Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"

(atnaujinta 08:23 2020.01.18)
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios", ar pirkti elektrą iš Astrave statomos elektrinės

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė ketinantis įtikinti kitas ES šalis, įskaitant Estiją ir Latviją, nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės. Apie tai praneša "Interfaks".

"Aš nepaliausiu ir toliau kelti šito klausimo aukščiausiu lygiu, kad visa Europos Sąjunga ir jos lyderiai įsisąmonintų, kad Astravo atominės elektrinės statyba nėra tik Lietuvos problema ir nėra tiktai Latvijos bei Lenkijos problema. Tai yra visos Europos Sąjungos problema", — sakė Nausėda.

Pasak valstybės vadovo, šiuo metu dėl Astravo AE vyksta konstruktyvios diskusijos su Lenkija, Latvija ir Estija.

Nausėda priminė, kad Lenkija prisijungė prie Lietuvos nepriimdama elektros energijos iš Astravo AE, o Estija ir Latvija "dar nėra visiškai apsisprendusios". Be to, kaip sakė Lietuvos prezidentas, įstatymai, kuriuos priima šalis, leis realiai užkirsti kelią Astravo elektrai į Lietuvos rinką.

"Baltarusija į tai jau sureagavo labai rimtai, jie suprato, kad Lietuva tvirtai pasirinko šią poziciją ir dabar bando ieškoti išeičių kažkur kitur, pašalyje", — teigė jis.

Sputnik Lietuva anksčiau rašė, kad Baltarusija ir Latvija sutarė, jog jų Energetikos ministerijos spręs tiesioginio elektros tiekimo į respubliką klausimą.

Šiais metais Minskas planuoja paleisti Astravo AE. Projektą nuolat kritikuoja Vilnius. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad elektrinė statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Latvija ir Estija nepritaria Lietuvos pozicijai dėl elektros energijos iš Baltarusijos blokavimo. Lietuvos Seimas įstatymų leidybos lygmeniu nusprendė uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės. Latvijoje mano, kad tai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims.

Minskas ne kartą patikino Astravo AE saugumą. Tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms valstybėms nėra jokios rizikos.

Tegai:
Latvija, Estija, Europos Sąjunga, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
Spjauti ir pamiršti. Lietuva suprato Astravo AE klausimo baisumą
Ekspertas: Lietuva "dreba nuo šalčio" dėl "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos
Lietuva gali išleisti milijardą eurų pasirengimui galimai avarijai Astravo AE
Ekspertas: Lietuvos kova su Astravo AE primena konvulsijas
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"

(atnaujinta 18:19 2020.11.30)
Vilnius tikisi, kad Briuselis suteiks rimtą pagalbą, jei baltarusių srautas taps masiškas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos URM pasiūlymu išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams tikisi pritraukti kuo daugiau žmonių, kad parodytų pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiūlė panaikinti konsulinį mokestį už įvažiavimo vizą tiems Baltarusijos piliečiams, kuriuos tėvynėje persekioja valdžia. Tokiu būdu, viza taps nemokama.

Ministerija įtraukė šį projektą į gruodžio 2 dieną vyksiančio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Ekspertas Igoris Šatrovas pažymėjo, kad Vilnius ir toliau laikosi aktyvios pozicijos Baltarusijos įvykių atžvilgiu, nes pirmieji veiksmai nesukėlė laukiamų rezultatų.

"Blitzkriegas pasirodė nesėkmingas. Šis pasiūlymas yra tam tikras masalas, tam tikras kabliukas, kuriuo jie tikisi pagauti kuo daugiau žmonių, kurie ne visada susimąsto apie savo veiksmų pasekmes, kad galėtų parodyti pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, tai, kad jie bando palikti šalį bet kokiu pretekstu. Manau, kad su šiuo tikslu — sukurti aktyvią visuomenės anti-Lukašenkos ir antibaltarusišką nuomonę, ir vėl gi, su tikslu privilioti kuo daugiau potencialių rėmėjų į savo tinklus, su šiomis iniciatyvomis ir išeina Lietuvos vyriausybė su šiomis, būtent tai yra priežastis", — pareiškė ekspertas.

Šatrovas įsitikinęs, kad Lietuvos interesas yra finansinis, nes Vilnius tikisi rimtos Briuselio pagalbos, prisiimdamas "pagrindinio procesų Baltarusijoje manipuliatoriaus" vaidmenį.

"Mes gi žinome, kad pagrindinis uždavinys — pradėti skandalą, kurti, išprovokuoti kai kuriuos įvykius. Tam visada skiriami pinigai, visada skiriamos rimtos dotacijos. Svarbu pritraukti dėmesį, įtraukti, privilioti, rasti kažkokių argumentų. O kaip šie žmonės toliau egzistuos ES teritorijoje, Lietuvoje, jei toks srautas taps masiškas? Jie prašys pinigų iš Briuselio", — mano ekspertas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 procento balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento lenktynių rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas paragino tobulinti mokesčių sistemą

(atnaujinta 18:14 2020.11.30)
Šalies vadovas pažymėjo, kad naujo Seimo pradžioje ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. 

Pirmadienį Lietuvos prezidentas kartu su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos efektyvumo klausimais. 

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Diskusijos metu prezidentas pasiūlė kelis mokesčių sistemos tobulinimo žingsnius, kurie "užtikrintų mokesčių sistemos tvarumą ir socioekonominės politikos efektyvumą".

Šalies vadovo nuomone, atspirties taškas siekiant tobulesnės mokesčių sistemos yra politinės kultūros ir pasitikėjimo mokesčių sistema stiprinimas. Pasak šalies vadovo, tai gali padidinti piliečių savimonę ir motyvaciją atsakingai dalyvauti mokesčių sistemoje bei pilietiškai kovoti su nesąžininga veikla valstybės atžvilgiu. 

"Šiandien, naujo Seimo pradžioje, ypač svarbu susitarti dėl kitokios, aukštesnius standartus atitinkančios mokestinės kultūros. Tai būtina aiškiai komunikuoti visuomenei, kad gyventojai ir verslas pasitikėtų mokestine sistema, suprastų jos prasmę ir, žinoma, teikiamą naudą", – teigė prezidentas.

Šalies vadovas pasiūlė persvarstyti mokestinių pokyčių įsigaliojimo terminus. Pasak prezidento, įprastu laikotarpiu nauji mokesčiai neturėtų įsigalioti skubiau nei per 6 mėnesius, potencialius mokesčių pokyčius būtina plačiai išdiskutuoti su ekspertais ir suinteresuotomis visuomenės grupėmis.

Президент Литвы Гитанас Науседа и представители фракций Сейма, Конфедерации профсоюзов, Форума инвесторов и экономисты обсудили налоговую систему
Posėdis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

Prezidentas akcentavo, kad jau dabar, esamą ekonominį lygį pasiekusioje Lietuvoje, atlyginimai galėtų būti didesni. Tai galima paskatinti pradėjus taikyti pažangų Pelno mokesčio paskatų dalijimuisi pelnu su darbuotojais modelį. 

"Atsisakant siauroms asmenų grupėms naudingų mokestinių lengvatų, galėtų būti pristatytos tam tikros pelno mokesčio paskatos, orientuotos į visų darbuotojų atlyginimų augimą", – pridūrė prezidentas.

Diskusijoje pabrėžta, kad per ateinančius metus svarbu galutinai apsispręsti, kokia mokestinė sistema priimtiniausia Lietuvai šiuo metu ir kokie jos efektyvinimo žingsniai bus žengti per šią Seimo kadenciją. Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant šio tikslo prasminga steigti mokesčių ekspertų grupę, įtraukiant ir socialinius partnerius.

Tegai:
mokesčiai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Gruodžio 1-oji

Kokia šiandien diena: gruodžio 1 dienos šventės

(atnaujinta 14:40 2020.11.30)
Nuo gruodžio 1 dienos iki metų galo lieka 30 dienos, dienos ilgis — 7 val. 43 min., šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 yra 335-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 336-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 30 dienos.

2020 metų gruodžio 1 dieną saulė teka 08:16, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Melita, Aleksandras, Algmina, Baltenė, Baltenis, Balys, Butigeidas, Eligas, Eligijus, Nata, Natalė, Natalija, Natalis, Natas, Natė.

Šią dieną minima Tarptautinė kovos su AIDS diena.

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 metų. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu — gyvybe.

Taigi nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai, jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų. Šiuo metu Lietuvoje išaiškinti 832 ŽIV užsikrėtę žmonės. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV. Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1734 metais Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenė isiveržė į Žemaitiją.

1882 metais gimė istorikas, filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 metais.

1901 metais gimė vertėjas Povilas Gaučys. Mirė 1991 metais.

1912 metais gimė literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika. Mirė 1999 metais.

1918 metais Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis.

1989 metais buvo įkurta Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugija.

1992 metais prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla.

1937 metais gimė dailininkas Romanas Kazlauskas.

1941 metais gimė dailininkas Raimundas Juozas Trušys.

1958 metais Kaune mirė dramaturgė, prozininkė, poetė, literatūros kritikė, ir meno veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Gimė 1886 m. Joniškyje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1640 metais Portugalija atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos, João IV tapo Portugalijos karaliumi.

1761 metais gimė vaškinių figūrų Londone muziejaus įkūrėja, prancūzų skulptorė Marie Tussaud (mirė 1850 metais).

1822 metais Vienoje įvyko muzikinis vienuolikmečio Ferenco Listo debiutas.

1825 metais netikėtai mirė Rusijos imperatorius Aleksandras I-asis.

1835 metais buvo išleista pirmoji Hanso Kristiano Anderseno pasakų knyga.

1891 metais fizinio lavinimo mokytojas Džeimsas Neismitas sugalvojo savo auklėtiniams žaidimą patalpoje: skirtinguose salės galuose prikalė po pintinę, davė jiems futbolo kamuolį ir paaiškino, kad jį reikia įmesti į pintinę. Taip gimė krepšinis.

1906 metais Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje kino teatras "Omnia Pathe".

1952 metais JAV sėkmingai atlikta pirmoji lyties pakeitimo operacija.

1953 metais buvo išleistas pirmasis žurnalo "Playboy" numeris. Jame buvo apsinuoginusios Merlin Monro nuotraukos.

1955 metais juodaodė Rosa Parks atsisakė užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui. Ji buvo suimta, o Amerikoje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis.

1999 metais mokslininkai pareiškė, kad jiems pirmą kartą iš esmės pavyko apčiuopti pilną žmogiškąją chromosomą, kuri atsakinga už genetiką žmogaus gyvenime.

Tegai:
Pasaulinė AIDS diena, Lietuva, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai