Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su  Gruzijos ministru pirmininku  Georgijumi Gacharija

Nausėda ragina Gruzijos politikus susitarti

(atnaujinta 13:12 2020.01.23)
Šalies prezidentas pareiškė, kad Lietuvos Respublika rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume, Davose, susitiko su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Susitarime valsrtbės vadovas pareiškė, kad Lietuva rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei pastangoms kurti "demokratinę visuomenę".

"Apgailestaujame, kad Sakartvelo parlamentui praėjusiais metais nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, kurios pasitarnautų įtvirtinant demokratiją šalyje. Skatiname ieškoti konsensuso tarp visų politiniame procese dalyvaujančių pusių, linkime nesuteikti progų išorės jėgoms pasinaudoti pozicijos ir opozicijos nesutarimais keliant nestabilumą tiek Sakartvele, tiek visame regione", – sakė jis.

Taip pat Nausėda pareiškė, kad Lietuva smerkia "tebesitęsiančią Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų okupaciją", kurį tariamai vykdo Rusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с премьер-министром Грузии Георгием Гахарией, 21 января 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija

Praėjusį lapkritį Gruzijoje kilo protesto banga po to, kai valdančioji partija "Gruzijos svajonė - demokratinė Gruzija" nesugebėjo įnešti konstitucijos pataisų, numatančių parlamento rinkimus 2020 metais pagal proporcingą sistemą su nuliniu rinkimų slenksčiu. Po to opozicija, kuri anksčiau negalėjo susitikyti, susivienijo.

Trys valdančiosios partijos ir opozicijos derybų raundai iki šiol nedavė rezultatų.

Kaip praneša Sputnik Gruzija, opozicijos partijos tęs piketus nuo vasario 4 dienos.

Konfliktas Pietų Osetijoje

Po konflikto Pietų Osetijoje pablogėjo Maskvos ir Tbilisio santykiai, diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti.

2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį Gruzijos kariuomenė apšaudė Pietų Osetiją, užpuolė respubliką ir sunaikino dalį jos sostinės Cchinvalio. Rusija, gindama Pietų Osetijos gyventojus, kurių daugelis buvo priėmę Rusijos pilietybę, išsiuntė karines pajėgas į respubliką ir po penkių kovinių veiksmų dienų išstūmė Gruzijos kariuomenę iš šio regiono.
Po šių įvykių Maskva pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenumą. Rusijos vadovai ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamas realijas ir yra nesvarstytinas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusijos karinės operacijos tikslas buvo nutraukti Gruzijos agresiją.

Tegai:
Gruzija, Lietuva
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Lansbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 16:17 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus

(atnaujinta 14:32 2020.09.18)
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių sprendimų uždaryti sienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kaimyninės šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos ketinimą uždaryti sienas vadina provokacija ir ragina nepamiršti, kad jas galima uždaryti iš abiejų pusių.

Penktadienį Lietuvos prezidentas su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda telefonu aptarė Baltarusijos valdžios pareiškimą uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentai pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka.

"Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas — sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidentas pakvietė Lenkiją prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su "agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene". Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai.

Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimus įvertino ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

"Nėra kol kas jokio sprendimo, mes matėme jau ne vieną garsų pareiškimą, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia į vidaus politiką. Jeigu bus iš jų kokie žingsniai — bus adekvatus atsakymas. Bet kokiu atveju, tokie daromi sprendimai pirmiausia smogia ir atsiliepia pačios Baltarusijos ekonomikai ir jų gyventojams", — Skvernelį cituoja RIA Novosti.

Pasak Lietuvos premjero, jei siena bus uždaryta, į Lietuvą taip pat nepateks baltarusių krovininiai automobiliai. "Tai, matyt, ekonomikai būtų dar vienas stiprus smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta, bet jei bus, bus adekvatus atsakymas", — sakė jis.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos premjerai pasirašė vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, kurioje, be kita ko, įtvirtinta parama Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Tegai:
Baltarusija, Saulius Skvernelis, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Chasidų piligrimai, atvykę į Umano miestą švęsti Naujųjų metų — Roš Hašanos — per maldą, archyvinė nuotrauka

Viso pasaulio žydų laukia "visuotinis teismas"

(atnaujinta 14:28 2020.09.18)
Rugsėjo 18-osios vakare žydai pradeda švęsti vieną reikšmingiausių švenčių — Roš Hašaną, kuri švenčiama dvi dienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Penktadienio vakarą viso pasaulio žydai švęs 5881-uosius metus nuo pasaulio sukūrimo: pagal žydų kalendorių prasideda Tišrio mėnuo. Jį žymi visa švenčių serija: Roš Hašana, Jom Kipuras, Sukotas ir Simčat tora. Kodėl jie tokie svarbūs judaizmui ir kuo neįprasti — RIA Novosti straipsnyje.

Roš Hašana — "Metų vadovas"

Šventės pavadinimas yra vienas, tačiau yra daugybė reikšmių. Roš Hašana iš hebrajų kalbos verčiama kaip "Metų galva". Iš esmės tai žydų Naujieji metai. Su jais prasideda kalendorinis judaizmo ciklas. Žydų kalendorius yra mėnulio-saulės, priešingai nei saulės grigališkasis, pagal kurį šiandien gyvena visas pasaulietinis pasaulis. Todėl kiekvienais metais visos šventės keliomis dienomis (ar net dešimčia) perkeliamos į priekį ar atgal.

Be to, kiekviena hebrajų kalendoriaus diena skaičiuojama nuo praėjusios dienos saulėlydžio. Tai reiškia, kad Roš Hašana šventė prasidės rugsėjo 18-osios vakarą. Pernai buvo rugsėjo 29 dieną, o užpernai — 20 dienų anksčiau.

"18-osios vakarą prasideda Roš Hašana — Naujieji metai. Tai yra šeštoji diena nuo pasaulio sukūrimo — žmogaus, Adomo ir Ievos, sukūrimo diena. O Roš Hašana, pagal žydų tradiciją, lemia visus kitus metus", — aiškina rabinas Aleksandras Boroda, Rusijos žydų bendruomenių federacijos prezidentas.

Kaip ir turėtų būti, tikintieji padengia dosnius šventinius stalus. Įprasta saldumynus patiekti per pirmą valgį. Bet pirmiausia reikia suvalgyti gabalą chalos (tradicinės žydiškos duonos) ir obuolį, pirmiausia pamerkiant juos į medų, kad vis metai būtų saldūs. Sveikinimai su Roš Hašana skamba taip: "Šana tova u metuka!" — "Laimingų ir saldžių metų!"

Еврейский Новый год
© Sputnik / Дмитрий Коробейников
Žydų Naujieji metai

Šventė trunka dvi dienas. Tačiau tikintieji kalba apie "jom-ha-arichta" — vieną ilgą dieną. Kaip ir per Šabą, per Roš Hašaną taip pat draudžiama dirbti.

Ką daro žydai? Pirmiausia jie meldžiasi. Ir ne šiaip sau: Roš Hašana, kaip ir vėliau vykstantis Jom Kipuras, dažnai vadinamas "Paskutiniuoju teismu". Šiomis dienomis Visagalis nusprendžia, ką įrašyti į Gyvenimo knygą, o ką ne.

"Knyga, žinoma, yra atvaizdas. Tačiau dvasiniame pasaulyje, kur nėra nei vakar, nei rytoj, kažkas lemia likimą. Tai, kas mūsų laukia", — aiškina Boroda.

Žydams tai primenama sinagogoje. Rytinės maldos metu ten trimituoja šofaru (tai specialus instrumentas, pagamintas iš avino rago). Jo garsas praneša apie Paskutiniojo teismo pradžią.

Vakare tikintieji turėtų perskaityti specialią maldą — Tašliką. Bet ne namuose ar sinagogoje, o prie tvenkinio, kuriame yra žuvų. Maldos metu tikintieji simboliškai iškrato kišenes ir prašo Visagalio "visas jų nuodėmes išmesti į jūros gelmes".

"Faktas yra tas, kad visagalio naujaisiais metais priimtas nuosprendis dar nenustatytas danguje. Todėl tikintiesiems suteikiama papildoma galimybė persvarstyti savo požiūrį į savo gyvenimą, paanalizuoti savo nusižengimus ir nuopelnus", — sako rabinas Aronas Gurevičius.

Šis laikotarpis, prasidedantis Roš Hašana ir pasibaigiantis Jom Kipuru, dar vadinamas "virpėjimo dienomis". Jų yra dešimt.

"Šiomis dienomis kanonai nenumato nieko ypatingo. Tačiau žydai stengiasi daugiau melstis. Ir jei kitu metų laiku tikintieji galėjo sau leisti ne taip griežtai laikytis religinių įstatymų, tai šiuo laikotarpiu jie to nedaro. Mes parodome savo atsidavimą Dievui", — pabrėžia Gurevičius.

Jom Kipuras — "Paskutinysis teismas"

Dešimtą dieną po Roš Hašanos prasideda ko gero iškilmingiausias ir kartu baisiausias per metus laikas. Visagalis priima galutinį nuosprendį pagal tai, kaip asmuo elgėsi. Ir lemia jo ateitį.

Tai vadinama Jom Kipuru — "Paskutiniuoju teismu", "Atpirkimo diena". Šiemet jis bus rugsėjo 27 dieną. Toroje sakoma, kad šią dieną tikintieji apsivalo nuo netyrumų, nuo visų per metus susikaupusių blogų dalykų. Todėl žydai laikosi griežto pasninko, kuris trunka net daugiau nei dieną: 26 valandas. Visiškai be maisto ar gėrimų.

Интерьер испанской синагоги в Праге
Ispanijos sinagogos Prahoje interjeras

"Toroje tai vadinama "šeštadienių šeštadieniu", tai yra, švenčiausia diena. Jeruzalės šventyklos laikais tai buvo vienintelė diena per metus, kai vyriausiasis kunigas galėjo patekti į Šventąją vietą. Tai yra momentas, kai Dievas pasirašo kiekvienam iš mūsų nuosprendį Gyvybės knygoje, o žmogus turėtų pajusti ypatingą artumą Kūrėjui ir maksimaliai išnaudoti savo galimybes", — aiškina Rusijos vyriausiasis rabinas Berlas Lazaras.

Todėl nustatyta "nedaryti jokio darbo" ir "išvarginti sielą". Pastarasis nuostatas reiškia penkis draudimus: negalima gerti ir valgyti, praustis, tepti kūno aliejumi, avėti odinius batus, draudžiami ir lytiniai santykiai.

Per Jom Kipurą tikintieji turėtų melstis sinagogoje. Tai taip svarbu, kad visuose žydų maldos namuose, pasak rabinų, susirenka daugiausia parapijiečių. Ateina net tie, kurie paprastai nelanko sinagogos.

Su švente siejamas neįprastas ritualas, kuris esą atperkamasis — "kaparot". Ceremonijos metu virš galvos sukiojamas paukštis (vyrams — gaidys, moterims — višta) ir sako: "Tebūnie tai mano atpirkimas..." Šis paukštis aukojamas ir dovanojamas vargšams.

Ритуал с петухом в праздник Йом Кипур (День искупления)
© AP Photo / Oded Balilty
Jom Kipuro gaidžio ritualas (Atpirkimo diena)

Ir tokios "aukos" prasmė yra suvokti Visagalio malonę. Žydų išminčiai sakė: tai yra tam tikras simbolis, kad Dievas turėjo elgtis su žmogumi "pagal jo nuodėmes", tačiau vis dėlto jis pasigailėjo savo pagrindinio kūrinio. Ir šią dieną gyvybę praranda ne žmogus, o višta.

Jei nėra paukščio, tiks ir žuvys. Jei nėra ir žuvies, tikintieji žydai stengiasi atiduoti pinigus tiems, kuriems reikia pagalbos — ne mažiau nei paukščio kaina.

Tačiau ši senovinė tradicija yra neprivaloma, skirtingai nuo maldos ir pasninko.

Sukotas — "Palapinių šventė"

Keista, kad labai greitai po gedulingiausios ir kupinos maldų dienos ateina... pati džiaugsmingiausia žydų kalendoriaus šventė. Būtent taip Šventasis Raštas tris kartus vadina Sukotą — "Palapinių šventę". Šiemet ji bus spalio 2 dieną.

Šventė yra skirta 40 metų žydų klajonėms dykumoje pakeliui iš Egipto į Pažadėtąją žemę atminti. Tada žmonės gyveno palapinėse ir trobelėse iš šakų. "Sukotas", išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia "palapinės, nameliai".

"Tiek per Jom Kipurą, tiek per Roš Hašaną, kurie laikomi teismo dienomis, mes vis tiek valgome ir visiems žmonėms linkime visko, kas geriausia, naujaisiais metais. Tai yra, mes esame optimistiškai nusiteikę — bet kokiu atveju Dievo nuosprendis bus mūsų labui. Todėl, kad net jei nutiks kažkas neigiamo, laikui bėgant suprasime, kad tai mums buvo naudinga", — sako rabinas Gurevičius.

Taigi, Sukotas, nors ir primena žydų tautos gyvenimo sunkumus dykumoje, neša teigiamą žinią: po Jom Kipuro Dievas paliko gerą įrašą Gyvenimo knygoje.

Главный раввин России Берл Лазар во время праздника Суккот
© Фото предоставлено ФЕОР
Vyriausiasis Rusijos rabinas Berlas Lazaras per Sukoto šventę

Tikintieji sukose — specialiuose nameliuose, kurie įrengti gatvėje, rengia vaišes. O juose reikia praleisti kuo daugiau laiko, ten valgyti. O jei leidžia oro sąlygos, ir nakvoti.

Suka turėtų būti papuošta. Ant sienų iškabinami riešutai, persikai ir granatai, vynuogių kekės ir kiti vaisiai, taip pat gėlės ir vainikai. Tai siejama su kita šventės prasme.

"Senovėje Sukotas taip pat buvo derliaus šventė", — priduria rabinas.

Tai suprantama visoms tautoms. Žydai dažnai kviečia kitų tautybių ir religijų atstovus į šventinius pietus sukoje.

Simčat tora — "Toros džiaugsmas"

Ne veltui derliaus šventė sutampa su žydų Naujaisiais metais ir atpirkimo už nuodėmes diena. Rudens žydų šventės, pasak rabino Gurevičiaus, paprastai skiriamos atsinaujinimui. Visagalis verčia kitų metų puslapį, o žmogui suteikiama galimybė pradėti gyvenimą nuo nulio.

Štai kodėl praėjus septynioms dienoms po Sukoto šventės žydai švenčia dar vieną — Simčat Torą (šiais metais — spalio 10 dieną). Įdomu, kad tai nėra susiję su tam tikrais šventosios istorijos įvykiais. Bet labai svarbu tikintiesiems.

Праздник Симхат Тора
© AFP 2020 / MENAHEM KAHANA
Simčat toros šventė

Šventės pavadinimas reiškia "Toros džiaugsmas": žydai pradeda naują kasmetinį šios šventos knygos skaitymo ciklą. Nuo eilučių "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę..." Tora visus metus perskaitoma iš naujo sinagogose. Raštu paremtai doktrinai tai yra iš esmės svarbu: turi skambėti nuolat.

Tai taip pat didžiulio džiaugsmo diena kiekvienam žydui. Paprastai sinagogose tikintieji rengia Hakafot — iškilmingą procesiją per sinagogą su Toros ritiniais. Eiseną lydi dainos ir šokiai. Rusijoje žydams ši ceremonija buvo svarbiausia prieš trisdešimt metų — į ją atvykdavo daugybė žydų tautybės žmonių. Per Simčat torą prie sinagogų sienų buvo galima išgirsti pokalbių hebrajų ir jidiš kalbomis.

Dabar šiomis kalbomis tikintieji dėkoja Dievui už praėjusius metus. Ir už galimybę laisvai ir džiaugsmingai šlovinti Jį.

Tegai:
šventė, žydai
Dar šia tema
Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje įstrigo šimtai chasidų piligrimų
Pasieniečiai sulaikė chasidą, kuris per pelkę bandė patekti į Ukrainą — video