Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ATO dalyviu Eugenijumi Dikiy, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuvoje medaliu apdovanotas Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvis

(atnaujinta 11:49 2020.01.14)
Ukrainietis teigia, kad kartu su juo Lietuvos vadovas apdovanojo dar dešimt bendrapiliečių, dalyvavusių įvykiuose prie Vilniaus televizijos bokšto

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atminimo medaliu apdovanojo Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvį Jevgenijų Dikiy. Apie tai savo Facebook puslapyje parašė pats apdovanotasis.

"Vakar Lietuvos Respublikos prezidentas mums, vienuolikai iš tų dešimčių ukrainiečių, kurie tada stojo į mūsų brolių ir seserų kovą ir kuriuos po daugelių metų Lietuvos ambasada Kijeve sugebėjo surasti, įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius", — atskleidė jis.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Президент Литвы Гитанас Науседа с участником АТО Евгением Диким
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ATO dalyviu Eugenijumi Dikiy

Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas kalėti ketverius metus.

Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu".  Vėliau Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Встреча Гитанаса Науседы с представителями силовых структур Украины
Gitano Nausėdos susitikimas su Ukrainos jėgos struktūrų atstovais

Jevgenijus Dikiy yra 2014 metų Ukrainos įvykių dalyvis, jis kovojo Kijevo saugumo pajėgų bataliono "Aidar", kurio kai kurie nariai laikosi dešiniųjų ir neonacių pažiūrų bei naudoja nacių simbolius, pusėje.

2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš 2014 metais, po perversmo Ukrainoje, nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst.

Situacijos Donbase sprendimo klausimas aptariamas kontaktinės grupės susitikimuose Minske. Grupė nuo 2014 metų rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius konflikto deeskalavimo veiksmus. Tačiau net ir po paliaubų susitarimo pasirašymo kartais vis tiek vyksta susišaudymai.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, apdovanojimas, Luhansko liaudies respublika, Donecko liaudies respublika, Donbasas, Ukraina, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Klaipėdos uostas

Su Baltarusijos bendrove susijusi įmonė pralaimėjo Lietuvos teisme

(atnaujinta 17:19 2021.03.05)
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismo sprendimas neskundžiamas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės "Tūrinių krovinių terminalas" skundą, remdamasis vyriausybės draudimu plėsti Klaipėdos uoste.

Kovo 3 dieną teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad ginčijamas punktas buvo teisingas ir pagrįstas, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sprendimas neskundžiamas.

"Birių krovinių terminalas" ir "Nemuno terminalas" veikia Klaipėdos jūrų uoste, didžioji dalis šių įmonių akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovitskiui.

Registrų centro duomenimis, Udovitskis valdo 70 procentų birių krovinių terminalo akcijų, o likusius 30 procentų valdo "Belaruskalij".

Dar 2019 metų rudenį Lietuvos konservatoriai paprašė vyriausybės paaiškinti, ar padidės Minsko įtaka strategiškai svarbiam Lietuvos nacionaliniam saugumui Klaipėdos uoste.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones
Regitra, archyvinė nuotrauka

Kuriozinė situacija: dėl COVID-19 testų vairavimo mokymo rengėjams reiks keisti įstatymą

(atnaujinta 00:39 2021.03.06)
Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Dėl prievolės testuoti vairavimo mokymo ir egzaminų rengėjus prireiks įstatymo keitimo, jį Vyriausybė prašys svarstyti ypatingos skubos tvarka kitą savaitę.

Penktadienį Ministrų kabinetas turėjo svarstyti privalomo testavimo dėl COVID-19 vairavimo mokymo ir egzaminų darbuotojams klausimą, tačiau iškilo teisinių kliūčių.

"Turime praktiškai kuriozinę situaciją, kad tokios valstybės pareigos nustatymas negalėtų būti pačios valstybės finansuojamas be įstatymo pakeitimo", — posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus.

"Kad darbdavių neapkrautumėm našta, kurią jiems reikėtų nešti, o mes neturėtumėm būdo, kaip to kompensuoti, tai pasiūlysim, kad kitam posėdžiui, kurį organizuosime pirmadienį, būtų pateiktas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei numatyti atvejus ir tvarką, kai dėl židinių, protrūkių ar tam tikrų veiklų būtų numatoma pareiga atlikti testą ir ta pareiga būtų apmokama valstybės lėšomis", — teigė ji, pažymėdama, kad įstatymo pakeitimą Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė karantino sušvelninimui, leidžiant atnaujinti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugos nuo kovo 10 dienos. 

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
"Regitra" priminė, kodėl motociklininkams svarbu mokėti manevruoti lėtai
Vakcina nuo koronaviruso

Naujos koronaviruso padermės sumažino vakcinų veiksmingumą

(atnaujinta 00:47 2021.03.06)
Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 mutacijas, kilusias iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise mokslininkai įrodė, kad trys naujos greitai plintančios SARS-CoV-2 koronaviruso padermės yra atsparios antikūnams prieš pradinę viruso formą, atsirandantiems skiepijant arba pasveikus nuo COVID-19. Tyrėjų straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Nature Medicine".

Ekspertai apžvelgė SARS-CoV-2 variantus, kilusius iš Pietų Afrikos, JK ir Brazilijos. Šios padermės neišvengiamai dominuos pasaulyje, todėl dabartiniai koronavirusiniai vaistai ir vakcinos bus mažiau veiksmingos, sako mokslininkai. Nors kai kurie žmonės sukuria pakankamai antikūnų, kad būtų apsaugoti nuo šių atmainų, susilpnėjęs imunitetas yra rizikos faktorius vyresnio amžiaus žmonėms.

Vakcinos nukreiptos į koronaviruso S-baltymą, kuris užtikrina viruso gebėjimą prisitvirtinti prie ląstelių ir į jas patekti. Beveik metus pandemijos metu koronaviruso mutacijos nepaveikė šios molekulės, tačiau naujose padermėse buvo rasta reikšmingų pokyčių, kurie galėjo sumažinti vaistų ir vakcinų, atpažįstančių S baltymą, veiksmingumą.

Tyrėjai ištyrė antikūnų kiekį žmonių, kurie pasveiko po SARS-CoV-2 infekcijos ar buvo paskiepyti Pfizer vakcina, kraujyje. Jie taip pat ištyrė antikūnus pelių, žiurkėnų ir beždžionių, vakcinuotų eksperimentine COVID-19 vakcina, sukurta Vašingtono universiteto medicinos mokykloje, kraujyje. Paaiškėjo, kad įprasto antikūnų lygio pakako neutralizuoti padermę iš JK, tačiau kitoms dviem koronaviruso mutacijoms reikėjo 3,5–10 kartų daugiau antikūnų.

Nors mokslininkai negali pasakyti, kaip naujos galimybės paveiks pandemiją, mokslininkai tikisi, kad vakcinos nepraras efektyvumo ir koronavirusas nesukels atsparumo vaistams.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje