Вильнюсский окружной суд, архивное фото

Apeliacinis teismas nagrinės daugiau nei 60 apeliacinių skundų Sausio 13-osios byloje

(atnaujinta 16:17 2020.01.08)
Pernai paskelbus nuosprendį Sausio 13-osios byloje, kaltinimai dėl karo nusikaltimų buvo pareikšti 67 asmenims

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas trečiadienį perdavė 1991-ųjų metų sausio mėnesio įvykių bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, praneša Vilniaus apygardos teismo spaudos tarnyba.

Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad Vilniaus apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka baudžiamąją bylą "dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų žmonių žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo 1991-ųjų metų sausio mėnesį".

"Nuosprendis byloje galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 61 apeliacinis skundas", — patvirtina Vilniaus apygardos teismas.

Planuojama, kad Apeliacinis teismas byla nagrinės 2020 metų kovo 26 dieną, 08:30.

Gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas atmetė nuteisto Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų netenkinti jo prašymo perkelti kalėti į zoną, kurioje atlieka bausmę buvę valstybės tarnautojai.

Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Sausio 13-oji

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
skundas, Lietuvos apeliacinis teismas, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (90)
Dar šia tema
Paleckis savo įkalinimą vadina "kerštu už domėjimąsi Sausio 13-osios byla"
Advokatas paprašė Nausėdos išaiškinti poziciją dėl "Sausio 13-osios bylos"
Ekspertė: ESBO "Sausio 13-osios bylą" verčia tabu
EP ragina Interpolą "ignoruoti" Rusijos prašymus dėl Sausio 13-osios bylos
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė siūlo griežtinti žvalgybos kontrolę

(atnaujinta 07:11 2020.10.01)
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pristatyti pasiūlymai tobulinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmą

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Vyriausybė praneša, kad trečiadienį pasiūlė griežtinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę.

Ministrų kabinetas siūlo skirti papildomą Seimo kontrolierių, kuris nagrinėtų skundus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų.

Seimo kontrolierių įstaigai, kaip nepriklausomai žmogaus teisių institucijai, siūloma suteikti papildomus įgaliojimus atlikti žmogaus teisių įgyvendinimo žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų veikloje nuolatinę stebėseną ir prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo procesų bei kitos veiklos teisėtumą.

"Siekiant stiprinti žvalgybos institucijų vidaus kontrolę, Žvalgybos įstatyme siūloma įtvirtinti pareigą paskirti atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atliktų vertinimą, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų", — teigiama pranešime.

Projekte siūloma stiprinti teisminę kontrolę — suteikti asmenims, įtariantiems, kad jų atžvilgiu galimai buvo atliekami slapti veiksmai, teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Teismas galėtų patikrinti informaciją ir esant pagrindui naikinti sprendimus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą.

Taip pat siūloma keisti sekimo sankcionavimo tvarką, įtraukiant į šį procesą teismą, nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimui ir panaudojimui reikia generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro sutikimo.

Vyriausybė pritarė pasiūlymui inicijuoti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimus, t. y. nustatyti, už kokį laikotarpį informaciją apie asmenį korupcijos prevencijos tikslais institucijos turėtų pateikti priimančiam tą asmenį į pareigas subjektui, jeigu specialiuose įstatymuose nėra nustatyti kiti priėmimo į pareigas reikalavimai.

Tegai:
vyriausybė
Dar šia tema
Baltarusių studijoms Lietuvoje Vyriausybė skirs paramą
JAV kariai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje

(atnaujinta 17:15 2020.09.30)
Pasak Seimo narių Gabrieliaus Landsbergio ir Lauryno Kasčiūno, vyriausybė turėtų sudaryti sąlygas sąjungininkams iš JAV būti Lietuvoje

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir parlamentaras Laurynas Kasčiūnas ragina Vyriausybę sudaryti sąlygas ir tokiu būdu padidinti galimybes JAV įkurti savo pajėgas, kurios šiuo metu yra išvedamos iš Vokietijos, Lietuvoje, rašoma Seimo pranešime.

Be to, jie ragina vyriausybę didinti finansavimą gynybai kitų metų valstybės biudžete bei stiprinti bendradarbiavimą su JAV.

"Lietuvos saugumo užtikrinimas privalo būti pagrindinis valdžios prioritetas. Nuolat auganti nedraugiškų valstybių agresija yra tik dar vienas įrodymas, kad privalome siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje. Tačiau tik didindami išlaidas gynybai, modernizuodami ir tobulindami mūsų pačių karinį pajėgumą užtikrintume būtinas sąlygas priimti mūsų teritorijoje ištikimiausių mūsų sąjungininkų pajėgas, o tuo pačiu užtikrintume efektyvų atgrasymą ir stabilumą regione", — sakė Landsbergis.

Pranešime pabrėžiama, kad šiais metais Lietuva turėtų pirmą kartą gynybos finansavimui skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasak konservatorių atstovų, Lietuva neturi sustoti ties šia riba, nes "agresyvi Rusijos laikysena ir neprognozuojamas Baltarusijos režimas" aiškiai rodo, jog "saugumo grėsmės mūsų regione yra realios".

"Tik didinant realų gynybos finansavimą, pavyks tęsti Lietuvos kariuomenės modernizavimą. Lietuva turi būti pajėgi finansuoti svarbiausias gynybos įsigijimų programas. Todėl kreipiamės į Vyriausybę prašydami paaiškinti, kokių priemonių ketinama imtis siekiant sėkmingai baigti derybas su JAV dėl šešių BLACK HAWK sraigtasparnių įsigijimo", — teigė Kasčiūnas.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.

Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV
Šį rudenį Lietuvoje vėl treniruosis JAV kariai
Į Lietuvą atkeliavo sunkioji karinė technika iš JAV
Dezinfekacija

Vilniuje sustiprins viešojo transporto dezinfekciją keleivių saugumui užtikrinti  

(atnaujinta 18:58 2020.09.30)
Pabrėžiama, kad nuo spalio 1 dienos kiekvienas autobusas ir troleibusas bus dezinfekuojamas du kartus per dieną — po rytinio piko, ir viešojo transporto parkuose, po darbo dienos

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į sveikatos specialistų pateikiamas rekomendacijas dėl keleivių ir vairuotojų saugumo viešajame transporte bus imamasi papildomų apsaugos priemonių užsikrėtimo rizikai mažinti, pranešama "Vilniaus viešasis transportas" Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad nuo spalio 1 dienos kiekvienas autobusas ir troleibusas bus dezinfekuojamas du kartus per dieną — po rytinio piko, ir viešojo transporto parkuose, po darbo dienos. 

Tuo pačiu papildomai dezinfekuodami transporto priemones užtikrinsime saugesnę aplinką ne tik keleiviams, bet ir vairuotojams.

Viešojo transporto vairuotojai nuo keleivių ir toliau bus atskirti mažiausiai 1 metro atstumu, dirbs su apsauginėmis veido kaukėmis, darbo vietoje bus raginami naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis: dezinfekciniu skysčiu, dezinfekcinėmis servetėlėmis paviršiams valyti, pirštinėmis, apsauginėmis veido kaukėmis. 

Дезинфекция общественного транспорта
Viešojo transporto dezinfekavimas

Iš viso Lietuvoje patvirtintų atvejų skaičius siekia 4693 COVID-19, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 115 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Vilnius, viešasis transportas, dezinfekavimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kaliningradas tapo lyderiu pagal žmonių, turinčių antikūnų prieš COVID-19, skaičių
NVSC apie teigiamus COVID-19 testus gydymo įstaigų prašo informuoti telefonu