Konstitucinis Teismas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje norima išsiaiškinti, kaip teismai turi reaguoti į JT sprendimus

(atnaujinta 00:30 2020.01.19)
Lietuvos aukščiausiajam administraciniam teismui tokie klausimai iškilo nagrinėjant buvusio aukšto rango pasieniečio Gintaro Jagmino skundą

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvos aukščiausiasis administracinis teismas prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas turėtų būti pagrindas peržiūrėti bylas Lietuvoje. Apie tai praneša "Ekspress-nedelia".

Šie klausimai iškilo nagrinėjant buvusio aukšto rango pasieniečio Gintaro Jagmino skundą. Jis buvo atleistas 2006 metais, nes neteko teisės dirbti su įslaptinta informacija dėl jo atžvilgiu vykdyto operatyvinio sekimo tiriant galimą kontrabandą. JT padarė išvadą, kad tai pažeidė Jagmino teises.

"Komitetas teigė, kad tokią tvarką numatęs įstatymas neužtikrino apsaugos nuo galimo piktnaudžiavimo, savavališkai pradedant pareigūnų sekimą ir nepagrįstai nušalinant juos nuo pareigų", — rašo leidinys.

Komitetas taip pat paskelbė, kad Vilnius privalo sumokėti Jagminui kompensaciją už patirtus pažeidimus.

Po bylinėjimųsi 2010 metais Lietuvos aukščiausiasis administracinis teismas paskelbė, kad Jagminas buvo pagrįstai atleistas iš valstybės tarnybos. Teismas mano, kad dabartinė tvarka, neleidžianti atnaujinti bylos dėl Jungtinių Tautų komiteto sprendimo, gali prieštarauti šalies Konstitucijai.

Į Konstitucinį Teismą trijų teisėjų kolegija kreipėsi gruodžio mėnesį, tačiau Konstitucinis Teismas kol kas nėra nusprendęs, ar priimti skundą nagrinėti.

Tegai:
Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Lietuva
Dar šia tema
Apeliacinis teismas nagrinės daugiau nei 60 apeliacinių skundų Sausio 13-osios byloje
Strasbūro teismas patenkino Rinau skundą dukters globos byloje
Paaiškėjo, kada Lietuvos teismas svarstys skundus dėl Sausio 13-osios bylos
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Protestai Minske

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą imtis tarpininkavimo dėl situacijos Baltarusijoje palaiko kaimyninių valstybių Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paskelbtoje keturių valstybių vadovų deklaracijoje, paremtoje Lietuvos vadovo suformuluotu trijų žingsnių planu Baltarusijai, prezidentai ragina Baltarusijos valdžią "nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus".

"Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis", — rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

"Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį", — rašoma deklaracijoje.

Prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, "bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros".

"Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti", — komentavo Nausėda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske