Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova atsakė į Lenkijos pareiškimus apie Antrojo pasaulinio karo priežastis

(atnaujinta 20:38 2019.12.22)
Anot Rusijos diplomatės, Varšuva daugelį metų menkino dvišalius santykius su Rusija, o ne atvirkščiai

 

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame apkaltino Rusiją iškraipius Antrojo pasaulinio karo priežastis, praneša RIA Novosti.

Zacharova teigė, kad būtent Varšuva daugelį metų stengėsi pkenkti dvišaliams santykiams su Maskva.

"Agresyvi retorika, paminklų kovotojams prieš fašizmą naikinimas, vienas pagrindinių vaidmenų priimant ES antirusiškas sankcijas yra tiesioginiai to įrodymai", — sakė ji.

Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė, kad sovietų kariuomenė pateko į Lenkiją "po to, kai Lenkijos vyriausybė prarado savo ginkluotųjų pajėgų ir to, kas vyko šalies teritorijoje, kontrolę".

Anot Rusijos vadovo, tuo metu Lenkijos vyriausybė jau buvo kažkur netoli Lenkijos ir Rumunijos sienos ir nebuvo su kuo "kalbėtis šia tema".

Lenkijos vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Филип Климашевский

Atsakydama į tai, Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Putino pastabos buvo "nerimą keliančios ir gluminančios" ir "pateikiančios klaidingą įvykių eigą".

Keletą metų Baltijos šalys ir Lenkija perrašinėjo istoriją. Varšuva stengiasi visus įtikinti, kad TSRS 1939 metais užpuolė Lenkiją, kaip ir Hitlerio Vokietija.

Kaip įrodymą Lenkija cituoja Molotovo ir Ribentropo paktą, pasirašytą 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Dokumento turinys nesiskyrė nuo tarptautinės teisės normų ir valstybių sutarčių praktikos. Tuo pat metu buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos TSRS ir Vokietijos interesų sritys. Dalis Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija pateko į Maskvos įtakos zoną.

Karo istorikų teigimu, paktas leido Tarybų Sąjungai gauti "atokvėpį" ir pasiruošti karui, sustiprinti pramonę ir padidinti Raudonosios armijos pajėgas. Be to, ekspertai teigia, kad sovietų ir vokiečių nepuolimo paktas užkirto kelią Japonijos karui prieš TSRS, nes Tokijas buvo nepatenkintas Berlyno sprendimu pasirašyti paktą neatsižvelgus į Japonijos pusės požiūrį.

Tegai:
Varšuva, Rusija
Dar šia tema
Putinas atskleidė Minsko susitarimų derybų detales
Putinas pakomentavo grasinimus Sputnik Estija žurnalistams
Putinas kalbėjo apie milžinišką Rusijos uostų plėtros šuolį po TSRS laikų
"Ar jūs asilai?": Putinas sukritikavo samprotaujančius apie Leningrado atidavimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai

(atnaujinta 23:10 2020.09.28)
Lietuvos vadovas ir jo kolega iš Prancūzijos pasikeitė nuomonėmis įvairiais klausimais, įskaitant užsienio politiką ir regioninį saugumą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės ES finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo už Prancūzijos indėlį didinant regioninį saugumą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.

Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant šalių demokratijas, parodo tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Prezidentai aptarė padėtį Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmus, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.

Nausėda taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. 

"Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus", — pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit

Susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie "siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes".

Vizito metu pasirašyti dokumentai — Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.

Президент Франции Эманнюэль Макрон на встрече с литовским лидером Гитанасом Науседой в Литве, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Rugsėjo 29 d. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje aplankė Jurijų Melį

(atnaujinta 22:23 2020.09.28)
Jurijus Melis buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje 2014 metais ir nuteistas kalėti septynerius metus

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį, rugsėjo 28 dieną, Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas Vilniaus tardymo izoliatoriuje aplankė Rusijos karininką Jurijų Melį, nuteistą Lietuvoje dėl Sausio 13-osios bylos, praneša ambasados spaudos tarnyba.

Rusijos pilietis papasakojo apie jo kalinimo Kybartų pataisos namuose sąlygas, santykius su administracija ir kitais kaliniais, apie bendravimą su teisininkais.

Savo ruožtu diplomatinės atstovybės vadovas informavo tautietį apie Rusijos valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų Rusijoje ir užsienyje atliktus darbus siekiant išsiaiškinti jam ir kitiems Rusijos Federacijos piliečiams skirto nuosprendžio neteisėtumą.

Udalcovas palinkėjo Meliui geros sveikatos, ištvermės bei greito grįžimo į Tėvynę.

Jurijus Melis buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje 2014 metų kovo mėnesį. Jis buvo kaltinamas šaudymu iš tanko 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto. Bylos duomenimis, Melis paleido kelis tuščius įspėjamuosius šūvius. Tačiau Lietuvos prokurorai jo veiksmus kvalifikavo kaip "karo nusikaltimus" ir "nusikaltimus žmoniškumui". Melis buvo nuteistas kalėti septynerius metus.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Jurijus Melis, Rusija
Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 29-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.09.28)
Nuo rugsėjo 29-osios iki metų galo lieka 93 dienos, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 273-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 93 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:16, leidžiasi 19:01, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Šią dieną katalikai mini Šv. Mykolą, Gabrielių ir Rapolą

Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas — labiausiai žinomi ir gerbiami arkangelai. Pranašas Danielius vadina Mykolą "galinguoju didžiūnu", žydų tautos sargu. Apokalipsė jį vadina angelų kareivijos, kovojusios su šėtonu, vadu. Gabrielius apreiškė Marijai, kad ji taps Dievo Sūnaus Motina. Rapolas apie save sako: "Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje". Bazilikos, pastatytos šv. Mykolo garbei Romoje, Salaro gatvėje (via Salaria), konsekracijos dieną yra švenčiami trys arkangelai, kurie Šventojo Rašto liudijimu turi ypatingas misijas, kurie dieną ir naktį tarnauja Dievui ir kurie, kontempliuodami Jo Veidą, neperstojamai Jį garbina.

Dagos diena

Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis "daga" kilęs iš "dygti", jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui. Pagal šią dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pučia vakarinis vėjas — lauk permainingos žiemos (tai šlapdriba, tai sniegas). Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas — žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. Jei šią dieną pamatysi ant žolių voratinklį apvaliu viduriu — blogas ženklas, kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje musė — metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias — žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas — metai bus geri.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su trijų arkangelų — Gabrieliaus, Rapolo ir Mykolo — švente. Be šių pagrindinių angelų rečiau šią dieną minimi: Urielis, Salafielis, Jehudielis, Varachielis, Jeremielis. Liaudyje rugsėjo 29-ąja labiau akcentuojamas pagrindinis, galingiausias angelas, šv. Mykolas.

Šią dieną minima ir Pasaulinė širdies diena

1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 dieną Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.

Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas. Tad siekiant iš anksto užkirsti kelią širdies ligoms, rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos; akcijos prieš rūkymą mokyklose. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai — rūkančio žmogaus širdis plaka 10–20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta nuo rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų.

Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena

Šiandien taip pat minima Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena.

Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir, svarbiausia, mūsų planetai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.

Jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į maisto vartojimą, išmestų mažiau maisto, mažiau reikėtų jo gaminti ir dėl to mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro didelę įtaką šiltnamio efektui.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems trūksta žinių ir įpročių, kurie padėtų planuotis mitybą, stebėti įsigytų produktų galiojimo laiką, gamintis tik tiek, kiek reikia, ne išmesti maisto likučius, o užšaldyti ir suvalgyti vėliau.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gabras, Gabrė, Gabrielė, Michalina, Mikalina, Mikolė, Mykolas, Rafaelė, Rapolas, Rapolė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai