Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą
(atnaujinta 17:45 2020.01.23)
Vis dėlto "valstiečių" vadovas mano, kad parlamentarai skuba su procedūros pradžia, nes reikėtų palaukti iki Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos tyrimo pabaigosVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valdančiosios partijos, "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis pažadėjo palaikyti Seimo deputatės Irinos Rozovos, kuri yra tiriama dėl jos "ryšių" su Rusijos diplomatais, apkaltos procedūros iniciatyvą.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas
Tačiau jis teigė nesuprantantis, dėl ko reikia taip skubėti. Anot Karbauskio, po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigs tyrimą, bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo.
"Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas", — sakė jis.
Karbauskis pridūrė nežinantis, ką veiks kiti jo frakcijos nariai, tačiau patikino, kad jie remia tyrimą ir jam netrukdys.
Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri sudaro valdančiąją koaliciją, narė.
Skandalas dėl Rozovos
Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.
Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.
Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.
Be to, sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui įteikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau apie tai jis nieko neinformavo. Konservatoriai pasinaudojo šia pažyma ir pareiškė, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.
Pačią Rozovą kolegų reakcija nustebino. Jos manymu, apie VSD pažymą jie gerai žinojo, tačiau, matyt, laukė "tinkamo momento". Politikė mano, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad LLRA-KŠS frakcija gavo du ministrų portfelius. Be to, Rozova tvirtina, kad VSD pažyma, kurioje rekomenduojama neišduoti Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra politinis užsakymas.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Pranckietis gali sulaukti nepasitikėjimo votumo už tai, kad parlamentarams nepranešė apie gautą informaciją apie Rozovą.
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą
VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas
Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.
"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.
Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.
Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.
Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
(atnaujinta 10:40 2020.07.02)
Pirmoje socialdemokratų sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardojeVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.
Kaip skelbiama partijos pranešime, socialdemokratų kandidatų sąrašą reitingavo ir partijos taryba, ir visuomenė. Galimybe partijos tinklapyje reitinguoti kandidatus pasinaudojo apie 26 tūkst. žmonių.
Pasak partijos lyderio Gintauto Palucko, visuomenės įsitraukimas sudarant kandidatų sąrašą buvo ypač svarbus.
"Žmonių susidomėjimas buvo milžiniškas ir tai dar kartą rodo, kad visuomenei rūpi, kokius kandidatų sąrašus teikia partijos. Į visuomenės nuomonę atsižvelgėme ir sąrašą pakoregavome — atvirumas ir pasitikėjimas pasiteisino. Džiaugiamės, kad kandidatų sąrašas visuomenės buvo sutiktas palankiai", — sako LSDP pirmininkas Paluckas.
Pirmoje sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje — LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Trečias sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta — Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktas — sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).
Šeštoje sąrašo vietoje — parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje — Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje — Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje — Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas — Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).
Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
(atnaujinta 11:54 2020.07.02)
Kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, gydymo ir socialinės globos įstaigose turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų per savaitęVILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, profilaktiniai tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti bus atliekami pagal atnaujintą tvarką.
Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
Gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.
Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes.
Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;
- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.
Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;
- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;
- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.
Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė.
©
AP Photo / Esteban Felix
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.
Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 10,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių mirė.
Tegai: