JAV raketos paleidimas, archyvinė nuotrauka

JAV įtraukė Baltijos šalis į karą su Iranu

(atnaujinta 12:09 2020.01.09)
Baltijos šalys į didžiulį Artimųjų Rytų konfliktą jau dabar yra traukiamos amerikiečių, o jam vystantis, jos bus įtraukiamas vis labiau

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Baltijos šalių karinis personalas buvo vienoje iš JAV karinių bazių Irake, kurios buvo apšaudytos raketomis iš Irano. Dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia ramina gyventojus, kad nė vienas jų tautietis nebuvo sužeistas, pasisako prieš savo kariuomenės išvedimą iš Vidurinių Rytų ir šiltai palaiko JAV politiką šiame regione. Tuo tarpu ši politika veda link didelio karo, kuriame turės dalyvauti Baltijos šalys, kaip drausmingos JAV sąjungininkės NATO, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Anksčiau pranešta, kad sausio 8-osios naktį Iranas pradėjo raketų išpuolius prieš dvi JAV karines bazes JAV okupuoto Irako teritorijoje. Teherane šios atakos buvo pavadintos "antausiu" Donaldui Trampui už Irano generolo Kasemo Soleimanio nužudymą. Remiantis Irano žiniasklaidos pranešimais, dėl Irano raketų suduoto "antausio" žuvo 80 žmonių.

Dvasinis Irano vadovas Didysis ajatola Ruhola Chomeinis, slaptos minties metaforos autorius, pažadėjo, kad kerštas Amerikai neapsiribos pora oro pajėgų smūgių į karinę infrastruktūrą. Ajatola sako, kad to nepakanka, o Irano revoliucinės gvardijos korpusas ir toliau keršys už savo vadą Soleimanį, kol amerikiečiai pasitrauks ir išves savo kariuomenę iš Viduriniųjų Rytų.

Pasak straipsnio autoriaus, tarp atsakomųjų veiksmų, kuriuos iraniečiai viešai aptarė, yra kariniai streikai prieš JAV sąjungininkus regione ir netgi sabotažo aktai pačiose JAV.

Donaldas Trumpas savo ruožtu grasina raketų išpuoliais prieš 52 strateginius Irano taikinius.

Anot Aleksandro Nosovičiaus, JAV prezidentas per rinkimus pats save įvarė spąstus. Trampo elektoratas 2016 metais balsavo už skandalingąjį milijardierių, nes jis pažadėjo, kad jo vadovaujama Amerika nebesivels į beprasmius karus islamo pasaulyje. Tačiau nusileisti Iranui reiškia pasirodyti to paties elektorato akyse silpnavaliu.

Todėl, pasak jo, Trampas aiškiai skuba ir praranda savo veidą. Kaip pirmąją reakciją į amerikiečių bazių bombardavimą jis paskelbė idiotišką pranešimą Twitter paskyroje, kur su optimizmu patikino, kad viskas gerai, neverta panikuoti, atseit, Amerikos kariuomenė yra pati geriausia pasaulyje. Iranas, matydamas priešo neryžtingumą ir silpnumą, daro dar didesnį spaudimą JAV — jam, skirtingai nei Trampui, gali būti naudinga eskalacija, rašo politikos apžvalgininkas.

Politinė padėtis tokia, kad situacija objektyviai krypsta link didelio karo tarp JAV ir Irano.

Didelis karas numato oficialiųjų kariaujančių šalių sąjungininkų dalyvavimą. JAV sąjungininkams tokia perspektyva nekelia entuziazmo. Tai pirmiausia liečia regiono sąjungininkus. Turkija ir Saudo Arabija aiškiai nedžiūgauja dėl perspektyvos tapti atpirkimo ožiu Teherano ir Vašingtono kare.

Tačiau galimybė dalyvauti Amerikos kare Rytuose nelabai įkvepia ir sąjungininkus Europoje. Iš pradžių NATO būstinėje jie prašė Irano nekeršyti už generolą Soleimanį, tačiau dabar pareiškė, kad apskritai apie šiuos įvykius nekalbės tol, kol paaiškės oficiali JAV reakcija į išpuolius prieš jų bazes Irake.

Be to, pasak Nosovičiaus, "kariai" iš Šiaurės Atlanto aljanso demonstratyviai nusiplauna rankas, kartodami, kad amerikiečiai nesuderina savo veiksmų su sąjungininkais. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau pareiškė, kad Baltieji rūmai priėmė sprendimą nužudyti Irano generolą nepasitarę su sąjungininkais. Dabar Briuselyje jie pakartojo, kad amerikiečiai visus sprendimus dėl Irano priima patys.

Pagrindinė europiečių žinia yra aiški: NATO neturi nieko bendra su netvarka, kuri įvyko. Tai nėra mūsų karas.

Vienintelis dalykas, jei kalbama apie didelį karą, kuriame dalyvauja JAV, tada NATO sąjungininkės bus priverstos jame dalyvauti, juo labiau, kad kai kurios iš jų jau yra įsitraukę į JAV ir Irano konfliktą.

Abiejose Teherano atakuojamose karinėse bazėse Irake tarnavo Europos šalių kariuomenės būriai. Įskaitant visas tris Baltijos šalis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia dabar bando įtikinti gyventojus, kad nėra pagrindo nerimauti. Nei vienas jų šalies pilietis nebuvo sužeistas, visi jie dabar saugūs.

Latvijos ministras pirmininkas, JAV pilietis Krišjanis Karinšas suskubo pridurti, kad Irano raketų ataka nėra priežastis evakuoti Latvijos kariuomenę. Karinšas paaiškino, kad kariai iš Latvijos yra Irake kaip NATO kontingento dalis vietos valdžios, kuri paragino juos kovoti su terorizmu, kvietimu ir gali išvykti tik Irako vadovybės prašymu.

Matyt, Baltijos šalyse internetas yra labai lėtas ir Karinšo dar nepasiekė žinia, kad Irako parlamentas po Soleimanio nužudymo balsavo už visos užsienio kariuomenės išvedimą iš šalies. Trampas atrėžė, kad amerikiečiai neišvyks, kol irakiečiai jiems sumokės už pastatytas karines bazes.

Užsienio kontingento buvimas šalyje, kurios teisinė vadovybė reikalavo jo pasitraukimo, yra aiški okupacija.

Dabar amerikiečiai su savo "back vokalistais", gali susidurti su Irako gyventojų nacionalinio išsivadavimo kova prieš NATO pajėgas, teigia straipsnio autorius. Jau nekalbant apie tikėtinus naujus Irano išpuolius prieš JAV pajėgas regione, nuo kurių automatiškai nukentės Amerikos sąjungininkai.

Baltijos šalys į didžiulį Artimųjų Rytų konfliktą jau dabar yra traukiamos amerikiečių, o kai jis eskaluosis, jos bus įtraukiamas vis labiau.

Juk Baltijos šalys yra JAV sąjungininkės? Sąjungininkės. Ar jos privalo atskubėti į pagalbą kariniuose konfliktuose? Būtinai. Tiesą sakant, jos jau atskubėjo: Irake ir Afganistane. Skirtumas tas, kad atlikti gerą sąjungininkų pareigą Baltijos šalims buvo nesunku. Priešas buvo silpnas ir nepasirengęs kovai, amerikiečiai jį įveikė ir beveik žaibišku greičiu okupavo priešo teritoriją, o sąjungininkai jautėsi visiškai saugūs vaikščiodami pasidabinę NATO amunicija prieš išsigandusius civilius.

Dabar nusimato susidūrimas su 80-milijoniniu Iranu, kuris 40 metų ruošėsi karui su Jungtinėmis Valstijomis, yra puikios parengties ir bombarduoja Amerikos karines bazes "akis už akį".

Čia jau tikrai teks kovoti ir pralieti kraują. Ar Baltijos šalys tam pasirengusios? Sprendžiant iš pirmosios reakcijos, Vilnius, Ryga ir Talinas tikrai išsigando ir nedega noru kovoti už amerikiečius su Iranu. "Bet kas jų klaus?" — retoriniu klausimu užbaigia straipsnį politikos apžvalgininkas Aleksandras Nosovičius.

Tegai:
Talinas, Ryga, Vilnius
Dar šia tema
KAM praneša apie Lietuvos karių padėtį Irake
Rusija paragino sudaryti sąlygas branduoliniam susitarimui atnaujinti
Lietuvos URM ragina lietuvius susilaikyti nuo kelionių į Iraką
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė

Lietuvos europarlamentarė užsiminė, kad prezidentas delsia patvirtinti ministrus 

(atnaujinta 15:59 2020.11.28)
Pasak konservatorės Juknevičienės, dabar Lietuvos politikoje "tikrai ne metas galių žaidimams"

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi krašto apsaugos ministrė ministrė Rasa Juknevičienė sakė, kad jai  nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais.

"Na, aš turbūt jau kažko nebesuprantu Lietuvos konstitucinėje sandaroje, gal pervertinu didžiulę krizę sveikatos sistemoje, gal nesusigaudau dėl būsimo Lietuvos ir septynmečio ES biudžeto svarbos, bet man nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais", — parašė europarlamentarė savo "Facebook" puslapyje.

Kaip pažymėjo Juknevičienė, jei jai, atsakingai už Krašto apsaugą, prezidento Adamkaus ar prezidentės Grybauskaitės patarėjai būtų kėlę klausimus dėl viceministrų ar patarėjų, o ir būtų atėjusi mintis bėgioti juos derinti, tai ji būtų buvusi giliame nustebime. Pasak jos, tai įstatyminė, konstitucinė ministrų atsakomybė. 

"Prezidento institucija yra ypač svarbi ir gerbiama, tačiau demokratinė valstybė yra tokia ypatinga, nes turi galios pasiskirstymą ir pusiausvyrą. Ji turi būti ginama ir nebijoti pasakyti, kad tai vienos svarbios institucijos galių riba ir čia prasideda kitos svarbios institucijos atsakomybė", - pridūrė jis. - sakė konservatorius", — pareiškė politikė.

Pasak Juknevičienės, dabar Lietuvoje "tikrai ne laikas galių žaidimams".

"Neužsižaiskim ir neprisižaiskim", — rašė politikė.

Šios savaitės pradžioje naująja Lietuvos ministre pirmininke paskirta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri, prieš pradėdama eiti pareigas, pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą.

Tačiau penktadienį Nausėda pareiškė, kad Šimonytės sudarytas sąrašas nebus patvirtintas iki galo. Valstybės vadovas nenurodė, kokie vardai iš jo bus išbraukti, tačiau jis tikino, kad pirminė versija bus pakeista.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Mėnulis

Amerikos ekspertas: neišvengiama konkurencija tarp JAV ir Kinijos ieškant mėnulio

(atnaujinta 11:12 2020.11.28)
Specialistas pažymėjo, kad kinų "Chang'e-5" yra funkcionalesnis nei sovietinės E-8-5 serijos transporto priemonės, dalyvaujančios automatinėse mėnulio grunto grėžimo misijose, vykdytose 1969–1976 metais

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centro tyrėjas Džonatanas McDowellas nemato perspektyvų bendradarbiauti tarp JAV ir Kinijos Mėnulio tyrime, mano, kad varžybos neišvengiamos, praneša RIA Novosti.

"Nemanau, kad JAV ir Kinija bendradarbiaus (vykdydamos savo mėnulio programas), tai bus varžybos", — pakomentavo jis pabrėždamas apie Kinijos mėnulio zondo "Chang'e-5" paleidimą.

Specialistas pažymėjo, kad kinų "Chang'e-5" yra funkcionalesnis nei sovietinės E-8-5 serijos transporto priemonės, dalyvaujančios automatinėse mėnulio grunto gręžimo misijose, vykdytose 1969–1976 metais.

Tuo tarpu jis pažymėjo, kad sudėtingesnė "Chang'e-5" zondo sistema greičiausiai sukels problemų. McDowellas pridūrė, kad ypač sudėtinga "Chang'e 5" misijos dalis bus automatinis prijungimas mėnulio orbitoje grįžus. "Tai ypač sunkus momentas ir niekas to dar nebuvo daręs anksčiau", — sakė ekspertas.

Komentuodamas Rusijos vietą prasidėjusiose varžybose dėl Mėnulio, amerikiečių ekspertas atkreipė dėmesį į "atsilikimą po daugelio delsimo metų".

"2000 metų pradžioje "Luna 25" būtų atrodžiusi gerai, tačiau ji yra mažiau ambicinga nei "Chang'e-4", o "Chang'e-5" kelia grėsmę, kad ji ("Luna 25") apskritai taps rudimentu", — sakė jis.

Pirmadienį Kinija paleido zondą "Chang'e-5", kuris turi nusileisti Mėnulyje ir grąžinti į Žemę dirvožemio mėginius. Misija skirta 23 dienoms. Manoma, kad prietaisas į Žemę grąžins apie 2 kilogramus mėnulio dirvožemio. Jei misija bus sėkminga, "Chang'e-5" bus pirmoji misija nuo 1970-ųjų pabaigos pristačiusi gruntą į Žemę. Anksčiau tai pavyko padaryti tik TSRS ir JAV.

Kinijos Mėnulio skambėjimo programa Chang'e apima tris etapus: skrydis aplink Žemės palydovą (Chang'e-1 ir Chang'e-2), nusileidimas Mėnulyje (Chang'e-3 ir Chang'e-4) ir grįžimas iš Mėnulio į Žemę (Chang'e-5 ir Chang'e-6). Pirmasis ir antrasis programos etapai jau sėkmingai užbaigti. Šiuo metu vykdomas trečiasis etapas. "Chang'e-7" misija apima bendrą Mėnulio Pietų ašigalio tyrimą, tame tarpe išsamų Mėnulio reljefo ištyrimą. Be mokslinių tyrimų, "Chang'e-8" turi atlikti pagrindinius daugelio technologijų bandymus Mėnulio paviršiuje.

Trampo administracijos suformuota Amerikos mėnulio programa "Artemis" numato žmogaus sugrįžimą į Mėnulį 2024 metais. Šiuo tikslu NASA propaguoja idėją sukurti Mėnulio orbitos stotį ir paskesnį žmogaus nuolatinio buvimo mėnulyje tikslo įgyvendinimą. Mėnulį JAV vertina kaip Marso vystymosi etapą.

Tegai:
Mėnulis, Kinija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba apkaltino Trampą bendradarbiavimo su Rusija sunaikinimu
"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis