Kijevas, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys "atsitempė" Ukrainą atgal į ETPA

(atnaujinta 12:27 2020.01.16)
Ukrainos demaršas baigėsi liūdnai: po Gruzijos ir Baltijos šalių "Nezaležnaja" susitaikė su sprendimu visiškai atkurti Rusijos delegacijos teises į ETPA

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Ukrainos delegacija atnaujins darbą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA). Atitinkamą rezoliucijos projektą parėmė Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komitetas.

 Viačeslavas Volodinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Ukrainos demaršas baigėsi liūdnai: po Gruzijos ir Baltijos šalių "Nezaležnaja" susitaikė su sprendimu visiškai atkurti Rusijos delegacijos teises į ETPA. Bet norėdamas pateisinti savo nepasitenkinimo šūksnius, Kijevas sugalvoja juokingus pasiteisinimus ir nurodo tas pačias Baltijos šalis. Apie tai savo straipsnyje rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Praėjusiais metais Ukrainos deputatai išreiškė protestą ir paliko ETPA vasaros sesiją, kurioje buvo priimta rezoliucija, patvirtinanti Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimus. Tuo metu Aukščiausioji Rada paskelbė naujos delegacijos sudėtį, tačiau atsisakė dalyvauti rudens sesijoje.

Bet dėl ​​nesuprantamų priežasčių į Strasbūrą atvyko senosios Porošenkos gvardijos nariai, kurių ETPA sekretoriatas jau nepripažino kaip teisėtų Kijevo atstovų. Neaišku, kokiu statusu čia atvyko naujos deputatų grupės vadovė Jelizaveta Jasko.

Boikotas pasirodė visiškai absurdiškas. Nenuostabu, kad Zelenskio komanda nenorėjo to tęsti.

"Vyksime į Strasbūrą kovoti už Ukrainą ir už Europos vertybes dėl pačios Europos Tarybos", — įvardijo savo tikslus Jasko, pateikusi parlamentui rezoliucijos projektą dėl dalyvavimo ETPA.

Tame yra logikos. Nuo to, kad žiemos sesijoje neskambės Kijevo balsas, gali nukentėti tik pats Kijevas. Neaišku, kodėl Jasko ir kompanija savo noru praleido ankstesnį kovos etapą.

Kaip pažymėjo politikos analitikas Andrejus Zolotarevas, dabartinio prezidento politiniai oponentai kaip kozirį panaudos Ukrainos delegacijos grįžimo į ETPA klausimą.

Zelenskis kaltinamas dar viena "kapituliacija" ir nenuoseklumu. Tačiau visais atvejais iniciatyvūs "Liaudies tarnai" jau paruošę pasiteisinimus.

Juos išsakė Europos ir euroatlantinės integracijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kuleba. Pasak jo, Kijevas sustabdė savo demaršą dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Pirma: Ukrainos paprašė grįžti jos "partnerės".

"Tai yra mums draugiškos šalys, jos pabrėžė, kad be mūsų sunku kovoti dėl savo interesų", — aiškino Kuleba.

Jis nenurodo, kurioms valstybėms kyla abejonių, tačiau tai jau suprantama.

Grupėje "Baltic Plus", kuri ETPA rudens sesijos metu rėmė Ukrainos boikotą, buvo Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija.

Čia verta paminėti ir Lenkiją: jos delegacija taip pat pasipiktino dėl Rusijos įgaliojimų atkūrimo, nors ir nepuolė mindžikuoti ant posėdžių salės slenksčio.

Antroji priežastis sietina su tuo, kad Ukraina tariamai galės užginčyti Rusijos delegacijos teisių atkūrimą ETPA. Bent jau pabandys tai padaryti. Tikriausiai tai yra atsakymas "zrados" liudytojų sektai: apie kokią nacionalinių interesų išdavystę galima kalbėti, jei vykstame į Strasbūrą kovoti?

Kuleba nurodo Venecijos komisijos gruodžio mėnesį priimtą sprendimą. ETPA Reguliavimo komitetas paprašė jos išaiškinti, ar tai, kad Krymo gyventojai dalyvavo Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatų rinkimuose partijų sąrašuose, buvo kliūtis atkurti Rusijos delegacijos teises.

Venecijos komisija padarė išvadą, kad pusiasalio "okupacija", be abejo, yra blogis, Europos Taryba ir atskiros valstybės "turi aiškų įpareigojimą nepripažinti aneksijos tiesiogiai ar netiesiogiai".

Tačiau faktas, kad Krymas dalyvavo Rusijos rinkimuose, neturėtų automatiškai atimti visų deputatų grupės narių teisių, teigiama dokumente.

Kita vertus, dokumente yra išlygų ir teisinių subtilybių, už kurių ir "užsikabino" Kuleba. Jis teigia, kad Venecijos komisija "aiškiai apibrėžė, kokiu pagrindu galima ginčyti Rusijos delegacijos galias dėl vienaip ar kitaip su Krymu susijusių žmonių dalyvavimo".

Naujoji Ukrainos delegacija ieškos šių "susijusių su Krymu" narių, kad vėliau juos apskųstų ETPA sekretoriatui.

Negalima visiškai atmesti "proveržio" galimybės: kažkuriam iš Maskvos atstovų gali būti "parodytos durys", reikalaujant, kad Rusija pakeistų jį kitu deputatu.

Bus sukurta konfliktinė situacija, tačiau padėtis iš esmės nepasikeis. Politinis sprendimas atkurti Rusijos Federacijos delegacijos teises yra galutinis.

Ką tokiame kontekste gali pasiekti Jelizavetos Jasko komanda? Jos galimybių riba yra sukrėsti kaimyną Rytuose. Bet kokiu atveju, po kurio laiko Ukrainoje ETPA dėmesys bus sutelktas į "kozirines" temas: "Rusijos agresija", politiniai kaliniai, žmogaus teisių pažeidimai "okupuotose" teritorijose ir pan. Apie ketinimą pakartotinai iš Rusijos atimti įgaliojimus niekas nė neprisimins.

Beje, Kuleba paskelbė Ukrainos sugrįžimą į ETPA dar lapkritį, tai yra, dar prieš Venecijos komisijai paskelbiant savo verdiktą. Tuomet ministro pirmininko pavaduotojas turėjo šiek tiek kitokių užuominų: "Sausio mėnesį Asamblėja bus atnaujinta, pirmininkas bus pakeistas, žmonės, kurie balsavo už Rusijos grąžinimą į ETPA, praras savo postus. Bus galimybė atsinaujinti". Apskritai, pagrindinė transliuojama žinia yra ta pati: rusai vis tiek gali būti išvaryti!

Kuleba puikiai supranta, kas neįmanoma. Tačiau net ir be išlygų susitaikyti su Rusijos delegacijos sugrįžimu taip pat neįmanoma.

Per penkerius metus Porošenka įpratino tautiečius prie idėjos, kad "visas pasaulis yra su mumis". Dabar "visas pasaulis" sumažėjo iki Baltijos valstybių dydžio. Tokiems pokyčiams ukrainiečiai nebuvo pasiruošę.

Žodžiai, kad jų tarptautiniai partneriai bando įtikinti Kijevo atstovus sugrįžti, skamba tiesiog juokingai. Rudenį, kaip jau minėta, Ukraina įtikino Gruziją ir Baltijos šalis palaikyti ETPA boikotą — atsisakyti dalyvauti sesijos atidaryme ir sabotuoti iškilmes Europos Tarybos 70-mečio proga.

Šiandien keičiasi vaidmenys: dabar Ukrainos draugai prašo atnaujinti darbą ETPA. Kaip Krylovo pasakėčioje apie gegutę ir gaidį. Tik mūsų atveju "gegutės" ir "gaidžiai" ne giria, o įtikinėja vienas kitą.

O likusi Europa turi stebėti šį absurdo teatrą.

Tegai:
Gruzija, Baltijos šalys, Ukraina
Dar šia tema
Senatorius: Baltijos šalių, Gruzijos ir Ukrainos protestai prieš Rusiją ETPA beprasmiai
Zacharova įvertino grupės "Baltic Plus" sukūrimą ETPA
Valstybės Dūma paaiškino, kodėl Baltijos šalys švaisto laiką "kovoje" su Rusija ETPA
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 16:36 2020.08.03)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TACC".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių žmonių.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

PSO nenurodys JAV, daryti koronaviruso pandemijos metu

(atnaujinta 18:36 2020.08.03)
Organizacijos sveikatos krizių programos direktorius mano, kad JAV elgiasi apdairiai, ragindamos valstybines valdžios institucijas persvarstyti viruso plitimo situaciją ir imtis reikiamų priemonių

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. PSO nenurodys Jungtinėms Valstijoms, ką daryti subnacionaliniu lygmeniu per koronaviruso pandemiją, sakė PSO sveikatos krizių programos direktorius Maiklas Rajanas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų užduotis nėra pasakyti JAV, ką ji turėtų daryti subnacionaliniu lygmeniu. Atrodo, kad teisingas kelias yra valstybinis planavimas ir įgyvendinimas, kuriuo vadovaujasi nacionaliniai mokslininkai", — spaudos konferencijos metu sakė jis.

Jis mano, kad JAV elgiasi apdairiai, ragindamos valstybines valdžios institucijas persvarstyti viruso plitimo situaciją ir imtis reikiamų priemonių. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad norint apriboti COVID-19 plitimą, reikia milžiniškų pastangų, įskaitant, jei reikia, teisingą situacijos vertinimą ir, galbūt, grįžimą į griežtesnį apribojimų etapą.

Remiantis Džono Hopkinso universiteto, kuris apibendrina federalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat žiniasklaidos ir kitų atvirų šaltinių duomenis, koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius JAV pasiekė 4 668 336, mirė 154 860 pacientų, sergančių COVID-19.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką