Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas kaltina Rusiją "istorijos perrašymu"

(atnaujinta 17:37 2019.12.23)
Prezidentas Gitanas Nausėda priminė slaptą papildomą Molotovo ir Ribentropo pakto protokolą. Šį dokumentą kritikuoja Baltijos šalys ir Lenkija, nepaisydamos to, kad jo turinys tuo metu neprieštaravo tarptautinei teisei

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apkaltino Rusiją tariamu siekiu "perrašyti istoriją". Jis tai pareiškė savo "Facebook" puslapyje.

"Pastaruoju metu Rusija visomis išgalėmis siekia perrašyti istoriją. Vienas tokių pavyzdžių — Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų įtakos skaudžiai Europos istorijai neigimas." — teigė Lietuvos vadovas.

Anot prezidento, nacistinės Vokietijos ir TSRS susitarimai lėmė "vėlesnę Baltijos šalių okupaciją".

Taip pat Lietuvos vadovas paragino "nepamiršti pamokų", kurias, jo manymu, privalome išmokti iš respublikos ir Europos istorijos.

Keletą metų Baltijos šalys ir Lenkija vykdė istorijos perrašymo kursą. Varšuva bando įtikinti visus, kad 1939 metais TSRS "užpuolė Lenkiją", kaip ir hitlerinė Vokietija.

Lenkija kaip "įrodymą" cituoja Molotovo ir Ribentropo paktą, pasirašytą 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Dokumento turinys neprieštaravo tarptautinės teisės normoms ir valstybių sutarčių praktikai. Tuo pat metu buvo pasirašytas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos TSRS ir Vokietijos interesų sritys. Dalis Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusija, Vakarų Ukraina ir Besarabija pateko į TSRS įtakos zoną.

Karo istorikų teigimu, paktas leido Tarybų Sąjungai "atsikvėpti" ir pasiruošti konfrontacijai, sustiprinti pramonę, padidinti armiją bei užkirsti kelią Japonijos karui su TSRS.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė, kad tarybinė kariuomenė atvyko į Lenkiją po to, kai Lenkijos vyriausybė prarado savo ginkluotųjų pajėgų ir įvykių šalyje kontrolę.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Varšuva daugelį metų menkino dvišalius santykius su Maskva. Kaip pavyzdžius ji paminėjo agresyvią Lenkijos vadovybės retoriką, paminklų kovotojams prieš fašizmą griovimą ir šalies vaidmenį priimant ES antirusiškas sankcijas.

Baltijos šalių ieškiniai dėl kompensacijos už "sovietinę okupaciją"

Baltijos šalių politinis elitas reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad trijų Baltijos respublikų prisijungimas prie Sovietų Sąjungos 1940 metais atitiko tuo metu galiojusią tarptautinę teisę, todėl negalėjo būti laikomas "okupacija".

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad tarp valstybių nebuvo vykdomos karinės operacijos, o sovietų kariuomenė įžengė į respublikų teritoriją su jų sutikimu. Be to, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nacionalinės valdžios institucijos veikė visą sovietmetį.

Tegai:
Baltijos šalys, Molotovo-Ribentropo paktas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva išrinko naują Laisvės premijos laimėtoją. Pagal sąžinę
Ekspertas: Rusijai už nacių bendrininkų išteisinimą reikia bausti Lietuvą pinigais
Apie dujas, asilus ir sunkias akimirkas: pagrindinės Putino spaudos konferencijos temos
Rusijos ambasadorius Latvijoje paragino nekovoti su sovietiniais paminklais
ES santykiai su Rusija — "peregruzka" ar "perezagruzka"?
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neeiti į akcijas

(atnaujinta 14:35 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeišeiti į aikštę, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tikhanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje