Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Rusijai nacių bendrininkų išteisinimą reikia bausti Lietuvą pinigais

(atnaujinta 16:45 2019.12.18)
Baltijos šalyje visi, kas kovojo su tarybų valdžia, yra laikomi "gerais", nepaisant, kokius kitus veiksmus jie darė, mano ekspertas Vadimas Truchačiovas

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) trečiadienį išplatino naujus dokumentus apie nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamo Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą.

Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regioninių tyrimų ir užsienio politikos katedros vyresnysis dėstytojas, doktorantas Vadimas Truchačiovas interviu Sputnik Lietuva šiuos liudijimus pavadino "kliedesiais".

"Tai eilinis bandymas pateisinti nacių bendrininkus tik todėl, kad jie kovojo su sovietų valdžia. Deja, Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, <...> vykdoma tokia politika, kad visi, kurie kovojo su Tarybų Sąjunga, visi, kas buvo prieš sovietų valdžią – visi jie yra geri, nepaisant to, kuo jie dar pasižymėjo, pagarsėjo ir panašiai. Ir kai kažkas netelpa į tokią darnią koncepciją, prasideda isterija. Taip ji prasidėjo ir šiuo atveju", – pareiškė jis.

Jo manymu, Vilnius ir toliau vykdys šią politiką, naudodamasis Europos Sąjungos ir JAV sutikimu. Ekspertas pareiškė, kad Rusija turėtų "nubausti" Lietuvą pinigais.

"Kuo mažiau tranzitinių krovinių keliauja per Lietuvą –  tuo geriau. Kuo mažiau pakraunama Klaipėdos uoste –  tuo geriau. Kuo mažiau Rusijos bendrovių yra Lietuvoje ir investuoja į Lietuvą – tuo geriau. Kuo daugiau draudimų importuoti lietuviškus gaminius, taip pat ir į Kaliningrado sritį, kaimyninei Lietuvai  –  tuo geriau. Jei nesupranta istorijos ir vertybių temos, reiškia reikia kalbėti pinigais. Bausti pinigais kiek įmanoma stipriau", - padarė išvadą Truchačiovas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras trečiadienį pareiškė, kad nacių bendrininkas Jonas Noreika (Generolas Vėtra) tariamai "organizavo žydų gelbėjimą" Šiauliuose.

Kunigo Jono Borevičiaus liudijimai tariamai rodo, kad Noreika, nacių okupacijos laikotarpiu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, tuo pačiu metu vadovavo Žemaitijos pasipriešinimui prieš nacių okupantus ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose.

Tegai:
Jonas Noreika, Lietuva, Rusija
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (70)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva, šlovindama Noreiką, "užsidirbo" "juodą dėmę" iš JAV
Užsienio šalių gyventojai įvertino Lietuvos požiūrį į Holokaustą
Nausėda pripažino bendrapiliečių dalyvavimą žydų bendruomenės sunaikinime
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus

(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas
© Sputnik / Алексей Стефанов

Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.

Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.

"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias  papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.

Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.

"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus
Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose
Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką
Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Du įmonės direktoriai kaltinami iššvaistę per 127 tūkst. eurų ir nemokėję mokesčių

(atnaujinta 16:51 2020.08.12)
Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame du tos pačios įmonės direktoriai kaltinami iššvaistę įmonės turto už daugiau nei 127 tūkst. eurų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems taip pat pateikti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo. Valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 17 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, per 2016 metus įvairias konsultacijas teikusios Panevėžio įmonės tuometis direktorius, galimai siekęs sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM), pirko ir į bendrovės sąnaudas įtraukė įvairias su verslo vykdymu nesusijusias paslaugas ir prekes, kurių vertė — beveik 69 tūkst. eurų. 

Įtariama, kad siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterija ir tokiu būdu nuslėpta daugiau kaip 9 tūkst. eurų mokesčių.

2017 metais pasikeitus įmonės direktoriams, manoma, kad ir toliau buvo siekiama nuslėpti mokėtiną PVM. Įtariama, kad naujoji bendrovės vadovė iššvaistė per 58 tūkst. eurų įmonės pinigų. Už šią sumą buvo įsigyta įvairių prekių, kurios galimai nebuvo panaudotos bendrovės pajamoms uždirbti. Manoma, kad į valstybės biudžetą buvo nesumokėta per 7,5 tūkst. eurų mokesčių.

Abu direktoriai yra kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.

Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki ketverių metų. Mokesčių vengimas pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kurių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiamas iki ketverių metų nelaisvės.

Tegai:
mokesčių vengimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Teisiamas automobilių iš JAV prekeivis, nuslėpęs beveik milijoną eurų PVM
FNTT pareiškė įtarimus SAM viceministrei dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos