Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą
(atnaujinta 17:45 2020.01.23)
Vis dėlto "valstiečių" vadovas mano, kad parlamentarai skuba su procedūros pradžia, nes reikėtų palaukti iki Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos tyrimo pabaigosVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valdančiosios partijos, "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis pažadėjo palaikyti Seimo deputatės Irinos Rozovos, kuri yra tiriama dėl jos "ryšių" su Rusijos diplomatais, apkaltos procedūros iniciatyvą.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Tačiau jis teigė nesuprantantis, dėl ko reikia taip skubėti. Anot Karbauskio, po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigs tyrimą, bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo.
"Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas", — sakė jis.
Karbauskis pridūrė nežinantis, ką veiks kiti jo frakcijos nariai, tačiau patikino, kad jie remia tyrimą ir jam netrukdys.
Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri sudaro valdančiąją koaliciją, narė.
Skandalas dėl Rozovos
Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.
Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.
Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.
Be to, sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui įteikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau apie tai jis nieko neinformavo. Konservatoriai pasinaudojo šia pažyma ir pareiškė, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.
Pačią Rozovą kolegų reakcija nustebino. Jos manymu, apie VSD pažymą jie gerai žinojo, tačiau, matyt, laukė "tinkamo momento". Politikė mano, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad LLRA-KŠS frakcija gavo du ministrų portfelius. Be to, Rozova tvirtina, kad VSD pažyma, kurioje rekomenduojama neišduoti Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra politinis užsakymas.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Pranckietis gali sulaukti nepasitikėjimo votumo už tai, kad parlamentarams nepranešė apie gautą informaciją apie Rozovą.
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.
©
Photo : Пресс-служба президента Украины
2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai.
Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų.
2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.
Tegai:
Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" — rankos iki alkūnių kraujyje
(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus MeževičiusVILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį".
Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.
"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.
Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.
"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.
Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.
"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.
Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".
Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.
Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.
Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".
Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį
(atnaujinta 00:22 2021.04.11)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolįVILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.
Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga pajunta nerimą, panašų į panikos priepuolį.
Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.
Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.
Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimo krauju sutrikimas (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje), išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).
Tegai:
Temos: