Gitanas Nausėda lankėsi Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode

Medsėdžiuose pasodinta simbolinė obelis Darbėnų litvakams atminti

(atnaujinta 10:55 2020.01.27)
Metalines obelis protėviams atminti užsako litvakai iš viso pasaulio, obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Po Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode buvo pasodinta iš metalo kaldinta obelis Darbėnų litvakams atminti, rašoma Prezidentūros pranešime.

"Litvakų atminimo sodas — unikali ir įtaigiai įgyvendinta idėja, įamžinanti Lietuvoje gyvenusias gausias žydų bendruomenes. Šiandien nedaugelis jų yra gyvi, o mes galime tik įsivaizduoti, kiek daug kartų, kurios galėjo prisidėti prie mūsų šalies ir viso pasaulio raidos, netekome", — apie atminimo vietą kalbėjo Gitanas Nausėda.

Ant naujai pastatyto metalinio medžio lapų iškalti užrašai "Darbėnų žydų bendruomenė" ir "Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda". Ant obuolio iškalta garsaus Darbėnuose gimusio ir augusio litvako Dovydo Volfsono pavardė. Jis buvo vienas iš Izraelio valstybės kūrėjų.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время рабочей поездки в Тельшайский уезд, 16 января 2020 года
Gitanas Nausėda lankėsi Plungės rajone, Medsėdžių kaime, Litvakų atminimo sode

Metalines obelis protėviams atminti užsako litvakai iš viso pasaulio, obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Prie iniciatyvos jungiasi savivaldybės, geros valios, istorinę atmintį norintys saugoti žmonės.

Prezidentūros atstovų teigimu, tai jau 53-ioji šio sodo obelis. Lietuvoje gyveno 234 žydų bendruomenės. Litvakų sodas kuriamas Jakovo Bunkos, Plungėje gyvenusio žydo tautodailininko, labdaros ir paramos fondo iniciatyva. Obelis kaldina tautodailininkas Artūras Platakis.

Tegai:
litvakai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:27 2020.07.07)
Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Didžiausią šansą laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar, turėtų opozicinė partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Apie tai praneša TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" apklausą.

Kad patektų į Seimą, partijai reikia surinkti mažiausiai 5 procentus balsų, rinkimų blokui — 7 procentus. Konservatoriai galėtų gauti 16,4 proc.

Antroje vietoje buvo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją. Penktoje vietoje liko Liberalų sąjūdis, kuris gautų penkių procentų palaikymą.

Tuo tarpu 16,7 proc. respondentų nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų.

Apklausa vyko nuo birželio 18 iki 26 dienos, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Dar šia tema
Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje

(atnaujinta 14:29 2020.07.07)
Tuo tarpu buvusį "Socialistinio liaudies fronto" lyderį paleisti reikalavo net stambūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 50 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio pavardė tapo "išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu". Apie tai pasakė interviu leidiniui "Obzor".

Lietuvos vadovas teigė, kad lojalus ar nelojalus piliečių požiūris priklauso nuo to, ar žmogus jaučiasi valstybės dalimi, ar gali dalyvauti priimant sprendimus, bei nuo to, ar atsižvelgiama į jo nuomonę ir interesus.

Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos istorija žino daugelį nelietuvių, "atidavusių savo gyvybes" už Respubliką. Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariškį ir valstybės tarnautoją, kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį.

"Galiu prisiminti totorius, karaimus, rusakalbius, kurie nuo senų laikų ištikimai tarnavo ir vis dar tarnauja Lietuvos armijoje, baltarusius ir rusus, kovojusius kartu su Lietuvos partizanais, taip pat tuos, kurie 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą — Nikolajų Medvedevą, Emanuelį Zingerį, Česlovą Okinčicą ir kitus. <...> Ir, deja, turime tikrų lietuvių, kurių pavardės tapo išdavystės ir kraujo praliejimo simboliu: Algirdas Paleckis, Antanas Sniečkus, Juozas Markulis... Sovietmečiais buvo daug lietuvių naikinimo batalionuose, skundikų, kolaborantų", — teigė valstybės vadovas.

Nausėda pareiškė, kad kasdieniame gyvenime dėl įvairių priežasčių, ypač prieš rinkimus, kai kurie žmonės pasirenka ne vienijantį, o atskiriantį kelią. Tačiau kartu prezidentas neatmetė, kad šių žmonių gyvenime gali kilti problemų, kurių valstybė vis dar neišsprendžia arba skiria per mažai dėmesio.

Valerijus Ivanovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Стефанов

"Todėl dialogo kelias yra nepaprastai svarbus. Kuo daugiau ir atviriau kalbėsimės tarpusavyje, tuo greičiau išspręsime šias problemas. Todėl aš ir mano patarėjai domimės aktualiais tautinių bendruomenių klausimais ir ieškome būdų jiems išspręsti", — sakė jis.

Komentuodamas situaciją su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, šalies vadovas teigė nenorintis skirstyti piliečių pagal tautybę, tačiau mano, kad svarbu sudaryti šalyje sąlygas gimtosios kalbos ir kultūros plėtrai.

"Mes pasirenkame integracijos, o ne asimiliacijos kelią, nes pasitikime savo piliečiais, nes manome, kad skirtumai ir jų supratimas praturtina žmones. Tikimės, kad tik tokiu būdu galėsime statyti tiltus ir kurti stiprią pilietinę visuomenę", — sakė prezidentas.

Nausėdos teigimu, pagrindiniai Lietuvos principai yra pagarba įstatymams ir žmogaus laisvė.

Paleckio byla

2018 metų pabaigoje paaiškėjo, kad prieš Algirdą Paleckį ir Deimantą Bertauską iškelta "šnipinėjimo" byla. Jie kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais", taip pat "šnipinėjimu" Rusijos žvalgybos naudai.

Paleckis ne kartą yra teigęs savo nekaltumą. Baudžiamojo persekiojimo priežastimi jis laiko Lietuvos valdžios kerštą už susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat už bendravimą su rusais.

Kaip pažymėjo pats politikas, jis nebendravo su Rusijos žvalgybos tarnybomis, tik rašė knygą apie sausio 13 dienos įvykius ir atliko žurnalistinį tyrimą, apklausdamas tų įvykių dalyvius, kurie dabar gyvena Rusijoje.

Paleisti Paleckį reikalavo net garsūs Lietuvos politikai. Tarp jų — daugiau nei 60 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų. 

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą. Paleckio byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti birželio 1 dieną.

Birželio mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė pakeisti Paleckiui intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas jį nuo 17:00 iki 7:00 būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus ribų, išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks birželio 22 dieną, numatoma apklausti verslininką Deimantą Bertauską.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Dar šia tema
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
"Štai ir visas kriminalas": Paleckis paaiškino, kodėl jis yra persekiojamas Lietuvoje
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas

(atnaujinta 11:25 2020.07.08)
Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Klaipėdoje vykusiame Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo nutarta sutelkti ir stiprinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencinių priemonių koordinavimą, praneša Susisiekimo ministerija.

Pranešama, kad taryboje taip pat pateikti siūlymai, kaip būtų galima pagerinti valstybei reikšmingų projektų vystymo uoste sąlygas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą ir sustiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų bei uoste veiklą vykdančių kompanijų.

"Aplinkosauga yra vienas jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas — aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas institucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius pasiūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.

"Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą "žaliuoju kursu". Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis", — teigė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje.

Pažymima, kad uosto plėtojimo taryba apsvarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui.

Tegai:
Klaipėdos jūrų uostas, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano