš Vandenbergo oro pajėgų bazės Kalifornijoje, archyvinė nuotrauka

atsakas į "Iskander". Kokią grėsmę pasauliui kelia naujos JAV raketos

(atnaujinta 19:14 2019.12.16)
JAV naujos antžeminės nebranduolinės balistinės raketos prototipo bandymai sukėlė daug diskusijų, ekspertai ir politikai garsiai sako, kad tokiais testais Amerika prisipažino, jog pradėjo kurti INF susitarimu uždraustas raketas dar nenutraukusi savo dalyvavimo sutartyje

VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Dar ne tarpžemyninė, bet jau nebe taktinė — praeitą savaitę iš Vandenbergo oro bazės Kalifornijoje buvo paleistas naujos nebranduolinės balistinės raketos prototipas. RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas apžvelgė tokio politinio sprendimo priežastis ir pasekmes.

Iš mobilaus antžeminio paleidimo įrenginio paleista raketa nuskriejo daugiau nei penkis šimtus kilometrų ir nukrito į Ramųjį vandenyną. Oro bazės atstovas tiesiogiai RIA Novosti sakė, kad tai yra vidutinio nuotolio ginklas, kuris dar prieš keletą mėnesių buvo uždraustas.

Nerangus pasirodymas

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) buvo nutraukta rugpjūčio 2 dieną JAV, kurios apkaltino Rusiją pažeidus jos nuostatas, iniciatyva. Vašingtonas sustabdė savo dalyvavimą susitarime dar anksčiau: 2019 metų kovą. Tada amerikiečiai paskelbė nedelsiant pradedantys projektuoti naują antžeminę raketą, nurodydami, kad sistema bus paruošta po kelerių metų.

Tačiau pirmasis skraidantis modelis pasirodė per mažiau nei devynis mėnesius. Tai glumina.

Amerikos konstruktoriai, be abejo, gali įsiręžti ir pagreitinti projektą, tačiau akivaizdu, kad per šį laikotarpį neįmanoma nuo nulio suprojektuoti, surinkti ir išbandyti naujo tipo ginklo eksperimentinį prototipą. Net atsižvelgiant į praktiškai neribotas Pentagono finansines galimybes ir didžiulį norą aplenkti Rusiją.

Politikai ir ekspertai mano, kad amerikiečiai pradėjo kurti raketas, kurias draudžia sutartis, dar prieš pasitraukdami iš jos. Ir ne tik Rusijos ekspertai. Iškart po bandymų Kinijos užsienio reikalų ministerija Pentagono vadovo Marko Esperio paaiškinimus pavadino "nerangiu pasirodymu".

"Nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos, kai Jungtinės Valstijos paskelbė pasitraukiančios iš INF sutarties, Pentagonas atliko du antžeminių raketų bandymus. Esperis išdidžiai paskelbė, kad JAV rengiasi šiems startams nuo vasario. Prašau atkreipti dėmesį: JAV apie pasitraukimą iš INF sutarties oficialiai informavo tik rugpjūčio 2 dieną, o ruošėsi nuo vasario. Tai dar kartą patvirtina mūsų ankstesnius vertinimus, kad JAV iš anksto sugalvojo išeitį iš INF sutarties", — pabrėžė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Vidutinio nuotolio

Iš tikrųjų rugpjūčio mėnesį Pentagonas jau išbandė sparnuotąją raketą, kuri pasiekė taikinį daugiau nei penkių šimtų kilometrų atstumu, o tai prieštarauja INF sutarčiai. Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos paleidimus laiko įrodymu, kad JAV ilgai ir sąmoningai ruošėsi nutraukti sutartį.

Испытание крылатой ракеты на острове Сан-Николас в Калифорнии, 20 августа 2019
Sparnuotosios raketos bandymai Kalifornijoje. 2019 metų rugpjūčio 20-oji

"Per tokį laiką tokių įvykių praktiškai neįmanoma įvykdyti, nebent jie būtų buvę iš anksto pasiruošę. Taigi, mes gavome matomą patvirtinimą, kad Vašingtone ilgą laiką buvo vykdomas ne tik politinis ir propagandinis, bet ir materialus karinis-techninis pasirengimas JAV pasitraukimui iš INF sutarties", — teigė Užsienio reikalų ministerija.

JAV ketinimus pasitraukti iš INF sutarties netiesiogiai patvirtino naujų raketų ginklų pristatymas, surengtas JAV armijos vadovybės 2018 metais. Pentagonas ten pademonstravo perspektyvią strateginės-operatyvinės paskirties raketą "Strategic Fires Missile", kurios nuotolis yra nuo 500 iki 2250 kilometrų — tai iš tikrųjų yra vidutinio nuotolio raketa. Be to, to prototipo vaizdai buvo gana panašūs į dabar išbandytos raketos nuotraukas.

Презентация армии США о перспективных дальнобойных системах вооружения, 2018 год
© Photo : U.S. Army
JAV armijos perspektyvių ilgojo nuotolio ginklų sistemų pristatymas, 2018 metai

Anot specializuoto BMPD tinklaraščio ekspertų, šiuo projektu užsiima "Northrop Grumman Innovation Systems", buvusi korporacija "Orbit ATK", kuri 2018 metais tapo "Northrop Grumman" dalimi. Manoma, kad raketos pagrindas yra "Castor-4B" kietojo kuro greitintuvo pakopa, naudojama amerikiečių balistinėse raketose-taikiniuose. Rusijoje šios raketos buvo laikomos vidutinio nuotolio raketų, pažeidžiančių INF sutartį, prototipais.

"Iskander" analogas

Be to, amerikiečiai jau seniai kuria ginklus, pagal INF sutartį klasifikuojamus kaip trumpojo nuotolio raketos. Tame pačiame 2018 metų pristatyme Pentagonas pristatė taktinę raketą "Precision Strike Missile" (PrSM), kurios nuotolis yra nuo 70 iki 499 kilometrų. Be to, realybėje raketa galės pataikyti į taikinius daugiau nei septynių šimtų kilometrų atstumu.

Графическое изображение создаваемого Lockheed Martin варианта перспективной оперативно-тактической ракеты по программе армии США Precision Strike Missile (PrSM) при запуске
© Photo : Lockheed Martin
Grafinis "Lockheed Martin" pagal JAV armijos programą "Precision Strike Missile" (PrSM) kuriamo perspektyvios taktinės raketos varianto atvaizdas paleidimo būsenoje

"Lockheed Martin" šia raketa užsiima nuo 2017 metų. Tai naujos kartos aukšto tikslumo ginklai, kurie pakeis taktinę raketų sistemą MGM-140 ATACMS, kuri JAV kariuomenėje tarnauja nuo 1990-ųjų pradžios.

PrSM taip pat buvo išbandyta. Paleidimas buvo padarytas iš raketinės artilerijos sistemų M142 HIMARS. Raketa nuskrido 240 kilometrų ir sėkmingai pataikė į taikinį. Perspektyvią trumpojo nuotolio raketą kuria kita Amerikos kompanija — "Raytheon". Bandymai numatyti 2020 metais. Pentagonas dabar sprendžia dėl pasirinkimo, tačiau jau dabar tikrai žinoma, kad Amerikos armija gaus naujus ginklus ne vėliau kaip 2023 metais.

Демонстрация ракеты 9М729 для военных атташе, архивное фото
© Sputnik / Владимир Астапкович
Raketos 9M729 demonstravimas karo atašė

"PrSM" galima vadinti Rusijos raketų "Iskander-M" analogu, kurio savybes Jungtinės Valstijos pripažino pagrindinėmis pasitraukimo iš INF priežastimis. Vašingtonas apkaltino Maskvą, kad modifikuota šio komplekso sparnuotosios raketos 9M728 versija — 9M729 — pažeidžia INF reikalavimus: neva jos nuotolis viršija leistinus 500 kilometrų.

Maskva paneigė kaltinimus, o Gynybos ministerija netgi atskleidė kai kurias raketos savybes. Raketų pajėgų ir artilerijos vadovas Michailas Matvejevskis teigė, kad sparnuotosios raketos modernizavimu buvo siekiama padidinti kovinės dalies pajėgumo ir tikslumo charakteristikas. 9M728 ir 9M729 raketos yra suvienodintos pagal daugelį pagrindinių įrenginių. O maksimalus 9M729 raketos nuotolis dėl padidėjusios masės net sumažėja iki 480 kilometrų.

Пусковая установка ОТРК Искандер-М в боевом положении
Kovinėje padėtyje esantis "Iskander-M"

Rusija netgi žengė beprecedentį žingsnį ir pakvietė JAV privačiai apžiūrėti raketą 9M729, kad įsitikintų, ar ji atitinka INF sutarties reikalavimus. Amerikiečiai atsisakė.

Tegai:
Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF), balistinė raketa, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos URM: JAV sukuria kliūtis atnaujinti START-III sutartį
"Veidmainiška politika". Karo ekspertas apie raketos bandymus JAV
Kinija atkreipė dėmesį į neigiamą JAV padarytų sutarties pažeidimų poveikį
Puškovas Europai prognozuoja "niūrų scenarijų"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Sausio 16-oji

Kokia šiandien diena: sausio 16-osios šventės

(atnaujinta 18:49 2021.01.15)
Šią dieną 1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos.

2021 metų sausio 16 dieną saulė saulė teka 08:34, leidžiasi 16:24, dienos ilgis — 7 val. 50min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Marcelis, Norgailas, Norgailė.

Sausio 16-oji Lietuvos istorijoje

1891 metais gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis. Mirė 1980 m.

1891 metais gimė Stanislovas Puzinas, lietuvių poetas. Mirė 1936 m.

1897 metais gimė Kazys Juršys, aktorius, režisierius. Mirė 1967 m.

1906 metais gimė poetas Jonas Gutauskas. Mirė 1986 m.

1917 metais gimė ilgametis Lietuvos operos solistas Vladas Česas. Mirė 2008 m.

1922 metais gimė publicistas, dramaturgas Anatolijus Beriozovas. Mirė 1986 m.

1932 metais gimė dailėtyrininkas Stasys Budrys. Mirė 1970 m.

1941 metais įkurta Lietuvos Mokslų akademija ir jos biblioteka.

1991 metais Vilniuje palaidotos Sausio 13-osios aukos.

2009 metais prie Seimo rūmų įvyko mitingas, kuris baigėsi kruvinomis riaušėmis. Mitinge įvairių profesijų atstovai iš visos šalies protestavo prieš valdžios taupymo planus, slegiančius pačius skurdžiausius visuomenės sluoksnius.

2012 metais 26-oji rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta poetei Elenai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį "Pasaulio krašte".

Sausio 16-oji pasaulio istorijoje

1547 metais karūnuotas Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis).

1778 metais Prancūzija pripažino JAV nepriklausomybę.

1909 metais britų tyrėjas Ernestas Šakletonas atrado magnetinį Pietų polių.

1920 metais JAV uždrausta gaminti ir pardavinėti alkoholį.

1933 metais Niujorke gimė garsi amerikiečių eseistė ir novelistė Siuzan Zontag.

1964 metais Kaire susitikę trylikos arabų tautų lyderiai nutarė suvienyti karines pajėgas, sprendžiant arabų problemas su Izraeliu.

1969 metais SSRS kosmonautai pirmą kartą orbitoje perėjo iš vieno kosminio laivo į kitą.

1987 metais atsistatydino Kinijos komunistų partijos lyderis Hu Jaobangas, prisiimdamas kaltę už politines klaidas per studentų neramumams.

1990 metais Bulgarijos vyriausybė suteikė opozicijai teisę spausdinti laikraščius.

1992 metais Aukščiausiasis Teismas išteisino Graikijos premjerą Andreasą Papandreu 210 mln. dolerių iššvaistymo byloje.

1999 metais keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Irake, pažymėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias metines, išėjo į gatves, skanduodami antiamerikietiškus šūkius ir degindami JAV vėliavas.

2009 metais sulaukęs 91-erių metų amžiaus savo namuose Filadelfijos priemiestyje mirė garsus amerikiečių tapytojas Endriu Vajetas. 1948 m. dailininkas nutapė savo žymiausią paveikslą "Kristinos pasaulis" (Christina's World).

2012 — būdamas 89 metų mirė paskutinis buvęs Ispanijos diktatoriaus Franco ministrų kabineto narys Manuelis Fraga.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai