Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Paksas papasakojo, kas gauna naudos "Rusijos grėsmės"

(atnaujinta 11:00 2019.12.30)
Anot buvusio šalies vadovo, dabartinė Vilniaus pozicija Maskvos atžvilgiu trukdo vidinei Lietuvos raidai

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo dėl šalyje susiformavusio valstybės aparato. Apie tai interviu Baltnews.lt pareiškė buvęs Lietuvos vadovas Rolandas Paksas.

Jis pažymėjo, kad pirmaisiais buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metais Lietuvos Respublikos politika nebuvo tokia, kokia yra dabar.

"Prisimenate, ten buvo ir susitikimai su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, ir keletas pareiškimų apie santykių atnaujinimą su Rusija amerikietiškai. Na, o tada kažkas nutrūko. Ir aš nemanau, kad tai nutrūko be konkrečios valdžios, susiformavusios mūsų šalyje", — pareiškė jis.

Anot Pakso, Lietuvos elitas ir toliau vykdo proamerikietišką, "provasališką" politiką. Be to, pasak buvusio prezidento, negalima pasakyti, kad Lietuvos politika yra proeuropietiška.

Paksas teigė, kad "Rusijos grėsmė" reikalinga karo pramonės oligarchams, kapitalui, kurio reikia, norint pirkti karinę techniką iš Vokietijos ar JAV.

"Kažkas iš to gauna labai gerą pelną", — sakė jis ir pridūrė, kad dabartinė Vilniaus padėtis Maskvos atžvilgiu trukdo šaliai ir jos vidaus plėtrai.

"Turime kalbėti su šiaure ir vakarais, pietumis ir rytais, palaikyti ryšius. Užtikrinti, kad elektros laidai, dujotiekiai ir naftotiekiai praeitų per mūsų šalį, ir kad mes turėtume gerus santykius su Maskva, Vašingtonu ir Berlynu, ir su Roma, ir taip toliau. Tai yra politika. Tai yra diplomatija", — sakė Paksas.

Buvęs prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi blogas perspektyvas, jei jos dabartinė politika nesikeis ir Lietuvos valdžia ir toliau dirbs savo labui. Anot jo, žmonės visai nepasitiki valstybės vadovybe. Be to, Lietuvoje yra "siaubingas politinis klimatas" ir niekas nesidomi politika, nes dauguma nemato galimybės ką nors pakeisti.

Lietuvos ir Rusijos santykiai

Lietuvos ir Rusijos santykiai paaštrėjo per Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl atšiaurių antirusiškų pareiškimų ir rusofobinės pozicijos, valdymą. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Be to, Vilnius vis dažniau pasirašo gynybos sutartis su JAV už dideles sumas ir didina karinės technikos skaičių regione. Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia pulti nė vienos iš aljanso šalių, o NATO naudoja pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", norėdama daugiau karinės technikos ir batalionų išdėstyti rytiniame flange.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžia, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris Maskvos demonizavimą padarė beveik nacionaliniu prioritetu, kaltės.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Nausėda: reikia konsoliduoti Baltijos šalių pozicijas dėl Astravo AE
Nausėdos užsispyrimas veda Lietuvą link energijos kolapso
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neeiti į akcijas

(atnaujinta 14:35 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeišeiti į aikštę, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tikhanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje