Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"

(atnaujinta 08:23 2020.01.18)
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios", ar pirkti elektrą iš Astrave statomos elektrinės

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė ketinantis įtikinti kitas ES šalis, įskaitant Estiją ir Latviją, nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Apie tai praneša "Interfaks".

"Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema", — sakė Nausėda.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.

Nausėda priminė, kad Lenkija prisijungė prie Lietuvos nepriimdama elektros energijos iš Astravo AE, o Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios". Be to, kaip sakė Lietuvos prezidentas, įstatymai, kuriuos priima šalis, leis realiai užkirsti kelią Astravo elektrai į Lietuvos rinką.

"Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje", — teigė jis.

Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad Baltarusija ir Latvija sutarė, jog jų Energetikos ministerijos spręs tiesioginio elektros tiekimo į respubliką klausimą.

Šiais metais Minskas planuoja paleisti Astravo AE. Projektą nuolat kritikuoja Vilnius. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad elektrinė statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos iš Baltarusijos blokavimo. Lietuvos Seimas įstatymų leidybos lygmeniu nusprendė uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Latvijoje mano, kad tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas ne kartą patikino Astravo AE saugumą. Tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms valstybėms nėra jokios rizikos.

Tegai:
Latvija, Estija, Europos Sąjunga, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
Spjauti ir pamiršti. Lietuva suprato Astravo AE klausimo baisumą
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Lietuva gali išleisti milijardą eurų pasirengimui galimai avarijai Astravo AE
Ekspertas: Lietuvos kova su Astravo AE primena konvulsijas
Karinė technika

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika

(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.

Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.

Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.

Tegai:
Elektrėnai, Pabradė, Rukla, karinės pratybos, karinė technika, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje įvardyta naujojo Amerikos karinio kontingento buvimo trukmė
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos
Tarptautinės pratybos Tobruko palikimas 2020

Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus

(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".

Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.

"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
karinės pratybos, Lietuva, Baltarusija, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų