Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Žiniasklaida įvardijo galimą priežastį, kodėl Nausėda atšaukė kelionę į Izraelį

(atnaujinta 10:51 2020.01.23)
Kaip anksčiau pranešta, Nausėda paskutinę akimirką atšaukė vizitą į Izraelio renginius, nenurodydamas konkrečios priežasties

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsigalvojo dėl vizito į Pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje dėl to, kad jo kolegai iš Lenkijos Andžejui Dudai neduota pasisakyti renginyje, tuo tarpu kalbą sakys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie tai pranešė "The Times of Israel" su nuoroda į su situacija susijusį šaltinį.

Anksčiau paaiškėjo, kad Nausėda paskutinę akimirką nusprendė nedalyvauti renginyje, į kurį susirinks pasaulio lyderiai. Vietoje jo važiuos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Prezidentūra nepaskelbė jokios staigaus vizito atšaukimo priežasties.

Ketvirtadienį Izraelyje organizuojami atminimo renginiai, skirti 75-osioms nacių koncentracijos stovyklos Aušvice, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu žuvo daugiau kaip 1,1 mln. žmonių (daugiausia žydų), išvadavimo metinėms atminti. Lietuvos vadovas sausio 27 dieną dalyvaus Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje Lenkijoje.

Lietuvos žydų bendruomenė per Antrąjį pasaulinį nukentėjo bene labiausiai iš visų žydų bendruomenių Europoje. Remiantis JAV Holokausto memorialinio muziejaus duomenimis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo nužudyta apie 220 000 žydų. Prieškariu žydų bendruomenės skaičius buvo 250 tūkst.

Nepaisant to, praėjusių metų pabaigoje Seimo narys, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas paskelbė, kad rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti, kad Lietuva "nedalyvavo" Holokauste, nes ji "išgyveno dvi okupacijas — sovietų ir nacių", o jos žmonės buvo "pavergti" per Antrąjį pasaulinį karą.

Tokia iniciatyva buvo labai smerkiama ir sukėlė viso pasaulio žydų bendruomenių pasipiktinimą. Protesto akcija prie Lietuvos ambasados Izraelyje numatyta šį penktadienį.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda, Lietuva, Lenkija, Holokaustas, Izraelis, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Nausėda nevyks į pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje
Ekspertas: Lietuvos politikų galvose yra vakuumas Holokausto tema
Seimo pirmininkas paaiškino prezidento sprendimą nevykti į Izraelį
Balsavimas

Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Penktadienį buvo baigtas pareiškinių dokumentų priėmimas, rašo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose iš užsiregistravusių 22 politinių partijų dokumentus pateikė 20.

Į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlę kandidatai dokumentus teikė apygardų rinkimų komisijoms.

"Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimui, VRK pradeda tikrinimą, ar partijų keliami bei išsikelti siekiantys kandidatai atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus. Taip pat iki rugsėjo 6 d. partijos, koalicijos arba save išsikėlę kandidatai gali atšaukti rinkimų pareiškinius dokumentus, todėl bendras rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių skaičius dar gali keistis", — rašoma pranešime.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės po dokumentų patikrinimo, rugsėjo 11 dieną, kai likus mėnesiui iki rinkimų VRK paskelbs informaciją apie rinkimuose dalyvausiančias politines partijas ir savarankiškai išsikėlusius kandidatus.  

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdasu žmona Diana

Nausėda kartu su šeima laikinai izoliavosi dėl COVID-19 pavojaus

(atnaujinta 18:45 2020.08.07)
Vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikinai izoliavosi su šeima penktadienį po pietų, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot pranešimo, prezidento šeima izoliavosi paaiškėjus, kad vienas prezidento kanceliarijos darbuotojų prieš savaitę bendravo su galimai koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.

Be to, izoliuotis nurodyta visiems prezidento kanceliarijos darbuotojams. Laikina atsargumo priemonė bus taikoma iki bus gauti darbuotojo COVID-19 testo rezultatai.

Prezidento kanceliarijoje šiuo metu atliekama dezinfekcija.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, saviizoliacija, koronavirusas, Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal nuskendusiųjų skaičių

(atnaujinta 12:50 2020.08.08)
Aukščiausius rezultatus parodė Baltijos šalys. Pastebima, kad tarp nuskendusiųjų yra žymiai daugiau vyrų nei moterų

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Lietuva patenka į trijų Europos Sąjungos šalių sąrašą, kuriose yra aukštas mirtingumas nuo nuskendimo, praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Pranešama, kad 2017 metais apie 5100 Europos Sąjungos (ES) gyventojų nuskendo vandenyje.

Tarp tų ES valstybių narių tais metais aukščiausias rodiklis užfiksuotas Latvijoje — 5,6 mirties atvejai 100 tūkst. gyventojų, po to seka Lietuva — 4,8 mirties atvejai 100 tūkst. gyventojų, Estija — 3,2 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų, Rumunija — 3 mirtys 100 tūkst.

Priešingame skalės gale — Liuksemburgas. Nebuvo pranešta apie mirtis dėl netyčinio paskendimo ar panirimo į vandenį.

Taip pat žemi rodikliai buvo nustatyti Maltoje — 0,4 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Italijoje ir Nyderlanduose — 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Daugelyje šalių, 2017 metų duomenimis, vyrų mirštamumas buvo didesnis nei moterų.

Vyrų ir moterų mirtingumo skirtumas buvo reikšmingiausias Latvijoje — 9,8 vyrų ir 2 moterų, o Lietuvoje — 8,5 vyrų ir 1,9 moterų.

Ši statistika yra pagrįsta Tarptautine ligų ir susijusių sveikatos problemų klasifikacija (TLK) ir yra susijusi su mirtimis, įvykstančiomis įkritus į vonią, baseiną ar natūralų vandenį, pavyzdžiui, ežerą, atvirą jūrą, upę ar upelį. Palyginus šalis, mirčių skaičius buvo standartizuotas pagal amžiaus struktūrą ir kitus rodiklius.

Anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad per pastarąjį pusmetį šalies upėse, ežeruose ir tvenkiniuose nuskendo 81 žmogus, įskaitant tris vaikus.

Kaip rašė Sputnik Lietuva, gelbėtojų teigimu, nereikėtų plaukti nepažįstamose vietose, pavojinga šokti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti, atsitrenkiant į apačioje esančius daiktus. Taip pat nederėtų plaukti iškart pavalgius, išgėrus alkoholio. Tai ypač pavojinga plaukiant valtimi.

Tegai:
skenduoliai, ES, Lietuva
Dar šia tema
Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą
Rusijoje taksi tris kartus apsivertė ore — video