Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose, 2019 m. sausio 21 d.

Nausėda pareiškė apie Lietuvos planus tapti "žaliosios ekonomikos lydere"

(atnaujinta 22:18 2020.01.21)
Antradienį būdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos vadovas dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davoso mieste, Šveicarijoje, Nausėda dalyvavo Europos lyderiams organizuotuose pietuose. Čia Europos valstybių vadovai dalijosi mintimis apie Vidurio ir Rytų Europos plėtros iššūkius, susijusius su vidutinių pajamų spąstais bei lėtėjančiu ekonomikos augumu pasaulyje.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad didžiausią potencialą ekonomikos augimui mato pritaikant žaliąsias technologijas ir skatinant skaitmenizavimą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Jo manymu, šie procesai turi būti nukreipti į gyventojų gerovės skatinimą, paremti inovacijomis ir efektyvios energijos gavyba.

Prezidentas parėmė Europos Komisijos pasiūlytą naująjį "Žaliąjį susitarimą" (angl. "Green deal"). Tačiau šalies vadovas pareiškė, kad jis pareikalaus Europos valstybių mobilizacijos, pokyčių šalių įstatymų bazėse ir atitinkamų finansinių išteklių.

"Matome Europą, besivadovaujančią šiuo drąsiu susitarimu, ir tikime jo sėkme. Vis tik turime užtikrinti, kad trečiosios šalys, pateikdamos energiją į rinką, gamins ją besiremdamos aukščiausiais aplinkosaugos standartais ir inovatyviomis gamtai draugiškomis technologijomis", — teigė Nusėda.

Kalbėdamas apie skaitmenizacijos plėtrą, Nausėda paragino nepamiršti apie technologijų saugumo problemą. Valstybės vadovas pridūrė, kad Lietuvai "puikiai sekasi susidoroti su kibernetinėmis grėsmėmis, turint vieną pažangiausių Europoje kibernetinio saugumo centrų Kaune". Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau žengia skaitmeninės ateities keliu, kurdama reguliuojamų finansinių technologijų bazę.

Президент Литвы Гитанас Науседа и президент Польши Анджей Дуда на форуме в Давосе, 21 января 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda (dešinėje) ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (kairėje) Pasaulio ekonomikos forume Davose

"Tikiu, kad mūsų pagrindinis tikslas Europoje yra modernios, gamtai draugiškos, klimatui neutralios, integruotos ir skaitmenizuotos rinkos plėtra", — sakė prezidentas.

Pasaulio ekonomikos forumas Davose, Šveicarijoje, vyksta sausio 21–24 dienomis. Šiemet Pasaulio ekonomikos forumas mini 50 metų sukaktį.

Tegai:
ES, Davosas, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda nori, kad Astravas taptų "visos Europos Sąjungos problema"
Nausėda pasisakė apie socialinės nelygybės problemą Lietuvoje
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Klaipėdas uostas, archyvinė nuotrauka

Girtas vilkiką vairavęs baltatrusis kelte sukėlė eismo įvykį

(atnaujinta 12:37 2020.06.04)
VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Baltarusis buvo sulaikytas, o vilkikas grąžintas į krantą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Girtas vilkiko vairuotojas sukėlė eismo įvykį iš Klaipėdos į Švediją turėjusiame plaukti kelte, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį vakare VSAT pareigūnai sulaukė keltus aptarnaujančios bendrovės darbuotojų pranešimo. Pranešta, kad iš Klaipėdos į Karlshamną turėjusiame išplaukti kelte įvyko incidentas. Pasieniečiams atskubėjus į keltą nustatyta, kad jo kaltininkas — 44-erių metų Baltarusijos pilietis, Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas. Besiparkuojantis kelte baltarusis užkliudė kitą automobilį. Įvykio metu asmenys nenukentėjo

VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Jis buvo sulaikytas. Vilkikas buvo grąžintas į krantą. Įvykį tiria uostamiesčio policijos pareigūnai.

Tegai:
vairavimas išgėrus, baltarusis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Klaipėda
Dar šia tema
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu