Табличка в честь Йонаса Норейки на библиотеке академии наук

Lietuvos genocido tyrimo centras paskelbė, kad Noreika "gelbėjo žydus"

(atnaujinta 11:41 2019.12.18)
Skelbiama, kad archyve rasti nežinomi dokumentai, kurie patvirtina, jog Noreika nacių okupacijos laikotarpiu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organozavo žydų gelbėjimo tinklą

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) trečiadienį išplatino naujus dokumentus apie nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamo Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą.

Savo tinklalapyje LGGRTC paskelbė pažymą apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros veiklą ancinaciniame pogrindyje. Dokumente tvirtinama, kad Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai.

Pažymoje pabrėžiama, kad būtent šie parodymai įrodo, kad "Jonas Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose".

Liudijimus kunigas pateikė prisiekęs JAV Ilinojaus Šiaurės apygardos Rytų skyriaus teisme Čikagoje, byloje Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Antaną Virkutį.

Išplatintame dokumente skelbiamos ištraukos iš kunigo parodymų. Pavyzdžiui, pateikiama, kaip Borevičius pasakojo apie susitikimą su Noreika. Neva jis atėjo pas kunigą ir paprašė dalyvauti pogrindžio darbe bei "sutelkti nedidelę kunigų grupelę, kuri tiesiogiai padėtų Šiaulių gete esantiems žydams".

Pažymoje teigiama, kad šis Jono Borevičiaus liudijimas, pasakytas prisiekus JAV teisme suteikia LGGRTC pagrindo daryti kelias išvadas.

Tarp jų pirma išvada įvardijama kaip "Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo".

"Kunigo Borevičiaus liudijimą dėl Noreikos pastangų gelbėti Šiaulių žydus papildo kitų Šiaulių žydų gelbėtojų liudijimai", — rašoma dokumente.

Išvardijus kitų gelbėtojų liudijimus, kuriuose Noreika tiesiogiai neminimas, centras skelbia: "Akivaizdu, kad tokia plačiai išvystyta žydų gelbėjimo veikla, kokia buvo Šiauliuose, be aukštų apskrities ir savivaldybės pareigūnų pagalbos buvo neįmanoma".

Antroji išvada, kurią padarė LGGRTC, išnagrinjęs Borevičiaus liudijimą, yra tokia "Noreika laikytinas antinacinio pasipriešinimo dalyviu nuo pat savo darbo Šiaulių apskrities viršininku pradžios".

"Kunigas Borevičius liudija, kad Noreika jį pakvietė dirbti pogrindžiui "beveik tuo metu, kai atėjo vokiečiai". Šis liudijimas bei istorinės aplinkybės leidžia teigti, kad sutikdamas tapti Šiaulių apskrities viršininku Jonas Noreika šias pareigas pasirinko kaip priedangą veikimui pogrindyje", — grindžia savo išvadą LGGRTC, papildydamas ją Laikinosios vyriausybės narių liudijimais.

Be to pažymoje tvirtinama, kad vadovaudamas antinaciniam pogrindžiui Šiaulių apskrityje 1942 metais Noreika įkūrė karinio padalinio "Kęstučio" Šiaulių apygardos štabą.

"Pažymėtina, kad į "Kęstučio" padalinio narius buvo priimami tik tie, kurie nebuvo susitepę kolaboravimu su priešu, tad akivaizdu, jog pogrindžio bendražygiai Jono Noreikos darbo Šiaulių apskrities viršininku nelaikė kolaboravimu", — rašo centras.

Taip pat pateikiami duomenys, jog 1943 metais naciai Noreiką suėmė ir įkalino Štuthofo koncentracijos lageryje.

"Už masinį žydų sunaikinimą Lietuvoje atsakingas vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Lietuvoje Karlas Jägeris Noreiką apkaltino tuo, kad "vadovavo lietuvių pasipriešinimo judėjimui ir ypač kurstė prieš Reicho komisaro paskelbtą lietuvių tautos mobilizaciją", — pateikiamas išrašas iš Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių kortelės.

O pabaigoje pateikiama dar viena išvada, jog "iki Žagarės geto likvidavimo Noreika nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų".

Pasak LGGRTC paradoksą, kodėl Noreika perdavinėjo nacių nurodymus dėl Žagarės geto steigimo, tačiau vėliau organizavo žydų gelbėjimą iš Šiaulių geto, galima paaiškinti tik vienu būdu: iki Žagarės geto likvidavimo Noreika ir kiti šiauliečiai manė, kad žydai galės būti saugūs tik getuose.

"Šie liudijimai iš esmės paneigia ir šiandien neretai atkartojamą sovietinę dezinformaciją, skirtą kompromituoti antisovietinio pasipriešinimo dalyvius, 1941 metų birželio sukilėlius", — daro bendrą išvadą LGGRTC.

Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "tautos didvyriu", tuo metu "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės naikinimo Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalyvis.

Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuvos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato. Interviu "Sputnik Lietuva" Tomas sakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Vėliau savivaldybė sutiko atkurti ir grąžinti lentą į vietą. Tačiau po kelių mėnesių sostinės meras Remigijus Šimašius visgi nusprendė ją nukabinti.

Rudenį meras sprendimu iš Mokslų akademijos bibliotekos pastato buvo nuiimta atminimo lentą Noreikai, tada Lietuvoje kilo skandalas. Daugelis kritikavo merą dėl jo poelgio. Baigėsi tuo, kad aktyvistai padarė naują lentą ir grąžino ją į pradinę vietą. Šimašius paaiškino lentelės nukabinimą tuo, kad "partizanas" prisidėjo prie žydų geto įsteigimo.

Rugsėjo vidury radikalių pažiūrų aktyvistai savavališkai įrengė naują atminimo lentelę Noreikai. Aktyvistų poelgis supykdė Lietuvos žydų bendruomenę. Jos pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad kai kuriems piliečiams valstybėje leidžiama nesilaikyti įstatymų ir neatsakyti už savo veiksmus.

Vėliau prokuratūra paskelbė, kad Šimašiaus sprendimas yra politinis. Buvo skelbiama, kad išnagrinėjusi skundus, nustatyta, jog meras vienasmeniškai priėmė politinį sprendimą dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo.

Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.

Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova prieš sovietinę okupaciją.

Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Jonas Noreika, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (68)
Dar šia tema
Signalas iš JAV: Lietuvai laikas baigti garbinti nacių kolaborantus
Be pavardžių ir datų: Lukiškių aikštėje įsikūrė Laisvės kalvos maketas
Prezidentas Nausėda nesilaiko duoto žodžio
Prokuratūra: Šimašiaus įsakymas nukabinti Noreikos lentą — politinis sprendimas
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus

(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas
© Sputnik / Алексей Стефанов

Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.

Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.

"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias  papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.

Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.

"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus
Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose
Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką
Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų
Studentai

Šiemet daugiau abiturientų pakvietė studijuoti valstybės finansuojamose vietose nei pernai

(atnaujinta 13:32 2020.08.12)
Numatoma, kad 2020 metais valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Likus dar savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau kaip 24,5 tūkst. stojančiųjų, rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus — išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį. Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose.

Tai daugiau, negu praėjusiais metais buvo priimta per visus priėmimo etapus — 2019 metais studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų. Pastarosiomis dienomis bendrojo priėmimo sistemoje kasdien registruojasi ne mažiau kaip po 800 asmenų.

Numatoma, kad 2020 metais valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. — į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Toliau nemažėja pedagoginių studijų populiarumas. Laikyti motyvacijos testą, reikalingą norintiems tapti būsimaisiais pedagogais, šiuo metu yra užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš jų 1,4 tūkst. — pirmuoju pageidavimu. Teigiamai įvertinti jau 1 208 asmenys. Palyginimui — pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

Šiemet pedagoginėms bakalauro studijoms numatomos skirti 585 valstybės finansuojamos studijų vietos. Visi 2020 metais įstojusieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas bus skatinami 300 eurų stipendijomis — tokios stipendijos bus skiriamos ne tik įstojusiems į bakalauro studijas, bet ir į profesines pedagogikos studijas, kurias galima rinktis jau įgijus dalyko bakalauro ar magistro laipsnį. Be to, atsižvelgus į valstybės poreikius, ministro nustatyta tvarka stipendijos bus skirtos ir tiems, kurie pedagogikos studijas pasirinks kaip gretutines.

Planuojama, kad nuo šių metų rudens tokios stipendijos iš viso galės būti mokamos 845 pedagogines studijas pasirinkusiems asmenims: 585 įstojusiems į bakalauro studijas, 210 įstojusių į pedagogikos profesines studijas ir 50 pasirinkusių pedagogikos gretutines studijas.

Pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio ir miškininkystės studijas, bus mokamos 200 eurų stipendijos. Žemės ūkio ministerija planuoja šias stipendijas kas mėnesį nuo šio rudens iki metų pabaigos mokėti 142 studentams.

200 eurų stipendijas taip pat planuojama skirti pasirinkusiems regionų plėtrai aktualias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose veikiančiuose universitetuose ir kolegijose. Ekonomikos ir inovacijų ministerija numato 200 eurų mėnesines stipendijas mokėti visą studijų laikotarpį — 4 metus. Jas galėtų gauti 420 studentų.

Tegai:
studijos, Švietimo ir mokslo ministerija
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai