Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą
(atnaujinta 17:45 2020.01.23)
Vis dėlto "valstiečių" vadovas mano, kad parlamentarai skuba su procedūros pradžia, nes reikėtų palaukti iki Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos tyrimo pabaigosVILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Valdančiosios partijos, "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis pažadėjo palaikyti Seimo deputatės Irinos Rozovos, kuri yra tiriama dėl jos "ryšių" su Rusijos diplomatais, apkaltos procedūros iniciatyvą.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Tačiau jis teigė nesuprantantis, dėl ko reikia taip skubėti. Anot Karbauskio, po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) baigs tyrimą, bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo.
"Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas", — sakė jis.
Karbauskis pridūrė nežinantis, ką veiks kiti jo frakcijos nariai, tačiau patikino, kad jie remia tyrimą ir jam netrukdys.
Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri sudaro valdančiąją koaliciją, narė.
Skandalas dėl Rozovos
Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.
Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.
Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.
Be to, sausio viduryje VSD Seimo pirmininkui įteikė raštą apie Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais ir rekomendavo nesuteikti parlamentarei leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau apie tai jis nieko neinformavo. Konservatoriai pasinaudojo šia pažyma ir pareiškė, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.
Pačią Rozovą kolegų reakcija nustebino. Jos manymu, apie VSD pažymą jie gerai žinojo, tačiau, matyt, laukė "tinkamo momento". Politikė mano, jog skandalas gali būti susijęs su tuo, kad LLRA-KŠS frakcija gavo du ministrų portfelius. Be to, Rozova tvirtina, kad VSD pažyma, kurioje rekomenduojama neišduoti Rozovai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra politinis užsakymas.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog Pranckietis gali sulaukti nepasitikėjimo votumo už tai, kad parlamentarams nepranešė apie gautą informaciją apie Rozovą.
Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires
(atnaujinta 00:05 2021.01.17)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjųVILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje pareiškė, kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.
Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.
Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.
Tegai:
"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę
(atnaujinta 00:02 2021.01.17)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.
Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.
"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", — sako Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusija gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.
Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.
"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", — teigė premjerė.
Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.
Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.
Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.
Tegai:
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
(atnaujinta 11:36 2021.01.17)
Čaplinskas teigė, kad naujos mutacijos gali labai sumažinti vakcinų veiksmingumą ir pakeisti sveikatos priežiūros sistemą dėl didelio jų užkrečiamumoVILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook papasakojo apie tai, kaip vyksta koronaviruso mutacija.
Profesorius paaiškino, kad virusai negali daugintis — jie įsilaužia į ląstelės mechanizmus ir sukuria savo kopijas. Kuo daugiau viruso kopijų sukuria ląstelė, tuo dažniau gali atsirasti kopijų klaidų — mutacijų. Dauguma šių klaidų yra nedidelės, tačiau kai kurios klaidos gali sukelti didesnį virusų užkrečiamumą ar patogeniškumą.
Tam tikros mutacijos gali sumažinti vakcinos ar gydymo efektyvumą ir sumažinti diagnostikos priemonių tikslumą.
Čaplinskas prisiminė, kad neseniai atsirado kelios SARS-CoV-2 mutacijos: B.1.1.7 variantas, pirmą kartą atrastas Didžiojoje Britanijoje, jo užkrečiamumas padidėjo apie 50 proc., O E484K variantas, pirmą kartą aptiktas Pietų Afrikoje, kuris taip pat yra labiau užkrečiamas ir gali sumažinti vakcinų veiksmingumą.
"Manoma, kad šie variantai nesukelia sunkesnės ligos, tačiau labiau užkrečiami virusai, greičiau plisdami, gali dar labiau apkrauti jau ir taip perkrautą sveikatos priežiūros sistemą ir galiausiai sukelti daugiau mirčių", — rašo jis.
Jis taip pat teigė, kad Brazilijoje atlikti tyrimai rodo, kad SARS-CoV-2 gali būti perduodamas vandens gyvūnams, o tai gali pagreitinti tolesnes viruso mutacijas, o Jungtinės Valstijos kovo mėnesį taps dominuojančia britų koronaviruso paderme.
Anksčiau profesorius pažymėjo, kad Lietuva yra tarp šalių, kuriose gali įvykti koronaviruso mutacija, nes čia plitimo dažnis yra labai didelis, o pats paplitimas yra gana didelis. Tai sukuria geras sąlygas mutacijoms.
Šiuo metu koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo 167 tūkstančius žmonių, mirė daugiau nei 2,4 tūkstančio žmonių.
Iki sausio 31 dienos šalyje galioja karantinas. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dienos vakcinacija atliekama tarp prioritetinių gyventojų.