Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Premjeras ir Seimo pirmininkas sveikina gyventojus su artėjančiomis Kalėdomis

(atnaujinta 22:39 2019.12.24)
Vyriausybės vadovas ir Seimo pirmininkas įkėlė vaizdo įrašus, kuriuose šiltais žodžiais kreipėsi į Lietuvos gyventojus

VILNIUS, gruodžio 24 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino tautiečius su artėjančiomis Kalėdomis.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šie metai nebuvo lengvi, tačiau valdžia sugebėjo surengti daug diskusijų ir rasti ilgalaikius problemų sprendimus.

"Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už kasdienį sąžiningą darbą, už dideles pastangas stiprinti mūsų Tėvynę, kurti klestinčią, atvirą ir tolerantišką Lietuvą", — teigė Skvernelis.  

Premjeras taip pat palinkėjo žmoniškumo, pagarbos, atjautos, gebėjimo atsiprašyti ir atleisti. Artimųjų palaikymas yra vienas pagrindinių gyvenimo ramsčių, pridūrė jis.

"Šilto ir jaukaus Kūčių vakaro ir šviesių šventų Kalėdų!" — pasakė Skvernelis.

Vaizdo sveikinimą įrašė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pasveikino lietuvius su artėjančia švente ir linkėjo, kad "šventinė šio vakaro šviesa įkvėptų jūsų naujas viltis".

Tegai:
Saulius Skvernelis, Kalėdos, Viktoras Pranckietis
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Nemuna, archyvinė nuotrauka

Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino

(atnaujinta 19:20 2020.07.04)
Lietuvos ir Baltarusijos valdžios aiškinasi birželio mėnesį Nemane įvykusios masinių upių faunos atstovų žūties priežastis

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakomentavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakymą po masinės žuvų žūties Nemane netoli Gardino.

Lietuvos ministerijos vadovas komentarą paskelbė savo Facebook puslapyje.

Pasak Mažeikos, kolegos iš Baltarusijos "greitai atsakė" į notą. Atsakyme patikinta, kad priežastys susijusios su oro sląygomis (karštis, liūtys, žaibai). Taip pat buvo pastebėta, kad padėtis dabar stabilizavosi, o pagal jų pateiktus duomenis deguonies kiekis yra net šiek tiek viršija normą.

Pasak Lietuvos ministerijos vadovo, karštas oras tikrai galėjo būti deguonies trūkumo priežastimi.  Tačiau liūtys ar žaibai — vargu.

"Kaip vargu, ar labai moksliškai pagrįstas būtų baltarusių naudotas metodas situacijai stabilizuoti — chlorkalkės. Yra šaltinių, kurie teigia, kad chorkalkių naudojimas galėtų padidinti deguonies kiekį, bet labiau įtikinantis mūsų ekspertų skeptiškas požiūris dėl šių medžiagų naudojimo: jos tinkamesnės kaip dezinfekcinė priemonė - nors kai kurie junginiai neklasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai ir aplinkoje greitai suyra (išgaruoja), tačiau  yra nemenkas dirgiklis odai ir gleivinėms", — pažymėjo Mažeika.

Birželio antroje pusėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Nemane, netoli Gardino, žuvo daugybė žuvų ir kitų upių faunos atstovų. Gardino regiono gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto specialistai teigė, kad situacija susidarė dėl oro sąlygų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedelsiant buvo paragintas dalyvauti tyrime dėl to, kas įvyko, o Seime pareikalavo kompensacijos iš Baltarusijos, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių.

Pirmieji Nemuno vandens mėginių rezultatai parodė, kad deguonies koncentracija vandenyje yra žemiau ribinių verčių, bet virš kritinių verčių, o tai svarbu žuvų išgyvenimui. Vandens temperatūra mėginių ėmimo metu buvo gana aukšta — apie 20–21 laipsnį.

Tuo pat metu Lietuva taip pat atliko vandens tyrimus Nemane Alytaus ir Druskininkų apylinkėse. Mėginiuose nebuvo sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintųjų bifenilų arba jų praktiškai nebuvo.

Ekotoksiškumo tyrimai taip pat parodė, kad Nemano vanduo Lietuvos teritorijoje yra nekenksmingas vandens organizmams.

Tegai:
žuvys, Nemunas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas iš masinio žuvų gaišimo vietos Nemune
Lietuvoje planuojama atnaujinti laivybą Nemunu iki Baltarusijos
Į Nemuną tekėjusios nuotekos sustabdytos