Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka gali patekti į istoriją kaip vienytojas, pareiškė Žirinovskis

(atnaujinta 14:54 2019.12.18)
Politikas pažymėjo, kad po Rusijos ir Baltarusijos susivienijimo baltarusiai patys gslės spręsti visus vietinius klausimus, tačiau nebus sienų ir bus visiškas vienas kito dokumentų pripažinimas

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Rusija yra labai suinteresuota integracija su Baltarusija, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turi šansą patekti į istoriją kaip vienytojas, kaip Bogdanas Chmelnickis, mano Rusijos Valstybės Dūmos liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis.

"Yra susidomėjimas. Visi Rusijoje gerbia baltarusius. Mes nemanome, kad tai kažkas svetimo ar keisto, tai yra pati artimiausia mūsų kaimynė. Todėl esu įsitikinęs, kad visi būsime laimingi, kai pranešime, kad turime vieną didelę valstybę. Ir kad baltarusiai turėtų ten pačią garbingiausią vietą, patys spręstų visus vietinius klausimus. Tarkime, kad Maskvoje tiesiog vyks koordinacija", — pasakė jis žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Ir tegul vėliavos bus skirtingos: Rusijos, Baltarusijos, Europos Sąjungos, bet kokia. Šia prasme mes turime pasiekti, kad būtų viena valstybė. Aleksandras Lukašenka gali užimti kažkokį aukštą postą, bet ji yra viena, suprantate? Kad mes visi suprastume, kaip šeima. Štai giminaitis, bet jis nėra šeimos narys? Kaip su juo bendrauti? Kaip pasidalyti biudžetą?" — pasakė Žirinovskis.

Jis paaiškino, kad jis turi omenyje sienų nebuvimą ir visišką vienas kito dokumentų pripažinimą.

"Mes keliame klausimą jau ne apie muitų sąjungos sienas, o erdvės, teturime neribotą erdvę nuo Vladivostoko iki Bresto. Nėra sienų, nėra muitinės, viskas veikia — diplomai, pažymėjimai, viskas. Ir pareikšti, kad tai yra mūsų naujoji didelė valstybė. Bet teisės vietose visos, kaip norite, tegul viskas lieka, niekas neturi nieko blokuoti. Aleksandras Lukašenka gali patekti į istoriją kaip Bogdanas Chmelnickis, vienytojas. Ar buvo blogai Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje? Dvi galingiausios valstybės", — pabrėžė jis.

Susitarimas dėl Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės kūrimo buvo pasirašytas 1999 metų gruodžio 8 dieną Maskvoje. 20-osios sąjungos sutarties metinių proga Lukašenka siūlė patvirtinti integracijos gilinimo programą ir šakų "kelių žemėlapius". Iš viso rengiamas 31 ir šakų "kelių žemėlapių". projektas.

Gruodžio pradžioje abiejų šalių ministrai pirmininkai surengė derybas Sočyje, kitą dieną derybos vyko prezidento lygiu. Dėl to aštuoni šakų "kelių žemėlapiai" liko nesuderinti, pranešė Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Vladimiras Semaška.

Naujas Rusijos ir Baltarusijos vadovų Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos susitikimas numatomas gruodžio 20 dieną Sankt Peterburge (kaip neoficialiojo Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimo dalis), pareiškė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tuo pačiu metu Lukašenka neatmetė, kad po gruodžio 20 dienos jam teks susitikti su Putinu, kad pažymėtų visus taškus virš "i" santykiuose ekonomikos srityje. Jis taip pat kalbėjo apie susitikimo su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu tikslingumą, kad aptartų kai kuriuos ekonominių santykių klausimus.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, Rusija, Vladimiras Žirinovskis
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK

(atnaujinta 20:31 2020.05.28)
Seime kilo skandalas, kad neva Audrys Šimas balsuodamas NSGK pakėlė ranką taip, lyg pademonstruotų nacių pasisveikinimo gestą, dėl paplitusio vaizdo įrašo "Naciai Seime" LŽB pareikalavo paaiškinimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Valdančiosios Seimo "valstiečių" frakcijos narys Audrys Šimas ketvirtadienį per Seimo posėdį atsiprašė, kad jo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kažkam priminė nacių pasisveikinimo gestą. Politikas sakė tiesiog balsavęs ir neturėjo omenyje jokių veiksmų.

"Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs — atsistoti, kišenėse rankos — ir balsuoti taip", — per Seimo posėdį sakė Šimas.

Jis pridūrė, kad posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta pakeliant ranką.

"Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą", — teigė jis.

Prieš tai trečiadienį Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje", — teigiama LŽB pranešime.

Be to, savo kreipimesi LŽB nurodo, jog įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranką kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros, pabrėžiama pranešime.

Opozicijos politikai pareikalavo iš Šimo paaiškinti savo elgesį.

"Bet kurioje ES valstybėje toks parlamento nario poelgis būtų gausiai pasmerktas. Valstybės vadovai, jo partijos vadovai tikrai reikalautų atsakomybės. Ir vakar aš to tikėjausi. Nesitikėjau, aišku, iš Karbauskio, bet kažkaip kvailai galvojau, gal Skvernelis pakomentuos kažką brandžiau. Kaip manote, kokios yra reakcijos?" — savo Facebook piktinosi Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Skvernelis gina Šimą ir kritikuoja žurnalistą Rimvydą Valatką, kuris šį klausimą iškėlė viešojoje erdvėje. O Seimo salėje pradedant posėdį niekas apie tai net ir neplanavo kalbėti. Dovilė Šakalienė nuo šoninio mikrofono pasisakė, bet į ją net Seimo pirmininkas nekreipė dėmesio, piktinosi Armonaitė.

Minėtas vaizdo įrašas internete paplito pavadinimu "Naciai Seime". Tai ištrauka iš gegužės 20 dienos NSGK posėdžio transliacijos. Jame matyti, kaip atsisukęs nugara į kamerą Šimas balsuodamas už Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą pakelia ranką aukštyn tarsi saliutuodamas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, nacizmas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 17:09 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook parašė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'ui Michel'iui iškėlė tik streso testų reikalavimą kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", — parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką", kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", — sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Saulius Skvernelis

Skvernelis papasakojo apie pasirengimą antrajai COVID-19 bangai

(atnaujinta 20:14 2020.05.28)
Anot jo, tokiu atveju griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės nebus įvestos visoje respublikoje

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad vyriausybė ketina paruošti antrosios koronaviruso bangos šalyje planą, praneša "Express nedelia".

Jis sakė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Skvernelis pažymėjo, kad "turėjome skaudžias pamokas, visa Europa ir pasaulis, dėl valdymo, dėl nustatymo, dėl pačios elgsenos tiek visuomenės, tiek mūsų prevenciškai valdant pandemiją".

"Būtų kalbama apie atskirus lokalizuotus židinius — miestus, rajonus, galbūt apskritis. Dirbtume su taikiniais, jeigu ten tikrai būtų židinys ir jis plistų, tektų vėl panaudoti maksimalias uždarymo priemones",— sakė jis.

Epidemiologai neatmeta galimybės, kad įmanoma ir antroji koronaviruso banga. Apie tą patį perspėja Pasaulio sveikatos organizacija.

Lietuvoje karantinas dėl pandemijos pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia palaipsniui panaikina anksčiau nustatytus apribojimus ir daro švelninimus verslui.

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje viršijo 1655. Tuo pačiu metu pasveiko 1193 žmonės, 68 mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 353 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Lietuvoje nuo birželio 1-osios į sporto renginius bus įleidžiami žiūrovai