Nausėda ragina Gruzijos politikus susitarti
(atnaujinta 13:12 2020.01.23)
Šalies prezidentas pareiškė, kad Lietuvos Respublika rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetąVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume, Davose, susitiko su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Susitarime valsrtbės vadovas pareiškė, kad Lietuva rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei pastangoms kurti "demokratinę visuomenę".
"Apgailestaujame, kad Sakartvelo parlamentui praėjusiais metais nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, kurios pasitarnautų įtvirtinant demokratiją šalyje. Skatiname ieškoti konsensuso tarp visų politiniame procese dalyvaujančių pusių, linkime nesuteikti progų išorės jėgoms pasinaudoti pozicijos ir opozicijos nesutarimais keliant nestabilumą tiek Sakartvele, tiek visame regione", – sakė jis.
Taip pat Nausėda pareiškė, kad Lietuva smerkia "tebesitęsiančią Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų okupaciją", kurį tariamai vykdo Rusija.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija
Praėjusį lapkritį Gruzijoje kilo protesto banga po to, kai valdančioji partija "Gruzijos svajonė - demokratinė Gruzija" nesugebėjo įnešti konstitucijos pataisų, numatančių parlamento rinkimus 2020 metais pagal proporcingą sistemą su nuliniu rinkimų slenksčiu. Po to opozicija, kuri anksčiau negalėjo susitikyti, susivienijo.
Trys valdančiosios partijos ir opozicijos derybų raundai iki šiol nedavė rezultatų.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Kaip praneša Sputnik Gruzija, opozicijos partijos tęs piketus nuo vasario 4 dienos.
Konfliktas Pietų Osetijoje
Po konflikto Pietų Osetijoje pablogėjo Maskvos ir Tbilisio santykiai, diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti.
2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį Gruzijos kariuomenė apšaudė Pietų Osetiją, užpuolė respubliką ir sunaikino dalį jos sostinės Cchinvalio. Rusija, gindama Pietų Osetijos gyventojus, kurių daugelis buvo priėmę Rusijos pilietybę, išsiuntė karines pajėgas į respubliką ir po penkių kovinių veiksmų dienų išstūmė Gruzijos kariuomenę iš šio regiono.
Po šių įvykių Maskva pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenumą. Rusijos vadovai ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamas realijas ir yra nesvarstytinas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusijos karinės operacijos tikslas buvo nutraukti Gruzijos agresiją.
Tegai:
Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje
(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją kolonąVILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.
"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.
Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".
"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.
Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.
Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.
Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.
Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
(atnaujinta 15:56 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai
VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes, praneša "BelTA".
Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką joms besakytum".
©
Depositphotos / YAYImages
Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo "Telegram" kanaluose, nėra tiesa.
"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau: "Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta." Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra), — na, mes atsakysime", — sakė jis.
Lukašenka pažymėjo, jog atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.
"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.
Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.
"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO stos prieš Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirtume dėl savo šalies. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — teigė Lukašenka.
Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.
Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.
Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.
Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.
Mokslininkai paaiškino, kodėl cukrus sukelia žarnyno uždegimą
(atnaujinta 21:50 2020.10.29)
Daugelis mokslininkų teigia, kad pagrindinė uždegiminės žarnų ligos plitimo išsivysčiusiose šalyse priežastis yra vakarietiška mityba, į kurią įeina daug cukraus turintys ir kaloringi maisto produktaiVILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Amerikos mokslininkai, atlikdami eksperimentus su pelėmis, parodė, kad maistas, kuriame yra didelis cukraus kiekis, gali sutrikdyti žarnyno mikrobiomą. Tai paaiškina, kodėl vadinamoji vakarietiška dieta padidina uždegiminių žarnų ligų riziką. Rezultatai paskelbti žurnale "Science Translational Medicine".
Uždegiminė žarnyno liga (IBD), tokia kaip Krono liga ir opinis kolitas, visame pasaulyje paveikė daugiau kaip 3,5 milijono žmonių. IBD pasireiškia kaip stiprus viduriavimas, pilvo skausmas ir kiti panašūs simptomai. IBD ypač paplitęs Vakarų šalyse, o tyrimai rodo, kad nuo 1980-ųjų šios ligos vis dažniau pasitaiko vaikams.
Daugelis mokslininkų teigia, kad pagrindinė uždegiminių žarnyno ligų plitimo išsivysčiusiose šalyse priežastis yra vakarietiška mityba, į kurią įeina daug cukraus turintys ir kaloringi maisto produktai. Yra žinoma, kad perdirbti saldūs maisto produktai padidina nutukimo ir diabeto riziką, tačiau cukraus vaidmuo vystantis IBD vis dar yra prieštaringas.
Amerikos biologai, vadovaujami Šahanšacho Chano (Shahanshah Khan) iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro Dalase, atliko laboratorinius eksperimentus su pelėmis ir nustatė, kad graužikai, šeriami daug cukraus turinčiu maistu, yra labiau linkę sirgti storosios žarnos uždegimu nei pelės, gaunančios įprastą maistą.
Uždegiminiai procesai pelių žarnyne prasidėjo jau praėjus trims dienoms po to, kai jie pradėjo gauti daug cukraus turinčio maisto.
Autoriai nustatė, kad cukrus pakeitė žarnyno mikrobiomo sudėtį, visų pirma palaikydami bakterijas Akkermansia muciniphila, kurios skaido munitus — didelės molekulinės masės glikoproteinus, pagrindinius žarnyno epitelio ląstelių gaminamų gleivių komponentus.
Anksčiau manyta, kad šios bakterijos turi priešuždegiminį poveikį ir netgi buvo planuojamos jas naudoti kovojant su nutukimu ir 2 tipo cukriniu diabetu. Bet tyrimo rezultatai parodė, kad padidėjus Akkermansia muciniphila skaičiui, sunaikintas apsauginis gleivių sluoksnis, išklojęs vidines žarnyno sienas, o tai leido kitoms bakterijoms patekti į gleivinę. Tai sukėlė storosios žarnos uždegimą.
Patvirtindami savo išvadas, mokslininkai nurodė faktą, kad opų kolitu sergančių pacientų žarnyne paprastai yra aktyvių fermentų, kurie skaido gleives.