Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"

(atnaujinta 08:23 2020.01.18)
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios", ar pirkti elektrą iš Astrave statomos elektrinės

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė ketinantis įtikinti kitas ES šalis, įskaitant Estiją ir Latviją, nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Apie tai praneša "Interfaks".

"Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema", — sakė Nausėda.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.

Nausėda priminė, kad Lenkija prisijungė prie Lietuvos nepriimdama elektros energijos iš Astravo AE, o Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios". Be to, kaip sakė Lietuvos prezidentas, įstatymai, kuriuos priima šalis, leis realiai užkirsti kelią Astravo elektrai į Lietuvos rinką.

"Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje", — teigė jis.

Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad Baltarusija ir Latvija sutarė, jog jų Energetikos ministerijos spręs tiesioginio elektros tiekimo į respubliką klausimą.

Šiais metais Minskas planuoja paleisti Astravo AE. Projektą nuolat kritikuoja Vilnius. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad elektrinė statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos iš Baltarusijos blokavimo. Lietuvos Seimas įstatymų leidybos lygmeniu nusprendė uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Latvijoje mano, kad tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas ne kartą patikino Astravo AE saugumą. Tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms valstybėms nėra jokios rizikos.

Tegai:
Latvija, Estija, Europos Sąjunga, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
Spjauti ir pamiršti. Lietuva suprato Astravo AE klausimo baisumą
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Lietuva gali išleisti milijardą eurų pasirengimui galimai avarijai Astravo AE
Ekspertas: Lietuvos kova su Astravo AE primena konvulsijas
Jerevanas, archyvinė nuotrauka

Armėnijos gynybos ministras ir Lietuvos KAM vadovas kalbėjosi telefonu

(atnaujinta 12:59 2020.07.02)
Armėnijos gynybos ministras padėkojo Lietuvai už pagalbą kovoje su koronaviruso pandemija

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Vakar krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kalbėjosi telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu, praneša Visuomeninis Armėnijos radijas.

Armėnijos gynybos ministras padėkojo Lietuvai už pagalbą kovoje su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai. Gegužės 14 dieną Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu "Spartan" Armėnijai, Moldovai ir Gruzijai išgabenta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.

Ministrai telefonu taip pat aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.

Tegai:
Lietuva, Armėnija
Dar šia tema
Į Armėniją išvyko humanitarinę pagalbą šaliai teiksianti lietuvių komanda
Lietuva siųs gydytojus į Armėniją kovoti su koronavirusu
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai