Табличка в честь Йонаса Норейки на библиотеке академии наук

Lietuvos genocido tyrimo centras paskelbė, kad Noreika "gelbėjo žydus"

(atnaujinta 11:41 2019.12.18)
Skelbiama, kad archyve rasti nežinomi dokumentai, kurie patvirtina, jog Noreika nacių okupacijos laikotarpiu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organozavo žydų gelbėjimo tinklą

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) trečiadienį išplatino naujus dokumentus apie nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamo Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą.

Savo tinklalapyje LGGRTC paskelbė pažymą apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros veiklą ancinaciniame pogrindyje. Dokumente tvirtinama, kad Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai.

Pažymoje pabrėžiama, kad būtent šie parodymai įrodo, kad "Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose".

Liudijimus kunigas pateikė prisiekęs JAV Ilinojaus Šiaurės apygardos Rytų skyriaus teisme Čikagoje, byloje Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Antaną Virkutį.

Išplatintame dokumente skelbiamos ištraukos iš kunigo parodymų. Pavyzdžiui, pateikiama, kaip Borevičius pasakojo apie susitikimą su Noreika. Neva jis atėjo pas kunigą ir paprašė dalyvauti pogrindžio darbe bei "sutelkti nedidelę kunigų grupelę, kuri tiesiogiai padėtų Šiaulių gete esantiems žydams".

Pažymoje teigiama, kad šis Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme suteikia LGGRTC pagrindo daryti kelias išvadas.

Tarp jų pirma išvada įvardijama kaip "Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo".

"Kunigo Borevičiaus liudijimą dėl Noreikos pastangų gelbėti Šiaulių žydus papildo kitų Šiaulių žydų gelbėtojų liudijimai", — rašoma dokumente.

Išvardijus kitų gelbėtojų liudijimus, kuriuose Noreika tiesiogiai neminimas, centras skelbia: "Akivaizdu, kad tokia plačiai išvystyta žydų gelbėjimo veikla, kokia buvo Šiauliuose, be aukštų apskrities ir savivaldybės pareigūnų pagalbos buvo neįmanoma".

Antroji išvada, kurią padarė LGGRTC, išnagrinjęs Borevičiaus liudijimą, yra tokia "Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios".

"Kunigas Borevičius liudija, kad Noreika jį pakvietė dirbti pogrindžiui "beveik tuo metu, kai atėjo vokiečiai". Šis liudijimas bei istorinės aplinkybės leidžia teigti, kad sutikdamas tapti Šiaulių apskrities viršininku Jonas Noreika šias pareigas pasirinko kaip priedangą veikimui pogrindyje", — grindžia savo išvadą LGGRTC, papildydamas ją Laikinosios vyriausybės narių liudijimais.

Be to pažymoje tvirtinama, kad vadovaudamas antinaciniam pogrindžiui Šiaulių apskrityje 1942 metais Noreika įkūrė karinio padalinio "Kęstučio" Šiaulių apygardos štabą.

"Pažymėtina, kad į "Kęstučio" padalinio narius buvo priimami tik tie, kurie nebuvo susitepę kolaboravimu su priešu, tad akivaizdu, jog pogrindžio bendražygiai Jono Noreikos darbo Šiaulių apskrities viršininku nelaikė kolaboravimu", — rašo centras.

Taip pat pateikiami duomenys, jog 1943 metais naciai Noreiką suėmė ir įkalino Štuthofo koncentracijos lageryje.

"Už masinį žydų sunaikinimą Lietuvoje atsakingas vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvoje Karlas Jägeris Noreiką apkaltino tuo, kad "vadovavo lietuvių pasipriešinimo judėjimui ir ypač kurstė prieš Reicho komisaro paskelbtą lietuvių tautos mobilizaciją", — pateikiamas išrašas iš Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių kortelės.

O pabaigoje pateikiama dar viena išvada, jog "iki Žagarės geto likvidavimo Noreika nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų".

Pasak LGGRTC paradoksą, kodėl Noreika perdavinėjo nacių nurodymus dėl Žagarės geto steigimo, tačiau vėliau organizavo žydų gelbėjimą iš Šiaulių geto, galima paaiškinti tik vienu būdu: iki Žagarės geto likvidavimo Noreika ir kiti šiauliečiai manė, kad žydai galės būti saugūs tik getuose.

"Šie liudijimai iš esmės paneigia ir šiandien neretai atkartojamą sovietinę dezinformaciją, skirtą kompromituoti antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, 1941 metų birželio sukilėlius", — daro bendrą išvadą LGGRTC.

Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato. Interviu "Sputnik Lietuva" Tomas sakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Vėliau savivaldybė sutiko atkurti ir grąžinti lentą į vietą. Tačiau po kelių mėnesių sostinės meras Remigijus Šimašius visgi nusprendė ją nukabinti.

Rudenį meras sprendimu iš Mokslų akademijos bibliotekos pastato buvo nuiimta atminimo lentą Noreikai, tada Lietuvoje kilo skandalas. Daugelis kritikavo merą dėl jo poelgio. Baigėsi tuo, kad aktyvistai padarė naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą. Šimašius paaiškino lentelės nukabinimą tuo, kad "partizanas" prisidėjo prie žydų geto įsteigimo.

Rugsėjo vidury radikalių pažiūrų aktyvistai savavališkai įrengė naują atminimo lentelę Noreikai. Aktyvistų poelgis supykdė Lietuvos žydų bendruomenę. Jos pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad kai kuriems piliečiams valstybėje leidžiama nesilaikyti įstatymų ir neatsakyti už savo veiksmus.

Vėliau prokuratūra paskelbė, kad Šimašiaus sprendimas yra politinis. Buvo skelbiama, kad išnagrinėjusi skundus, nustatyta, jog meras vienasmeniškai priėmė politinį sprendimą dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo.

Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.

Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova prieš sovietinę okupaciją.

Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Jonas Noreika, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (72)
Dar šia tema
Signalas iš JAV: Lietuvai laikas baigti garbinti nacių kolaborantus
Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
Prezidentas Nausėda nesilaiko duoto žodžio
Prokuratūra: Šimašiaus įsakymas nukabinti Noreikos lentą — politinis sprendimas
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai