Lietuvos Seimo narys Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą

(atnaujinta 17:45 2020.01.23)
Vis dėlto "valstiečių" vadovas mano, kad parlamentarai skuba su procedūros pradžia, nes reikėtų palaukti iki Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos tyrimo pabaigos

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valdančiosios partijos, "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis pažadėjo palaikyti Seimo deputatės Irinos Rozovos, kuri yra tiriama dėl jos "ryšių" su Rusijos diplomatais, apkaltos procedūros iniciatyvą.

Tačiau jis teigė nesuprantantis, dėl ko reikia taip skubėti. Anot Karbauskio, po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigs tyrimą, bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo.

"Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas", — sakė jis.

Karbauskis pridūrė nežinantis, ką veiks kiti jo frakcijos nariai, tačiau patikino, kad jie remia tyrimą ir jam netrukdys.

Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri sudaro valdančiąją koaliciją, narė.

Skandalas dėl Rozovos

Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.

Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

 Viačeslavas Volodinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.

Be to, sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui įteikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau apie tai jis nieko neinformavo. Konservatoriai pasinaudojo šia pažyma ir pareiškė, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.

Pačią Rozovą kolegų reakcija nustebino. Jos manymu, apie VSD pažymą jie gerai žinojo, tačiau, matyt, laukė "tinkamo momento". Politikė mano, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad LLRA-KŠS frakcija gavo du ministrų portfelius. Be to, Rozova tvirtina, kad VSD pažyma, kurioje rekomenduojama neišduoti Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra politinis užsakymas.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Pranckietis gali sulaukti nepasitikėjimo votumo už tai, kad parlamentarams nepranešė apie gautą informaciją apie Rozovą.

Tegai:
Irina Rozova, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
Tėvynė pašaukė, bet ne visi išgirdo: Karbauskio ir Landsbergio sūnūs netarnaus armijoje
Karbauskis: bankų, taršos, prekybos tinklų mokesčiai — nuo sausio 1-osios
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus

(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas
© Sputnik / Алексей Стефанов

Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.

Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.

"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias  papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.

Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.

"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus
Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose
Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką
Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų
Rašiklis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 13-osios šventės

(atnaujinta 00:17 2020.08.13)
Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių žmonių diena, nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų

Rugpjūčio 13 yra 225-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 226-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 140 dienų.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus — kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, Puškinas, Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, Šopena, Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.

Garsūs kairiarankiai yra Bilas Geitsas, Garis Kasparovas, Polas Makartnis, Princas Viljamas, Demi Mur, Silvestras Stalonė, Nikolė Kidman, Tomas Kruzas, Briusas Vilisas, Keanas Rivesas, Deividas Duchovnas ir kt.

Ilgą laiką vaikai buvo baudžiami, jei rašydavo kaire ranka. Tai laikyta trūkumu. Reikia tikėtis, kad dabar mokytojai jau nedaužo vaikui per pirštus, jei šis rašo kaire ranka. Kairiarankiui dešiniarankių pasaulyje išgyventi ne taip ir paprasta, kai viskas pritaikyta ne jiems. Pastebėta, kad kairiarankiai dažniau, nei dešiniarankiai, turi miego sutrikimų, tačiau jie yra gabesni matematikai ir architektūrai.

Įvairiose šalyse kairiarankių klubai šią dieną rengia įvairius renginius ir varžybas, kur dalyviams neleidžiama naudotis dešine ranka, valgant ir atliekant įvairius veiksmus.

Daugiau apie kairiarankius skaitykite Lietuvos kairiarankių klubo puslapyje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis.

Tegai:
šventės, šventė