Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid,  2019 m. gruodžio 17 d., Ryga

Nausėda: reikia konsoliduoti Baltijos šalių pozicijas dėl Astravo AE

(atnaujinta 20:17 2019.12.17)
Trijų Baltijos šalių vadovų susitikime Rygoje Nausėda pareiškė, kad Astravo atominė elektrinė išlieka "iššūkiu visai ES dėl branduolinės saugos problemų"

VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Rygoje susitiko su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.

Trijų Baltijos šalių vadovų susitikime buvo aptarti bendri strateginiai infrastruktūros projektai, energetinis saugumas, NATO lyderių susitikimas Londone bei gynybos finansavimas.

"Baltijos valstybių stiprybė yra vienybėje, todėl esu įsitikinęs, kad nuolatiniai Prezidentų susitikimai yra geriausia platforma strateginio bendradarbiavimo gairėms, ateities vizijoms ir iššūkiams aptarti. Turime kartu stebėti geopolitinius procesus ir stiprinti bendras pozicijas formuojant Europos Sąjungos ir NATO politiką", — Nausėdą cituoja prezidento spaudos tarnyba.

Susitikime šalies vadovas pakartojo poziciją, kad Astravo atominė elektrinė išlieka "iššūkiu visai ES dėl branduolinės saugos problemų, kurias būtina nedelsiant spręsti".

Nausėda pabrėžė poreikį konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas dėl Astravo AE projekto, ypač — nesudaryti sąlygų prekybai "nešvaria" elektra.

Susitikime prezidentai taip pat akcentavo būtinybę gynybos srityje bendradarbiauti dar glaudžiau ir stiprinti transatlantinį ryšį. Baltijos valstybių prezidentai pažymėjo, kad visos trys šalys skiria 2 procentus BVP gynybos finansavimui.

"NATO yra mūsų saugumo stuburas, tačiau savo saugumu pirmiausia turime rūpintis patys. Negalime kolektyvinio saugumo turėti nemokamai. Investicijos į gynybą ir pajėgumus — būtinos. Mums, Baltijos šalims, tai — ne užgaida, o būtinybė, ypač gyvenant tokioje geopolitinėje aplinkoje", — sakė Lietuvos vadovas.

Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, "Brexit", Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.

Po Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimo Rygos pilyje valstybių vadovai apsilankė miesto Kalėdų mugėje ir ten laikinai įsikūrusioje radijo studijoje. 

Lietuva ir Astravo AE

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Iš esmės Lietuvos vyriausybė piktinasi dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra tariamai nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Be to, politikai ragino boikotuoti projektą ir kaimynines šalis.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Baltarusijos atominės elektrinės Astrave paleidimas atidėtas nuo 2019 metų pabaigos 2020 metų sausiui. Gruodžio 11 dieną elektrinės pirmajame energetiniame bloke prasidėjo įrangos bandymai.

Tegai:
Baltijos šalys, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą