Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

EP apkaltino Rusiją "iškraipant" Antrojo pasaulinio karo istoriją

(atnaujinta 08:33 2020.01.16)
Europos liaudies partijos narė ir buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė Sandra Kalniete Staliną pavadino "Hitlerio sąjungininku"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Europos liaudies partijos EP narys Manfredas Vėberis apkaltino Rusijos vadovybę bandymu perrašyti istoriją. EP tinklalapyje buvo transliuojama diskusija tema "Europos istorijos iškraipymas ir Antrojo pasaulinio karo atminimas", rašo RIA Novosti.

"Mes negalime sutikti su (Vladimiro) Putino bandymu perrašyti istoriją. Nors Sovietų Sąjunga per karą patyrė didžiulius nuostolius, o jos kariai parodė didvyriškumą, negalima paneigti, kad Molotovo ir Ribentropo paktas paskatino Antrojo pasaulinio karo protrūkį", — pareiškė jis.

Europos liaudies partijos narė ir buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė Sandra Kalniete Staliną pavadino "Hitlerio sąjungininku". Anot jos, TSRS tariamai leido Vokietijai pulti Vakarų Europą ir paliko Britaniją akistatoje su Vermachto kariuomene.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jurova pareiškė, kad neleistina tapatinti TSRS su nacistine Vokietija.

"Negalime pamiršti to, ką sovietų kareiviai padarė per Antrąjį pasaulinį karą, kai Vokietija buvo TSRS priešas. Sovietų kariai patyrė milžiniškų aukų", — sakė ji.

Gruodžio pabaigoje Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas buvo pakviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją po to, kai Putinas kalbėjo apie praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Lenkijos politiką. Rusijos prezidentas pavadino "niekšu ir antisemitine kiaule" Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Juzefą Lipskį, kuris palaikė Adolfą Hitlerį ir jo idėją siųsti Lenkijos žydus į Afriką "mirčiai ir sunaikinimui".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame apkaltino Rusiją iškraipant Antrojo pasaulinio karo istoriją, teigė, kad Varšuva daugelį metų kenkė "tiek ekspertų darbui, tiek dvišaliams santykiams".

Po to JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher pareiškė, kad Josifas Stalinas tiek pat kaltas dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, kaip ir Adolfas Hitleris. Reaguodamas į tai, Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas rekomendavo JAV patikrinti savo diplomatų istorijos žinias.

Tegai:
Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas
Dar šia tema
Rusija išslaptino dokumentus, susijusius su Antrojo pasaulinio karo pradžia
Vokietijoje nustatytos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų budelių tapatybės
Trampas priekaištavo kurdams, kad jie nepadėjo JAV Antrojo pasaulinio karo metu
 COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

Seimo pirmininkė ragina įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus

(atnaujinta 18:07 2020.11.23)
Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie testaoži ne tik patogūs, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį kreipėsi į laikinąjį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą ir imtis priemonių, kad Lietuvoje būtų įteisinti greitieji COVID-19 antigenų testai.

"Jie ne tik patogūs, nes pateikia atsakymą per keliolika minučių, bet ir beveik tris kartus pigesni, nei naudojami dabar", – rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook.

Seimo pirmininkė taip viliasi, kad SAM netrukus pateiks asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis Seime sąlygas, kurių laikymasis užtikrintų saugų ir nepertraukiamą Seimo darbą šiuo svarbiu valstybei periodu.   

Ji taip pat sukritikavo Verygos norą parlamente darbus stabdyti dviem savaitėms. Pasak Seimo pirmininkės, nutraukti politikų darbą ilgesniam laikui nebūtų geriausia išeitis, nes laukia svarbių projektų priėmimas, Vyriausybės kaita.

"Taip, šiandien priėmėme sprendimą daryti pertrauką nuo trečiadienio iki kitos savaitės ketvirtadienio tam, kad pasiruoštume pilnaverčiam bei saugiam Seimo darbui ir užtikrintume, kad į Seimą susirinkę parlamentarai būtų neužsikrėtę, turėtų galimybę testuotis. Seimo darbotvarkėje yra daug neatidėliotinų klausimų. Pradedant kitų metų biudžetu, Vyriausybių kaita bei, kas ypatingai svarbu – kova su koronavirusu. Jis šiandien jau, deja, ranka pasiekiamas kiekvienam dėl laiku nesiimtų priemonių“, – rašo Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdyba pirmadienį nusprendė atšaukti du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Seimo pirmininkės siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

Be to, pirmadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.

Tegai:
COVID-19, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo
COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai
Dėl COVID-19 atšauktas Lietuvos kariuomenės dienai skirtas karinis paradas
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, archyvinė nuotrauka

Visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija izoliavosi dėl COVID-19

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Liberalų frakcijos nariai gavo NVSC pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime pirmadienį pranešė, kad dėl kontaktų su sergančiu koronavirusu asmeniu izoliuojasi visi jos nariai.  Apie tai praneša leidinys "Ekspress nedelia".

Savaitgalį frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, kad turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir privalo izoliuotis. Laikydamasi šių nurodymų Liberalų sąjūdžio frakcija kol kas dirbs nuotoliniu būdu, praneša frakcija.

Kaip pasakoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pirmadienį frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus, tačiau leidimo testuotis parlamentarai negavo.

"Nuolatinis testavimasis padėtų parodyti realesnę grėsmę, tačiau, deja, mums papildomai testuotis Seimo rūmuose neleista. Savaitgalį mobiliuosiuose punktuose testavomės aš ir kolega Ričardas Juška. Jo testas ir dar kartą buvo neigiamas, aš atsakymo dar laukiu", – sakė politikas.

Praėjusią savaitę nustačius koronavirusą liberalui Jonui Varkaliui testavosi visi 13 Liberalų sąjūdžio parlamentarų. Po testų COVID-19 nustatyta ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei buvusiam Seimo vadovui, liberalų frakcijos nariui Viktorui Pranckiečiui.

Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad dėl susidariusios koronaviruso situacijos Seimo valdyba nusprendė padaryti pauzę Seimo darbe. Pertrauka tęstis nuo trečiadienio iki gruodžio 3 dienos. Bus imamasi ir kitų ribojimų, pavyzdžiui, bus ribojami susitikimai Seimo rūmuose, bus įvedami pakeitimai Seimo posėdžių salėje, laikinai bus atsisakoma laisvalaikio zonų naudojimo.

Tegai:
Liberalų sąjūdis, Seimas, Seimo nariai, COVID-19
Dar šia tema
Skvernelis žada imtis opozicijos lyderystės Seime
Karbauskis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato
Lietuvos valdžios sistema funkcionuos, kol bus komfortiška atskiram jos nariui
Naujoji liberalkonservatorių vyriausybė — ko ji sieks Lietuvai?
Vilnius

EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje

(atnaujinta 20:19 2020.11.23)
Tai pirmoji ataskaita apie padėtį respublikoje po to, kai Lietuva tapo pilnateise organizacijos nare

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesis į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19, kuris buvo vienas lengviausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.

"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo metu, tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.

Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.

Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.

Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.

Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.

Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.

Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.

Tegai:
ekonomika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuva
Dar šia tema
Spalį Lietuvoje elektra pigo penkiais procentais
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus