Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ATO dalyviu Eugenijumi Dikiy, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvoje medaliu apdovanotas Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvis

(atnaujinta 11:49 2020.01.14)
Ukrainietis teigia, kad kartu su juo Lietuvos vadovas apdovanojo dar dešimt bendrapiliečių, dalyvavusių įvykiuose prie Vilniaus televizijos bokšto

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atminimo medaliu apdovanojo Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvį Jevgenijų Dikiy. Apie tai savo Facebook puslapyje parašė pats apdovanotasis.

"Vakar Lietuvos Respublikos prezidentas mums, vienuolikai iš tų dešimčių ukrainiečių, kurie tada stojo į mūsų brolių ir seserų kovą ir kuriuos po daugelių metų Lietuvos ambasada Kijeve sugebėjo surasti, įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius", — atskleidė jis.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Президент Литвы Гитанас Науседа с участником АТО Евгением Диким
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ATO dalyviu Eugenijumi Dikiy

Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas kalėti ketverius metus.

Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu".  Vėliau Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Встреча Гитанаса Науседы с представителями силовых структур Украины
Gitano Nausėdos susitikimas su Ukrainos jėgos struktūrų atstovais

Jevgenijus Dikiy yra 2014 metų Ukrainos įvykių dalyvis, jis kovojo Kijevo saugumo pajėgų bataliono "Aidar", kurio kai kurie nariai laikosi dešiniųjų ir neonacių pažiūrų bei naudoja nacių simbolius, pusėje.

2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš 2014 metais, po perversmo Ukrainoje, nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst.

Situacijos Donbase sprendimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Grupė nuo 2014 metų rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius konflikto deeskalavimo veiksmus. Tačiau net ir po paliaubų susitarimo pasirašymo kartais vis tiek vyksta susišaudymai.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, apdovanojimas, Luhansko liaudies respublika, Donecko liaudies respublika, Donbasas, Ukraina, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus

(atnaujinta 14:32 2020.09.18)
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių sprendimų uždaryti sienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kaimyninės šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos ketinimą uždaryti sienas vadina provokacija ir ragina nepamiršti, kad jas galima uždaryti iš abiejų pusių.

Penktadienį Lietuvos prezidentas su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda telefonu aptarė Baltarusijos valdžios pareiškimą uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentai pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka.

"Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas — sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidentas pakvietė Lenkiją prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su "agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene". Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai.

Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimus įvertino ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

"Nėra kol kas jokio sprendimo, mes matėme jau ne vieną garsų pareiškimą, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia į vidaus politiką. Jeigu bus iš jų kokie žingsniai — bus adekvatus atsakymas. Bet kokiu atveju, tokie daromi sprendimai pirmiausia smogia ir atsiliepia pačios Baltarusijos ekonomikai ir jų gyventojams", — Skvernelį cituoja RIA Novosti.

Pasak Lietuvos premjero, jei siena bus uždaryta, į Lietuvą taip pat nepateks baltarusių krovininiai automobiliai. "Tai, matyt, ekonomikai būtų dar vienas stiprus smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta, bet jei bus, bus adekvatus atsakymas", — sakė jis.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos premjerai pasirašė vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, kurioje, be kita ko, įtvirtinta parama Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Tegai:
Baltarusija, Saulius Skvernelis, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Aleksejus Navalnas

Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu

(atnaujinta 14:23 2020.09.18)
Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert) neatmetė, kad ES šalių vadovai gali aptarti situaciją su Aleksejumi Navalnu kitą savaitę vyksiančiame ES Tarybos posėdyje, praneša RIA Novasti.

Paskelbdamas apie būsimą ES Tarybos posėdį rugsėjo 25 dieną, Zeibertas teigė, kad užsienio politikos klausimų bloke pagrindinės temos bus santykiai su Turkija ir Kinija.

"Aš įvardijau jums paskelbtas temas. Kaip įprasta ES Taryboje, likus savaitei iki posėdžio negali būti baigtinio sąrašo. Galima apsvarstyti kitas temas, kaip dažnai atsitinka. Negaliu pasakyti, kurias iš jų, mes pamatysime", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, kodėl Navalno tema nėra įtraukta į darbotvarkę.

Jis pridūrė, kad Berlynas tęsia konsultacijas su kolegomis Europoje šia tema. Paklaustas, ar Berlynas nesulaukė Rusijos atsakymo, kurio vyriausybė pareikalavo anksčiau, Zeibertas sakė: "Mes raginome Rusiją paaiškinti, kas nutiko, šis kreipimasis tebegalioja".

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateiktomis išvadomis, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas "Novičiok" grupės medžiaga. Vėliau Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija vis dar laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto yra vykdomi, tačiau jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Antradienį Navalnas paskelbė savo pirmąją nuotrauką po to, kai išėjo iš komos, ir pranešė, kad sugebėjo visą dieną kvėpuoti pats. 

Tegai:
Rusija, Aleksejus Navalnas, ES, Vokietija
Dar šia tema
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje