Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"

(atnaujinta 08:23 2020.01.18)
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios", ar pirkti elektrą iš Astrave statomos elektrinės

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė ketinantis įtikinti kitas ES šalis, įskaitant Estiją ir Latviją, nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Apie tai praneša "Interfaks".

"Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema", — sakė Nausėda.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.

Nausėda priminė, kad Lenkija prisijungė prie Lietuvos nepriimdama elektros energijos iš Astravo AE, o Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios". Be to, kaip sakė Lietuvos prezidentas, įstatymai, kuriuos priima šalis, leis realiai užkirsti kelią Astravo elektrai į Lietuvos rinką.

"Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje", — teigė jis.

Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad Baltarusija ir Latvija sutarė, jog jų Energetikos ministerijos spręs tiesioginio elektros tiekimo į respubliką klausimą.

Šiais metais Minskas planuoja paleisti Astravo AE. Projektą nuolat kritikuoja Vilnius. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad elektrinė statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos iš Baltarusijos blokavimo. Lietuvos Seimas įstatymų leidybos lygmeniu nusprendė uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Latvijoje mano, kad tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas ne kartą patikino Astravo AE saugumą. Tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms valstybėms nėra jokios rizikos.

Tegai:
Latvija, Estija, Europos Sąjunga, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
Spjauti ir pamiršti. Lietuva suprato Astravo AE klausimo baisumą
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Lietuva gali išleisti milijardą eurų pasirengimui galimai avarijai Astravo AE
Ekspertas: Lietuvos kova su Astravo AE primena konvulsijas
BelAE

Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:58 2020.10.26)
Nausėda eilinį kartą pareiškė, kad atominė elektrinė šalia Astravo kelia "kelia grėsmę ES piliečių saugumui"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų". Nausėda vėl nepateikė jokių detalių.

"Astravo AE kelia grėsmę ES piliečių saugumui, todėl būtina sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą. Be to, ES neturi įsileisti į rinką elektros iš aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikančių trečiųjų šalių gamintojų", — sakė prezidentas.

Kaip teigiama, "Astravo AE sauga ir saugumas Lietuvos iniciatyva tapo prioritetiniu ES klausimu".

"Pastarąjį kartą bendra šalių pozicija buvo patvirtinta spalį vykusių dviejų Europos Vadovų Tarybų išvadose. ES vadovai pabrėžė, kad aukščiausių saugos reikalavimų vykdymas ir streso testų rekomendacijų įgyvendinimas Astravo AE turės įtaką tolesniems ES ir Baltarusijos santykiams. Prezidentas paragino Europos Komisiją išlaikyti lyderystę parengiant konkrečias įgyvendinimo priemones", — rašoma pranešime.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Jodo tabletės prieš Astravo AE
Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы

Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai

(atnaujinta 07:37 2020.10.26)
Suskaičiavus 98 % biuletenių, aiškėja, kad dabartiniai valdantieji — "valstiečiai" — nusileido amžiniems konkurentams TS-LKD

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo antrajame rinkimų ture daugiausia mandatų laimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuolat atnaujina rinkimų rezultatus.

23:30 duomenimis, bendras konservatorių partijos procentas 25,77 %, o tai jau 49 mandatai. Artimiausi konkurentai — Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) — turi 18,07 % ir atitinkamai 32 mandatus.

Iš viso per antrąjį Seimo rinkimų turą konservatoriai pelnė 27 mandatus, LVŽS — 16.

Be to, Liberalų sąjūdis aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), laimėjęs 7 mandatus. LSDP atitinkamai antrajame turi yra ketvirtojoje vietoje ir turi 5 mandatus.

Utenos apygardoje suskaičiavus visus balsus LSDP atstovas Gintautas Paluckas ir TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis surinko vienodą kiekį balsų — po 49,04 proc. balsų. Tačiau VRK puslapyje nurodoma, kad rinkimus laimėjo Pupinis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pralaimi savo apygardoje, LVŽS atstovas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje surinko 33,66 % ir nusileido TS-LKD atstovei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri surinko 64,02 %.

Panemunės apygardoje irgi pralaimi LVŽS atstovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jis surinko 37,74 % ir nusileido irgi TS-LKD atstovei Gintarei Skaistei su jos 58,95 %.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus Gargždų apygardoje, jau visiškai aišku, kad savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis vėl pateko į Seimą.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dujotiekio Nord Stream 2 antžeminė prijungimo vieta Lubmine, archyvinė nuotrauka

Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę

(atnaujinta 10:59 2020.10.26)
Abu pavojingi Jūsų sąmonei ir pasąmonei. Gali taip užnuodyti, kad net nepajusite, jog Jūs jau "kitame pasaulyje". Sukonstruotame politikos technologų. Geopolitikos technologų

Jie tai supranta, kad pasaulis kinta. Ir Jų buvęs dominavimas silpsta. O nedominuoti nemoka. Pripratę diktuoti.

Tačiau yra viena smulkmena — visuomenė. Su savo sąmone. Todėl tą visuomenės sąmonę reikia paveikti. Poveikiui gali tikti ir naujadaras "Novičiok". Tai nėra originalu. Bet jau kartą išbandyta. Tą kartą suveikė.

Kolinas Pauelas (Colin Powell) — keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 metais, JAV prezidento Džordžo Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Jam dirbant Valstybės sekretoriumi JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.

Kolinas Pauelas pasižymėjo savo kreipimusi Jungtinėse Tautose. 2003 metų vasario 5 dieną Pauelas kreipėsi į Jungtines Tautas teigdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausu įrodymų, jog Irakas gamina masinio naikinimo ginklus. Kaip įrodymą JAV valstybės sekretorius iš kišenės išsitraukė ir pademonstravo ampulę su "juodligės bakterijomis".

Tai buvo retorinė gudrybė, blefas, kurio tikslas — paveikti visuomenę. Situacija su "juodligės bakterijų" mėgintuvėliu, paimtu iš kišenės, o po to vėl įdėtu į kišenę, atrodė kvailai. Bet visuomenės sąmonė buvo apnuodyta.

Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti "įrodymai" JT Saugumo Tarybos neįtikino ir JAV nebuvo duotas leidimas panaudoti jėgą. JAV tai nesutrukdė: dar 2002 metų rudenį Kongresas buvo priėmęs sprendimą surengti karinę operaciją.

2003 metų balandžio 9 dieną Bagdadas krito. Irakas buvo užgrobtas per 21 dieną.

Prasidėjo pilietinis karas. 2006 metų gruodžio 30 dieną Sadamui Huseinui įvykdyta mirties bausmė. Buvęs Irako vadovas amerikiečių buvo pakartas.

2010 metais amerikiečiai išvedė pagrindines pajėgas iš Irako teritorijos. Tačiau, kaip žinome, pilietinis pasipriešinimas šalies teritorijoje nesibaigė.

Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake prarado 4804 žmones. Irake, remiantis tarptautinių ekspertų skaičiavimais, nuo 2003 metų karas nusinešė nuo 1 iki 1,4 mln. gyvybių.

Irako valstybės teritorijoje taip ir nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2013 metų liepos 12 dieną JAV prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad CŽV direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) prisiima atsakomybę už tai, kad neįspėjo valstybės vadovo apie iki galo nepatikrintą informaciją apie Irako branduolinę programą. Šiuo pareiškimu JAV prezidentas iš tikrųjų pranešė, kad nebuvo invazijos į Iraką priežasčių. Tačiau neatsiprašė.

Daug vėliau, 2015 metais, duodamas interviu CNN apie masinio naikinimo ginklus Irake, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pavadino veiksmus Irake klaidingais. Jau kaip privatus asmuo jis atsiprašė už invaziją.

Amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose tikėjosi išspręsti visas savo problemas, atnešdami ten savo "demokratines vertybes". Siekdami pateisinti invaziją jie sukūrė mitą apie masinio naikinimo ginklus.

Tai buvo neteisėta agresija prieš suverenią valstybę. Tokių valstybių sąrašas netrumpas.

Sadamas turėjo diktatoriškų įpročių, tačiau tai vienintelis dalykas, dėl kurio jį realiai galima buvo apkaltinti. Bet ar jis vienintelis toks Artimuosiuose Rytuose, kurį galima pavadinti diktatoriumi?

2003 metais invazijos metu amerikiečiai neturėjo jokių humanistinių sumetimų. Tik nafta ir karinė-politinė įtaka. Visa kita yra antraeiliai klausimai.

"Už klaidas" Tonis Bleras atsiprašė. Ir prieš penkerius metus BBC sakė, jog teiginyje, kad dėl šio karo iškilo "Islamo valstybė", yra tiesos.

Buvęs premjeras pareiškė, jog "tie iš mūsų, kurie nuvertė Sadamą", yra iš dalies atsakingi už šiandieninę situaciją Irake.

Bleras atsiprašė už tai, kad prieš invaziją buvo remtasi klaidingais duomenimis apie cheminio ginklo arsenalą, kurį, kaip spėta, turėjo Huseinas.

Prieš penkerius metus CNN interviu Bleras sakė, kad net jei jo politika Irake ir nepasitvirtintino, vėliau vykdyta politika pasirodė ne ką geresnė.

Bleras tvirtino, jog tuo metu "Islamo valstybė" persikėlė iš Irako į Siriją, o vėliau sugrįžo ir į šią šalį.

Ne viso Pasaulio visuomenės sąmonė geopolitinių technologų buvo užnuodyta. 2012 metų rugsėjo 2 dieną Pietų Afrikos (PAR) arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Mpilo Tutu pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras turėtų būti teisiami Tarptautiniame Hagos tribunole už jų neteisėtus veiksmus Irake.

Britų savaitraštyje "The Observer" Tutu rašė, jog šiedu buvę valstybių lyderiai turi stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, nes 2003 metais savo įsakymą pulti Iraką grindė melagingais motyvais, esą Irakas slepia masinio naikinimo ginklus.

Pasak Tutu, Bušas ir Bleras norėjo tik "atsikratyti" tuometinio Irako vadovo Sadamo Huseino, o masinio naikinimo ginklai, tapę antpuolio priežastimi, nebuvo rasti. Tutu taip pat pareiškė, kad tarptautinis teismas taiko nevienodus standartus persekiodamas Afrikos lyderius ir Vakarų šalių atstovus.

"Esmė ne ta, ar Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo blogas ar geras, ar kiek žmonių jis išžudė. Esmė ta, kad ponas Bušas ir ponas Bleras neturėjo nusileisti iki jo amoralumo lygio. Jeigu lyderiams priimtina imtis drastiškų veiksmų, vadovaujantis melu, nepripažįstant to ir neatsiprašant dėl to, kai jie tai sužinojo, ko mes tuomet turėtume mokyti savo vaikus?" — klausė Tutu.

Praėjo 17 metų. Manote, kas nors pasikeitė geopolitikos technologų arsenale?

Tik tiek, kad JAV valstybės sekretoriaus Pauelo ampulę su "juodligės bakterijomis" pakeitė mistinis "Novičiok". O bandomasis triušis — ne visa Irako valstybė, o tik vienas asmuo — Aleksejus Navalnas.

Tačiau avantiūra verta didelės kainos. Geotechnologų taip apskaičiuota. Navalnas su tuo niekaip nesusijęs. O štai "Nord Stream-2" — visai kas kita!

"Nord Stream-2" projektas vis dar gali būti sustabdytas, jau pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau, sveikindamas pasikeitusią Vokietijos valdžios retoriką šiuo klausimu.

Komentuodamas raginimus sustabdyti "Nord Stream-2" projektą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rau tikina, kad "tai yra visiškai įmanoma, nes projektas dar nėra užbaigtas".

"Pagaliau Vokietijoje atsirado racionalių ir protingų argumentų" šiuo klausimu, radijui "Jedynka" suskubo pasakyti Rau.

Jo teigimu, Vokietija suprato, kad Rusija nėra patikima partnerė tokių svarbių klausimų, kaip žmogaus teisės, srityje, todėl negali būti laikoma ir patikima ekonomine partnere.

Varšuva jau ilgą laiką prieštarauja "Nord Stream-2" projektui, kuris sujungs Vokietiją ir Rusiją. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Rusijos Vokietijai perduodamų dujų kiekį.

Lenkija nerimauja, kad "Nord Stream-2" padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar "Nord Stream-2" projektas pakibo ant Navalno "apnuodyto plauko".

Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Žiniasklaida jau teigia, kad kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės atšaukti projektą, taip reaguojant į Navalno apnuodijimą. Nors vicekancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir tikina, kad "Nord Stream-2" yra privataus verslo, o ne valstybinis projektas.

Žinoma, kad privataus verslo projektas. Gal "netyčia" JAV?

Ekspertai tikisi ir tikina, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą. Beikerio viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.

Nedramatizuokim. Navalnas pasveiko. "Nord Stream-2" projektas tęsiamas. Ne visi šiame pasaulyje "duračiokai". Ne visų sąmonė apnuodyta. Kad ir kaip stengtųsi geopolitikos technologai. Būkite sąmoningi ir Jūs!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geopolitika, Aleksejus Navalnas, "Novičiok"