Prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda rinkimų metu "Grigeo" gautus 4000 eurų paaukojo taršos tyrimams

(atnaujinta 19:13 2020.01.10)
Valstybės vadovo teigimu, tai yra suma, analogiška finansinei aukai, kurią jo rinkimų štabas gavo iš "Grigeo" kaip paramą prezidento rinkimų kampanijos metu

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Klaipėdos universitetui paaukojo 4 tūkst. eurų Kuršių marių taršos tyrimams.

Apie tai šalies vadovas parašė savo paskyroje Facebook.

"Priėmiau sprendimą iš asmeninių lėšų pervesti Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutui 4 tūkst. eurų, kurie bus skirti Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinės situacijos stebėsenai ir ilgalaikių aplinkosaugos sprendimų kūrimui", — savo paskyroje pranešė jis.

Nausėdos teigimu, tai yra suma, analogiška finansinei aukai, kurią pernai jo rinkimų štabas gavo iš didžiausio "Grigeo" akcininko kaip paramą prezidento rinkimų kampanijos metu.

"Šie pinigai buvo reikalingesni Kuršių marioms", — akcentuoja jis.

Anksčiau Klaipėdos universiteto mokslininkai išreiškė pasirengimą padėti tiriant taršos poveikį Kuršių mariose ir ieškant problemos sprendimo būdų.

Šią savaitę paaiškėjo, kad bendrovė "Grigeo Klaipėda" leido nuotekas į kanalą, vedantį į Kuršių marias. Teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą. Už nuotekų tvarkymą "Grigeo Klaipėda" atsakingi asmenys buvo nušalinti nuo pareigų. 

Tikslus aplinkai padarytos žalos dydis vis dar nežinomas, tačiau, preliminariais skaičiavimais, jis gali siekti milijonus eurų.

Tegai:
aplinkos tarša, Kuršių marios, Grigeo, Gitanas Nausėda
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 17:59 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 – Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų palengvinimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kadJei epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai – valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", - parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Protestai JAV

Ekspertas: JAV valdžia negali kovoti su riaušėmis įprastais būdais

(atnaujinta 17:56 2020.06.03)
Karių perkėlimas į neramumų vietas yra nemaloni situacija bet kurios šalies vadovybei, pažymėjo ekspertas Jurijus Svetovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Perkeldama karius į neramumų vietas, JAV valdžia visam pasauliui demonstruoja, kad susitvarkyti su protestais įprastais būdais negali, interviu Sputnik radijui sakė žurnalistas ir politologas Jurijus Svetovas.

Į Vašingtono apylinkes perkelta apie 1,6 tūkstančio karių. Ten tęsiasi protestai dėl afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties, praneša "Reuters" su nuoroda į oficialų Pentagono atstovą Džonataną Hofmaną (Jonathan Hoffman).

Anot jo, kareiviai yra dislokuoti ne pačioje JAV sostinėje, o karinėse bazėse netoli Vašingtono. Kariai yra "padidintos kovinės parengties" būsenoje, tačiau kol kas jie nepadeda policijai.

Kaip pažymėjo žurnalistas ir politologas Jurijus Svetovas, pati situacija, kai reikia perkelti karius į neramumų vietas, yra nemaloni bet kuriai šaliai. Tam tikru mastu tai galima suvokti kaip faktą, kad valdžia negali susitvarkyti su situacija.

"Vienas dalykas, kai armija pasitelkiama per galingas stichines nelaimes. Bet čia, kai armija turi būti nukreipta prieš savo rinkėjus, — labai sudėtingas dalykas", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Svetovas, analitikai kalba apie stiprų susiskaldymą Amerikos visuomenėje, o JAV armijoje tarnauja daug afroamerikiečių, ir kaip jie elgsis kritinėje situacijoje — neaišku.

"JAV valdžios institucijos dabar visam pasauliui demonstruoja, kad susidoroti su protestais įprastais metodais negali. Sudėtingas klausimas — kaip tai paveiks [JAV prezidentą Donaldą] Trampą per balsavimą lapkritį. Žinoma, tam tikra visuomenės dalis jį palaikys. <...> Kariuomenės įvedimą lėmė situacijos, kai žmonės su ginklais rankose išeina ginti savo turtą", — mano ekspertas.
Tegai:
kariai, riaušės, JAV