Nausėda ragina Gruzijos politikus susitarti
(atnaujinta 13:12 2020.01.23)
Šalies prezidentas pareiškė, kad Lietuvos Respublika rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetąVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Pasaulio ekonomikos forume, Davose, susitiko su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Susitarime valsrtbės vadovas pareiškė, kad Lietuva rems Gruzijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei pastangoms kurti "demokratinę visuomenę".
"Apgailestaujame, kad Sakartvelo parlamentui praėjusiais metais nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, kurios pasitarnautų įtvirtinant demokratiją šalyje. Skatiname ieškoti konsensuso tarp visų politiniame procese dalyvaujančių pusių, linkime nesuteikti progų išorės jėgoms pasinaudoti pozicijos ir opozicijos nesutarimais keliant nestabilumą tiek Sakartvele, tiek visame regione", – sakė jis.
Taip pat Nausėda pareiškė, kad Lietuva smerkia "tebesitęsiančią Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų okupaciją", kurį tariamai vykdo Rusija.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Gruzijos ministru pirmininku Georgijumi Gacharija
Praėjusį lapkritį Gruzijoje kilo protesto banga po to, kai valdančioji partija "Gruzijos svajonė - demokratinė Gruzija" nesugebėjo įnešti konstitucijos pataisų, numatančių parlamento rinkimus 2020 metais pagal proporcingą sistemą su nuliniu rinkimų slenksčiu. Po to opozicija, kuri anksčiau negalėjo susitikyti, susivienijo.
Trys valdančiosios partijos ir opozicijos derybų raundai iki šiol nedavė rezultatų.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Kaip praneša Sputnik Gruzija, opozicijos partijos tęs piketus nuo vasario 4 dienos.
Konfliktas Pietų Osetijoje
Po konflikto Pietų Osetijoje pablogėjo Maskvos ir Tbilisio santykiai, diplomatiniai santykiai buvo visiškai nutraukti.
2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį Gruzijos kariuomenė apšaudė Pietų Osetiją, užpuolė respubliką ir sunaikino dalį jos sostinės Cchinvalio. Rusija, gindama Pietų Osetijos gyventojus, kurių daugelis buvo priėmę Rusijos pilietybę, išsiuntė karines pajėgas į respubliką ir po penkių kovinių veiksmų dienų išstūmė Gruzijos kariuomenę iš šio regiono.
Po šių įvykių Maskva pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenumą. Rusijos vadovai ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamas realijas ir yra nesvarstytinas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusijos karinės operacijos tikslas buvo nutraukti Gruzijos agresiją.
Tegai:
Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis
(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.
Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.
"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.
Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo".
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas KoktyšasVILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.
Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.
Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.
"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.
Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas / Dz.Barysaite
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.
Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.
Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.
Į Lietuvą atvyko dvigubai daugiau žmonių, nei išvyko
(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gyventojųVILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Birželį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų 2401 — tai Lietuvos pilietis, praneša Statistikos departamentas.
Tuo tarpu gegužę jų buvo tik 3069 ir 1176 atitinkamai.
Praėjusį mėnesį iš šalies išvyko 2053 žmonės, iš jų 1136 — lietuviai. Gegužę ir balandį emigravo tik 680 ir 581 žmogus. Tai galėjo būti susiję dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimų.
Taigi birželio mėnesį Lietuvoje buvo teigiama migracija, o grįžusių žmonių buvo dvigubai daugiau nei emigravusiu.
Pirminiais duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2794207 nuolatinių gyventojų.
Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą tarp ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Vilnius šią situaciją gali įveikti tik kitų šalių migrantų sąskaita.
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta greičiausiai augančia populiacija Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.
Tuo tarpu JT prognozavo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius bus lygus 2,1 milijono žmonių. Iš jų trečdalis bus žmonės vyresni nei 65 metai.