Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake

(atnaujinta 20:38 2020.01.11)
Anot Lietuvos užsienio reikalų ministro, svarbiausia šiuo metu deeskalacija, nes įtampa regione jau pakenkė Irako bei regiono saugumui ir stabilumui, turi padarinių visiems Vidurio Rytams ir už jų ribų

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Vakar Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Briuselyje dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES)

Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, surengtame aptarti naujausius įvykius Irake ir ES vaidmenį deeskaluojant padidėjusią įtampą Vidurio Rytų regione, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

ES užsienio reikalų ministrai išklausė ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo saugumo situacijos Irake ir regione vertinimo.

Anot Lietuvos užsienio reikalų ministro, svarbiausia šiuo metu deeskalacija, nes įtampa regione jau pakenkė Irako bei regiono saugumui ir stabilumui, turi padarinių visiems Vidurio Rytams ir už jų ribų.

"Europos Sąjunga gali ir turi vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį deeskaluojant. Palaikome ES Vyriausiojo įgaliotinio Žozepo Borelio pastangas siekiant sumažinti įtampą regione ir stabilizuojant padėtį", — teigė Linkevičius.

Ministro teigimu, terorizmas kelia grėsmę mums visiems, negalima leisti ISIS atsigauti regione, todėl itin svarbu šių įvykių kontekste išlaikyti intensyvų dialogą su Iraku.

"Turime siųsti aiškią žinią Irakui apie bendrą riziką, kad sąjungininkų pajėgų išvedimas gali neigiamai paveikti Irako ir regiono saugumo situaciją", — sakė ministras.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, aptaręs susiklosčiusią situaciją su užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrais, pasmerkė Irano išpuolius ir ragino užtikrinti Irake dislokuotų Lietuvos karių saugumą.

Sausio 8-osios ankstyvą rytą Iranas paleido į bazes Irake, kur dislokuotos JAV karinės pajėgos, 15 balistinių raketų, 11 pataikė į taikinį. Skelbiama, kad dešimt raketų rėžėsi į Ain al Asado bazės Anbaro provincijoje teritoriją, viena — į bazę Erbilyje, dar keturios, paleistos į bazę Erbilyje, nesuveikė. Per Irano išpuolį prieš JAV bazes Irake žuvo 80 žmonių.

Tegai:
Linas Linkevičius
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 16:17 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus

(atnaujinta 14:32 2020.09.18)
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių sprendimų uždaryti sienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kaimyninės šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos ketinimą uždaryti sienas vadina provokacija ir ragina nepamiršti, kad jas galima uždaryti iš abiejų pusių.

Penktadienį Lietuvos prezidentas su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda telefonu aptarė Baltarusijos valdžios pareiškimą uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentai pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka.

"Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas — sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidentas pakvietė Lenkiją prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su "agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene". Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai.

Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimus įvertino ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

"Nėra kol kas jokio sprendimo, mes matėme jau ne vieną garsų pareiškimą, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia į vidaus politiką. Jeigu bus iš jų kokie žingsniai — bus adekvatus atsakymas. Bet kokiu atveju, tokie daromi sprendimai pirmiausia smogia ir atsiliepia pačios Baltarusijos ekonomikai ir jų gyventojams", — Skvernelį cituoja RIA Novosti.

Pasak Lietuvos premjero, jei siena bus uždaryta, į Lietuvą taip pat nepateks baltarusių krovininiai automobiliai. "Tai, matyt, ekonomikai būtų dar vienas stiprus smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta, bet jei bus, bus adekvatus atsakymas", — sakė jis.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos premjerai pasirašė vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, kurioje, be kita ko, įtvirtinta parama Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Tegai:
Baltarusija, Saulius Skvernelis, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Laukiniai gyvūnai

Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

(atnaujinta 15:54 2020.09.18)
Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir atsakomybė už nustatytų reikalavimų pažeidimus, praneša Aplinkos ministerija.

"Laukiniai gyvūnai turi būti laikomi erdviuose, šiuolaikinius standartus atitinkančiuose voljeruose, neturi patirti streso, juos reikia šerti kokybišku, pagal fiziologiją tinkamu pašaru, užtikrinti veterinarinę priežiūrą, pasirūpinti užimtumu, kad nekiltų elgsenos problemų. Tačiau pastaraisiais metais dėl blogų laikymo sąlygų ar trūkstamų dokumentų teko konfiskuoti ne vieną lokį, egzotinių rūšių roplį ir paukštį", — teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Pabrėžiama, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje privalu laikyti pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. 

Turi būti atsižvelgta į rūšies biologinius poreikius ir būdingą socialinį jautrumą, užtikrinta veterinarinė priežiūra, tai rūšiai tinkamas maitinimas, užimtumas ir kt.

Pranešime teigiama, kad Darbo grupė šiuo metu tikslina ir nelaisvėje laikomų paukščių rūšių patalpų bei kitus reikalavimus, numato keisti varliagyvių ir roplių rūšių laikymo nelaisvėje nuostatas.

"Rūpintis laukinių gyvūnų gerove labai padės ir kuriami centrai: Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bei Laukinių gyvūnų globos centras. Jiems įkurti skirti Aplinkos ministerijos ES lėšomis finansuojami projektai", — rašoma ministerijos pranešime. 

Taip pat šiuose centruose bus gydomi, reabilituojami mūsų šalies laukiniai gyvūnai, laikomi ir gydomi konfiskuoti egzotiniai laukiniai gyvūnai.

Tegai:
Aplinkos ministerija, gyvūnai
Dar šia tema
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms
Skatinama suskubti įsigyjant elektrinius paspirtukus vietoj taršios transporto priemonės