Piotras Tolstojus

"Smerkti ketinimą yra keista". Maskva apgynė įgaliojimus ETPA

(atnaujinta 13:54 2020.01.30)
Jau kitą dieną po Lietuvos ir Latvijos išprovokuoto konflikto Rusijos įgaliojimai buvo visiškai patvirtinti, be to, Piotras Tolstojus balsų dauguma buvo išrinktas ETPA vicepirmininku

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesija, į kurią grįžo Rusijos delegacija, prasidėjo skandalu. Baltijos šalys ir Ukraina pasiūlė apriboti Maskvos įgaliojimus, tačiau nesėkmingai. Kodėl Europos Taryba nepasidavė provokacijoms, rašo RIA Novosti.

Nenuspėjama procedūra

Konfliktas prasidėjo deputato iš Lietuvos Emanuelio Zingerio kalba. Vos prasidėjus posėdžiui Strasbūre, jis pasiūlė peržiūrėti nacionalinių delegacijų darbo tvarką ir apriboti Rusijos įgaliojimus. Priežastis atsirado: Rusijos valdžia, pasak Zingerio, nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų.

Netylėjo ir Ukrainos delegacija. Kijevo nerimą sukėlė Rusijoje pradėta konstitucinė reforma. "Europos solidarumo" partijos narys Aleksejus Gončarenka Vladimiro Putino siūlymą suteikti Rusijos įstatymams prioritetą prieš tarptautinę teisę vertino kaip grėsmę. Jei ši pataisa bus įtraukta į Konstituciją, Maskva atsisakys vykdyti bet kokius EŽTT sprendimus, aiškino Ukrainos parlamentaras.

Latvijos parlamento narė Marija Golubeva priešinosi Krymo atstovų dalyvavimui Rusijos delegacijoje, teigdama, kad pusiasalis Europos Taryboje (ET) ir toliau laikomas Ukrainos teritorija. Todėl Krymo narių atvykimas į Strasbūrą yra neteisėtas. Golubeva pasipiktino Krymo gyventojų dalyvavimu federaliniuose ir parlamento rinkimuose, kurie vyko Rusijos teritorijoje.

Baltijos šalių delegacijų pretenzijos buvo pateiktos Stebėsenos komisijai, kuri turėjo priimti galutinį sprendimą. ETPA prezidentė Liliane Maury Pasquier neatmetė, kad ne visų delegacijų įgaliojimai bus pratęsti. Tačiau padarė išlygą: "Tai labai nenuspėjama procedūra".

Nepagrįstos pretenzijos 

Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos vicepirmininkas Piotras Tolstojus teigė, kad parlamentarai pasitrauks iš žiemos sesijos, jei Rusijai iš tikrųjų bus nustatyti kokie nors apribojimai.

"Tikiuosi, kad blaiviai mąstanti dauguma nepriims tokių sprendimų", — sakė jis.

Diskusijas apie tai, kaip Konstitucijos pataisos paveiks Rusiją įgyvendinant EŽTT sprendimus, Tolstojus pavadino ankstyvomis.

"Pasmerkti Rusiją dėl dar neįdiegtų, bet tik visuomenėje svarstomų Konstitucijos pataisų? Tai keista", — teigė Rusijos delegacijos vadovas.

Federacijos Tarybos pirmininkas Aleksejus Puškovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Tolstojus Krymo deputatų buvimą Rusijos delegacijoje pavadino teisėtu ir atkreipė dėmesį į Europos Tarybos Venecijos komisijos išvadas, kuriose ši teisė yra įtvirtinta.

"Nematau nei teisinio, nei politinio pagrindo tokiems teiginiams. Kai nėra pagrindo, jie pasinaudoja bet kokiu pretekstu", — pabrėžė Tolstojus.

ETPA Stebėsenos komisija sutiko su jo nuomone. Jau kitą dieną po Lietuvos ir Latvijos išprovokuoto konflikto Rusijos įgaliojimai buvo visiškai patvirtinti. Be to, Piotras Tolstojus balsų dauguma buvo išrinktas ETPA vicepirmininku.

Grėsmė likti be Rusijos įmokų

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos dalyvavimas ETPA darbe neseniai buvo visiškai atkurtas, Valstybės Dūmos atstovai tikėjosi, kad nebus jokių naujų apribojimų. Praėjusį pavasarį dauguma nacionalinių delegacijų pasisakė už tai, kad būtų atkurtos Maskvos teisės į organizacijos darbą. Venecijos komisija patvirtino, kad nesutarimai dėl Krymo ir įvykiai Donbase negali apriboti balso teisės.

Į rudens sesiją Rusijos delegacija atvyko pilna sudėtimi. Tuomet susitikimas sutapo su Europos Tarybos septyniasdešimtmečiu. Tačiau šventinius renginius nustelbė delegatų iš Ukrainos, Lietuvos, Estijos ir Gruzijos demaršas, kurie pasmerkė Rusijos balsavimo teisių grąžinimą ir paskelbė bendrą pareiškimą.

Į dokumentą buvo atsižvelgta, tačiau jis neturėjo įtakos Maskvos įgaliojimams. Protestuodamas Kijevas atsisakė dalyvauti toje ETPA sesijoje.

Organizacija net neperžiūrėjo sprendimo, nes liepą Rusija įnešė į Europos Tarybą visą savo narystės 2019 metais įmoką. Maskva sumokėjo mokestį už praėjusius dvejus metus, nors iš tikrųjų ji nedalyvavo ETPA darbe. Organizacijai, kuriai trūko lėšų, tai buvo svarbus indėlis.

Nedalyvaujant Rusijai, ETPA buvo priversta atsisakyti kelių infrastruktūros projektų, konferencijų ir apskritojo stalo diskusijų bei sumažinti darbuotojų algas. Teko atidėti ir Europos Tarybos būstinės remontą. Rytų Europos šalys ir Ukraina kelis kartus įnešė sumą, viršijančią narystės rinkliavas, tačiau tai organizacijai nelabai padėjo.

Teisės aktų pažeidimai 

"ETPA pretenzijos Rusijai visada yra politizuojamos. Jie bijo Rusijos Konstitucijos pakeitimų, nors diskusija šia tema tik prasidėjo mūsų šalyje. Be to, daugelio Europos Tarybos valstybių narių konstitucijose jau seniai išdėstytos nuostatos dėl pagrindinio nacionalinių įstatymų vaidmens. Pavyzdžiui, Vokietijoje ratifikavimo įstatymas, susijęs su Europos žmogaus teisių konvencija, turi federalinį statusą. Tai yra, Konstitucija yra aukštesnė už Berlyno įsipareigojimus dėl šio dokumento", — sakė RIA Novosti  Maskvos valstybinės teisės akademijos dėstytojas Artūras Goulasarjanas ir paaiškino, kad pagal ETPA procedūrų taisykles galima ginčyti delegacijų įgaliojimus, jei jos šiurkščiai pažeidžia nuostatas.

"Europos Tarybos chartija neleidžia ETPA savarankiškai apriboti narių teisių. Svarbus vaidmuo skiriamas Europos Tarybos ministrų komitetui. Be to, numatyta Ministrų komiteto konsultacijų su ETPA procedūra. Akivaizdu, kad vienašališkai apriboti nacionalinių delegacijų įgaliojimus yra chartijos nuostatų pažeidimas", — paaiškino teisininkas.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
Ekspertas: ETPA nenori paleisti Rusijos, kad vėl netektų maldauti jos sugrįžti
Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams
"Rossija segodnia" ETPA: apie žurnalistų persekiojimą, kalėjimą ir tikėjimą šia profesija
Sąjūdis prieš Astravo AE

Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 12:19 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad jie galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, kurie, pervedus į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos "Sąjūdis prieš Astravo AE" sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie "slaptus" konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip: finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", — teigia Karbauskis.

Jis užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne "kongresmenais", kaip dabar bando įteigti Pavilionis, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai? 

"Ar tie finansiniai rėmėjai — disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?" — tęsia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsitikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, grasiai siūlė "laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvadą, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu", paverčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", — teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tačiau kartu "valstiečių" lyderis svarsto, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomais.

Pavilionis, savo ruožtu, savo Facebook puslapyje pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėjo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius priminė savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota, ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo — pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas — vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", — rašo Pavilionis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti iš jo elektros. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Lietuva uždraudė penkis RT kanalus transliuoti savo teritorijoje. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Talino specialios pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuoseklesnė sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie surengė tiesioginį darbuotojų puldinėjimą, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam, savo ruožtu, taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už kurį Lietuvos valdžia buvo papeikta įgiliomis pastabomis, kurių autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba paaiškino RT transliacijų draudimą sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne komilfo viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pakartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų, fone.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais išsirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su nežinomais milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką priešais tarptautinę bendruomenę, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad jau net niekas nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijoje, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atskyrėlių" atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti, tiesiog pateikus akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: auditorija, turinti antirusiškų pažiūrų, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai užbučiuojančioms jėgoms, nes matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beviltiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai kvalifikuotai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai