Gitanas Nausėda lankėsi Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode

Medsėdžiuose pasodinta simbolinė obelis Darbėnų litvakams atminti

(atnaujinta 10:55 2020.01.27)
Metalines obelis protėviams atminti užsako litvakai iš viso pasaulio, obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Po Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode buvo pasodinta iš metalo kaldinta obelis Darbėnų litvakams atminti, rašoma Prezidentūros pranešime.

"Litvakų atminimo sodas — unikali ir įtaigiai įgyvendinta idėja, įamžinanti Lietuvoje gyvenusias gausias žydų bendruomenes. Šiandien nedaugelis jų yra gyvi, o mes galime tik įsivaizduoti, kiek daug kartų, kurios galėjo prisidėti prie mūsų šalies ir viso pasaulio raidos, netekome", — apie atminimo vietą kalbėjo Gitanas Nausėda.

Ant naujai pastatyto metalinio medžio lapų iškalti užrašai "Darbėnų žydų bendruomenė" ir "Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda". Ant obuolio iškalta garsaus Darbėnuose gimusio ir augusio litvako Dovydo Volfsono pavardė. Jis buvo vienas iš Izraelio valstybės kūrėjų.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время рабочей поездки в Тельшайский уезд, 16 января 2020 года
Gitanas Nausėda lankėsi Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode

Metalines obelis protėviams atminti užsako litvakai iš viso pasaulio, obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Prie iniciatyvos jungiasi savivaldybės, geros valios, istorinę atmintį norintys saugoti žmonės.

Prezidentūros atstovų teigimu, tai jau 53-ioji šio sodo obelis. Lietuvoje gyveno 234 žydų bendruomenės. Litvakų sodas kuriamas Jakovo Bunkos, Plungėje gyvenusio žydo tautodailininko, labdaros ir paramos fondo iniciatyva. Obelis kaldina tautodailininkas Artūras Platakis.

Tegai:
litvakai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė apibrėžė svarbiausias užsienio politikos gaires

(atnaujinta 00:05 2021.01.17)
Seimo pirmininkė priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Koordinacinės užsienio politikos tarybos posėdyje pareiškė, kad, norint pasiekti Lietuvai ir Europai svarbių tikslų, būtina išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes.

"Daugelis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klausimų reikalauja stiprios mūsų šalies parlamento pozicijos ir konstruktyvaus Seimo narių įsitraukimo. Europos Sąjungos (ES) atsakas į koronaviruso pandemijos ekonominius ir socialinius padarinius, Rytų partnerystės stiprinimas naujojoje finansinėje perspektyvoje, Baltarusijos pilietinės visuomenės palaikymas, Astravo atominės elektrinės izoliavimas, Lietuvos pozicijos diskusijose apie NATO ir ES ateitį – tai prioritetai, kurie yra neatsiejami nuo demokratinių procesų skatinimo ir tarpparlamentinių diskusijų", — sako Seimo Pirmininkė.

Ji priminė, kad Seimas palaiko ryšius su per 50 parlamentų visame pasaulyje ir yra delegavęs narius į 11 tarptautinių parlamentinių asamblėjų.

Pasak jos, diskusijos ir pokalbiai šiose grupėse gali ne tik atverti kelius, bet ir žymiai sutvirtinti bendras pozicijas Lietuvai aktualiais klausimais. Čmilytės-Nielsen teigimu, siekiant efektyvesnės užsienio politikos, reikia pasitikėti ir profesionaliai pasitelkti parlamentinės diplomatijos įrankius.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 00:02 2021.01.17)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", — sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusija gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", — teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Protestai Minske

Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį

(atnaujinta 10:59 2021.01.17)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išlaikė valdžią. Rusijos ir Baltarusijos santykiai nepablogėjo. O Lietuvoje jaučiamasi nugalėtojais. Savo pačių įsivaizduojamame pasaulyje. Ir vaizduotei ribų nėra

Lietuvos užsienio politika turėtų duoti naudos. Eiliniam Lietuvos piliečiui. Kaip kitaip pamatuoti jos naudą.
Lietuvos politinio elito gaunamą naudą iš Lietuvos užsienio politikos išmatuoti paprasčiau. Matosi plika akimi. Nes matuoti galima pareiškimų, simbolinių akcijų ir atrakcijų matais. Taip pat matuoti foto sesijų bei žodžių skaičiais socialiniuose tinkluose. Išmatuoti kuriamu įvaizdžiu. Kuris skirtas ne užsieniui. Skirtas vidaus naudojimui vidaus politikoje.

Ko siekta akcijomis ir atrakcijomis Lietuvoje, ko tikėtasi Baltarusijoje?

Kad pavyks sustabdyti Astravo AE statybas? Pavyko?

Astravo AE jau veikia pilnu pajėgumu. Jos gaminamą elektrą perka Lietuvos kaimynė Latvija.
Kad Rusijos įtaka Baltarusijoje sumenks ir Lukašenka ims labiau bendradarbiauti su Vakarais?
Ne, Baltarusijos krizės akivaizdoje Rusija nenusisuko. Nuo Baltarusijos nusisuko Vakarai. Nusisukdami dar pasiūlė ir sankcijas. Nebe Baltarusijos kaimynės Lietuvos akcijų ir atrakcijų pagalbos...
Lietuvoje tikėtasi kad opozicija privers Baltarusijos prezidentą Lukašenką trauktis. Ir ką iš viso to šiandien turi Lietuva?

Blėstantį romantizmą. Kurį periodiškai tenka pakurstyti. Nes užsienio politika padeda Lietuvos politiniam elitui ne tiek pasiekti apčiuopiamų rezultatų savo bendrapiliečiams, kiek gerai atrodyti. Vidaus politikos turguje. Matome, kaip užsienio politika tapo įrankiu vidaus konkurencinėje kovoje.
Tie, kurie teisingai "vertybiškai" kalba ir garsiau šaukia, atrodo tikresni laisvės kovotojais ir demokratais. "Tikraisiais idealistais".

Paprasta ir nieko nekainuoja. O svarbiausia nereikia sunkiai dirbti ir ką nors asmeniškai aukoti. Pavadinate Rusiją "teroristine valstybe", Aleksandrą Lukašenką diktatoriumi, pateikiate Baltarusijos prezidentui ultimatumą — ir jūsų fanai bei sekėjai laimingi. Visi jaučiasi laimėję. "Vertybių" mūšį. Beveik ezoterika. Parapsichologija.
O juk užsienio politika ne apie politines santvarkas svetur. Užsienio politika — apie valstybių interesus. Savo valstybės interesus. Savo valstybės piliečių gerovę.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pareiškė, kad laikini Lietuvos ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijai yra vertybiškai pateisinami.

"Mano vertybinė nuomonė — laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes", — interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė  Armonaitė.

"Bet kokios sankcijos, ar tai būtų Baltarusija, Rusija, ar tai būtų Iranas, ar bet kuri pasaulyje šalis, turi ekonominių pasekmių. Bet jos įvedamos ne veltui — tam, kad apgintume žmogaus teises", — sakė ji.

O kaip Lietuvos bendrapiliečių teisės oriai  gyventi savo gerovės valstybėje? Ministrė šiuo klausimu savo nuomone nepasidalino.  

Dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų gruodį buvo įšaldytos Druskininkuose veikiančios "Belorus" sanatorijos sąskaitos, nes šią sanatoriją formaliai valdo Baltarusijos prezidento administracija.
"Belorus" darbuotojai pagrindinė Minsko diktatoriaus atrama? Gal ten vandens ir purvo procedūromis kankinami tikrieji Baltarusijos demokratai?

Dar iš foto sesijų mums sako, kad Baltarusijos diktatūrą remia ir Klaipėdos uostas, skiriantis 31 proc. savo veiklos apimčių baltarusių trąšoms.

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja jau paragino Lietuvą įvesti sankcijas ir Klaipėdos uostą naudojančiai trąšų gamintojai "Belaruskalij".

"Belaruskalij" europinių sankcijų sąraše kol kas nėra, Lietuvos Vyriausybės atstovai nekomentuoja, ar pritartų jos įtraukimui į juodąjį sąrašą. Bet jeigu jau Svetlana Tichanovskaja pageidauja, kodėl gi ne.
Baltarusijos valdžia sako, kad gali stabdyti naftos eksportą per Klaipėdos uostą ir nukreipti krovinius į Rusijos uostus. Naftos produktų eksportuotoja "Belaruskaja neftenaja kampanija" neseniai nusprendė nebepratęsti ilgalaikės sutarties su dėl krovinių gabenimo geležinkeliais bendrove "LTG Cargo".

Užsienio politika tarsi pirmiausia privalo tarnauti žmonėms, užtikrinti "gerovės valstybę". O mes tokią turime? Nes tada gintume savo piliečius. Arba tegul Lietuvos politinis elitas paaiškina savo bendrapiliečiams, kaip Baltarusijos demokratijai kenkia dzūkų sanatorijos vonių plovėjos ar Klaipėdos uostininkai.


Bekariaudami vadinamuosius informacinius karus netapome intelektualiai atsparesni. Priešingai — atbukome. Ir plačiai atvėrėme savo smegenis nuosavai propagandai.

"Vertybiškai" teisinga orientacija, patriotinė poza socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, retorika politikoje tapo nuosavos, lietuviškos propagandos kreivų veidrodžių atspindys.

Vaizduotei ribų nėra. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis garsiai pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti Baltarusijos vardo keitimą. Jei to pageidautų baltarusiai. Kol kas to pageidauja tik Svetlana Tichanovskaja.

Ministras šį klausimą jau aptarė su Baltarusijos opozicijos lydere Svetlana Tichanovskaja.

Pasak ministro, lietuvių vartojamame valstybės pavadinime turėtų atsispindėti tai, kad šalies pavadinimas "Belarus" reiškia "Baltąją Rusią".

"Vardas, kuriuo mūsų kaimynų šalį vadiname, neturėtų įtvirtinti okupacijos metais nusistovėjusio Baltarusijos, kaip Rusijos dalies, supratimo", — BNS sakė G. Landsbergis.

"Belarus — reiškia "Baltoji Rusia", o ne Rusija, ir tai turi atsispindėti varde, kurį vartojame. Jeigu baltarusiai pageidaus, mielai šį klausimą svarstysime, kaip kad jau esame pakeitę Gruzijos vardą į Sakartvelą. Žinoma, kad gavę kreipimąsi prašytume ir kalbininkų konsultacijos", — pridūrė ponas Landsbergis.

Pone Landsbergi, paprasčiau būtų Lietuvos Respublikos Seime kokia nors neįpareigojančia rezoliucija pakeisti pačios Lietuvos valstybės pavadinimą. Pavyzdžiui į "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Nr. 2". Tuomet ir Baltarusija, dalis Rusija, ir net dalis Ukrainos taptų Lietuva. Juk precendentų jau būta. Pervadintas pats Lietuvos Seimas ir net Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Bet gali atsirasti rizika. Tuomet "Baltoji Rusia"-Baltarusija pati gali pareikšti pretenzijas Didžiajai Lietuvai. Bent jau imtis lyderystės ginant Lietuvos piliečių teises į darbą. "Baltoji Rusia"-Baltarusija pasirūpintų "Belorus" sanatorijos bedarbiais.    

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų "Belorus" sanatorijos darbuotojai antradienį susirinko į simbolinę akciją ir prašė Lietuvos valdžios pagalbos.

Šalia sanatorijos tvoros buvo išdėliotos dešimtis žvakučių. Ant sanatorijos tvoros buvo iškabinti plakatai su užrašais: "Kur dėsite 400 bedarbių?", "Kodėl sankcijos taikomos Lietuvos žmonėms?", "Prezidente, ginkite jus išrinkusius Lietuvos žmones", "Prezidente, kur žadėta gerovės valstybė?".

Šalia įėjimo į sanatoriją buvo įrengta instaliacija su vaikams, kurie gydomi sanatorijoje, skirtais neįgaliųjų vežimėliais. Ant plakatų su vaikų nuotraukomis parašyta: "Tai mūsų pacientai. Kas jiems suteiks pagalbą?".

Šį kartą niekas iš Lietuvos politinio elito foto sesijai neatvyko. Nesifotografavo "Belorus" sanatorijos fone, su vaikams, kurie gydomi sanatorijoje, skirtais neįgaliųjų vežimėliais. Nepanoro Lietuvos politinis elitas savo teisingai "vertybiško" įvaizdžio susigadinti.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija