Lietuvos kariai JAV, archyvinė nuotrauka

Lietuvos valdžia netikras naujienas apie kareivius ir BMW laiko kampanija prieš NATO

(atnaujinta 16:16 2019.12.23)
Praėjusią savaitę daugelis Lietuvos žiniasklaidos priemonių paskelbė melaginga informacija pagrįstą medžiagą apie tai, kad du JAV kariai bandė pavogti automobilį Vilniuje

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Melaginga naujiena apie amerikiečių kareivius, kurie neva bandė pavogti BMW automobilį Lietuvoje, yra "gerai apgalvotos kampanijos, nukreiptos prieš NATO sąjungininkes, dalis". Apie tai praneša leidinys The Washington Examiner, su nuoroda į Lietuvos valdžios atstovus.

"NATO ir sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje ir toliau yra dezinformacijos ir kibernetinių išpuolių taikinys, kurį vykdo NATO oponentai ir jų trolių armija, kurie bando susilpninti ir sumažinti NATO paramą Lietuvos visuomenėje ir iššaukti nepasitikėjimą Lietuvos sąjungininkais", — leidinyje cituojamas respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovas.

Kaip pažymėta straipsnyje, Lietuvos karinė žinyba netiesiogiai apkaltino Rusiją nauja "informacine ataka". Eilinių kaltinimų priežastis buvo ta, kad internete pasirodė netikras straipsnis, kurį, pasirodo, parašė Lietuvos žurnalistas. Straipsnyje teigiama, kad amerikiečių kareiviai Vilniuje bandė pavogti BMW.

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, istorijoje buvo aprašyta tiek daug detalių, kad jos tikrumas nekėlė abejonių. Suklastotame straipsnyje teigiama, kad du JAV kareiviai "grasino vairuotojui peiliu, paskui trenkė jam į veidą ir bandė sučiupti". Be to, medžiagoje cituojamas vietinis policininkas, kaltinęs JAV kariškius. Šią informaciją paskelbė įvairios Lietuvos žiniasklaidos priemonės.

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, "ši kibernetinė ataka, nukreipta prieš amerikiečių karius", yra tik viena iš daugelio.
Dabar Lietuvoje yra apie 500 JAV karių, kurie šį rudenį atvyko į respubliką.

Lietuvos valdžios atstovai ne kartą apkaltino Rusiją įvykdžius "kibernetines atakas" be jokių įrodymų ar konkrečių faktų.

Tuo tarpu, kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia ir ekspertai, Maskva neturi pagrindo pulti Lietuvos nei realiai, nei virtualiai.

Be to, į Lietuvą ir kitas Baltijos respublikas atvykstantys NATO šalių kariai iš tiesų ne kartą buvo paminėti Lietuvos policijos pranešimuose dėl įvykdytų pažeidimų. Beveik per kiekvienas didelio masto pratybas Baltijos šalyse įvyksta incidentai, kuriuose dalyvauja kariai iš aljanso šalių, tarp tokių incidentų paminėti ir eismo įvykiai.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
kariai, JAV, žiniasklaida, Lietuva
Dar šia tema
NATO generalinis sekretorius: aljansas turi galimybę apsaugoti sąjungininkus
"Gynėjų" išsilaipinimas: amerikiečiai užgrobs Lietuvos aerodromą
Žiniasklaida: JAV planuoja į Artimuosius Rytus nusiųsti dar iki 7000 karių
Paaiškėjo, kokiose tarptautinėse operacijose kitąmet dalyvaus Lietuvos kariai
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 19:50 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tame tarpe Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos  prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybospoveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus  — geriausius sprendimus organizacijai",  — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi",  — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką darant įvairių įstatymų, susijusių su verslu, priėmimą.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Bakas pareiškė, jog sutinka tikrintis poligrafu

(atnaujinta 21:03 2020.06.04)
Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie  melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien atsisakė tenkinti reikalavimą atimti iš parlamentaro leidimą dirbti su įslaptinta informacija, savo "Facebook" puslapyje rašo Seimo narys Vytautas Bakas.

"Jis galėjo pasielgti kitaip ir taip įtvirtinti pavojingą, su demokratija nederantį precedentą, kuomet pakaktų Šimo, Mackevičiaus, Jaručio, Gaižausko ar Kirkilo pageidavimo ir bet kuriam Seimo nariui ar valstybės tarnautojui galima būtų suvaržyti mandatą, galimybę tarnauti valstybei ir jos žmonėms.
Tačiau nepagrįsti puolimai žemina mano garbę, todėl sutinku tikrintis poligrafu kartu su VSD vadovais", — teigia parlamentaras.

Pasak Bako, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis  priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.

Seimo pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vytautas Bakas sakosi neturintis ko slėpti, savo pareigas atlikęs sąžiningai, buvo ir yra viešojo intereso pusėje.

"Mano veiklos ginant viešą interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu, pasirengęs tai daryti viešai", — sako jis.

Parlamentaras savo ruožtu priminė kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko ir M. Mackevič prašymas atimti iš jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija grindžiamas tuo, kad, esą, jis atskleidė tai, ko negalėjo atskleisti, kai matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleido "numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtą įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti".

Pasak jo, užuot atlikę išsamų tyrimą, "šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją. Kelia kaltinimus, niekaip jų nepagrįsdami".

Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie  melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi nepriklausomoje institucijoje, atsakys į klausimus, ar jie kišosi į Prezidento kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis (verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus), ar ji buvo perduota kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai arba jo atstovams.

Savo paskelbtą pareiškimą Bakas šiandien perskaitė Seimo plenariniame posėdyje.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų