Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"

(atnaujinta 08:23 2020.01.18)
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios", ar pirkti elektrą iš Astrave statomos elektrinės

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė ketinantis įtikinti kitas ES šalis, įskaitant Estiją ir Latviją, nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Apie tai praneša "Interfaks".

"Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema", — sakė Nausėda.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.

Nausėda priminė, kad Lenkija prisijungė prie Lietuvos nepriimdama elektros energijos iš Astravo AE, o Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios". Be to, kaip sakė Lietuvos prezidentas, įstatymai, kuriuos priima šalis, leis realiai užkirsti kelią Astravo elektrai į Lietuvos rinką.

"Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje", — teigė jis.

Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad Baltarusija ir Latvija sutarė, jog jų Energetikos ministerijos spręs tiesioginio elektros tiekimo į respubliką klausimą.

Šiais metais Minskas planuoja paleisti Astravo AE. Projektą nuolat kritikuoja Vilnius. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad elektrinė statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos iš Baltarusijos blokavimo. Lietuvos Seimas įstatymų leidybos lygmeniu nusprendė uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Latvijoje mano, kad tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas ne kartą patikino Astravo AE saugumą. Tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms valstybėms nėra jokios rizikos.

Tegai:
Latvija, Estija, Europos Sąjunga, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
Spjauti ir pamiršti. Lietuva suprato Astravo AE klausimo baisumą
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Lietuva gali išleisti milijardą eurų pasirengimui galimai avarijai Astravo AE
Ekspertas: Lietuvos kova su Astravo AE primena konvulsijas
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Rusijos ir ES vėliavos

ES nuolatiniai atstovai sutarė dėl sankcijų Rusijai

(atnaujinta 15:07 2021.03.01)
Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Nuolatiniai ES valstybių narių atstovai pradėjo rengti sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, rašo RIA Novosti.

"Taip, rašytinė procedūra buvo ką tik pradėta", — sakė agentūros šaltinis.

Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale.

Sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos piliečiams asociacijos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų vadovai priėmė vasario 22 dieną. Jis įsigalios paskelbus sąrašą.

Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, naujos sankcijos greičiausiai paveiks "Tyrimų komiteto pirmininką, Rusijos gvardijos direktorių, Rusijos generalinį prokurorą ir FSIN vadovą".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
sankcijos, Rusija, ES
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai ir Rusijai nėra ko jaudintis dėl sankcijų
Nausėda pasiūlė "skausmingą" sankcijų Rusijai versiją
Žingsnis į priekį, du atgal — kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?
Контрабанда сигарет под видом сельди

Silkė 1,5 milijono: Lietuvoje sulaikyta išradinga cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 22:39 2021.03.01)
Lietuvos muitinės pareigūnai pareiškė, kad tai yra viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kybartuose sulaikytos didelės cigarečių kontrabandos, praneša Lietuvos muitinės spaudos tarnyba.

Muitinės poste buvo sulaikytas Rusijos pilietis, kuris gabeno šaldytą žuvį. Vyras deklaravo, kad veža 23,6 tonos silkių tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federaciją. Tačiau rentgeno kontrolės sistema patikrinus mašiną paaiškėjo, kad puspriekabėje buvo tik pusė deklaruoto krovinio — apie dešimt tonų šaldytos žuvies.

Likusią dalį užėmė cigarečių kontrabanda — žuvis ir rūkalai buvo sukrauti pramaišiui, "sumuštinio" principu, sudedant vieną silkių dėžių eilę, o kitą eilę jau formuojant iš cigarečių dėžių.

Iš viso buvo rastos 843 dėžės (421,5 tūkst. pakelių) su penkių rūšių cigaretėmis. Bendra šių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais — apie 1,5 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Cigaretės buvo sulaikytos. Vilkiko vairuotojui, kuris prisipažino vežęs kontrabandą, skirta kardomoji priemonė — piniginis užstatas.

Tai viena didžiausių cigarečių kontrabandų šiemet Lietuvos muitinėje, kurios pareigūnai, dar nepasibaigus antram metų mėnesiui, jau sulaikė maždaug 1,7 mln. pakelių kontrabandos (jos vertė su mokesčiais — apie 6 mln. eurų), pridūrė Lietuvos muitinė.

Tegai:
Lietuva, cigarečių kontrabanda, kontrabanda, Lietuvos muitinė
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Muitininkai sulaikė du kontrabandos pilnus vilkikus su 2 mln. eurų vertės rūkalais
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas vyras, gabenęs grynųjų pinigų kontrabandą
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Sulaikyti trys kontrabandos organizavimu kaltinami pasieniečiai