Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą

(atnaujinta 20:32 2020.01.30)
Tikėtina, kad šie trys parlamentarai tikisi, jog sujungę individualius žemus reitingus jie sukurs politinę jėgą, sakė Lietuvos politikos analitikas Vadimas Volovojus

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Seimo nariams Artūrui Zuokui, Artūrui Paulauskui ir Remigijui Žemaitaičiui nepavyko pasiekti vieno ar kito tikslo, tad jie nusprendė susivienyti, tikina Lietuvos politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

"Norint suprasti šios politinės jėgos organizavimo priežastis, tenka pažvelgti į kiekvieną iš šių žmonių atskirai. Tada paaiškėja, kodėl visa tai buvo organizuota. Žemaitaitis turi rimtų problemų partijoje "Tvarka ir teisingumas", Zuokas vėl pralaimėjo Vilniaus mero rinkimus, o Paulauskas gana seniai nugrimzdęs į užmarštį, bandė ką nors susigrąžinti per Europos Parlamento rinkimus, bet nepavyko. Na, tokia pralaimėtojų grupė nusprendė suvienyti jėgas, matyt, tikėdamiesi, jog jei surinks visus mažus reitingus vienoje vietoje, pavyks padidinti politinį kapitalą per rinkimus", — interviu Sputnik Lietuva aiškino politologas.

Pasak jo, Lietuvos politikos konsultantai niekada neturėjo pakankamai kūrybinių idėjų šūkiams.

Politologas tvirtina, kad kalbant apie šūkius, Lietuvoje viskas vyksta miestelių lygiu. Nors kartais, pripažįsta ekspertas, pasitaiko ir gerų idėjų.

"Štai daugumos atmintyje įsirėžęs Pakso šūkis: "Tvarka bus!". Arba Paulausko šūkis, jei neklystu: "Nusipelnėme gyventi geriau". O šiuo atveju viskas atrodo įtempta, komiška ir be jokio rimtumo. Akivaizdu, kad jie linkę suvienyti rimtas jėgas, kurios Seimo rinkimuose galbūt pasieks rimtų rezultatų ir taps rimta politine jėga. Kol kas negalima aiškiai pasakyti. Galbūt viskas pasikeis per rinkimus", — teigė politologas.

Trečiadienį Seimo nariai Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas ir Remigijus Žemaitaitis paskelbė, kad dalyvaus Seimo rinkimuose kaip susivienijimas "Laisvė ir teisingumas". Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą". Tikimasi, kad nauja politinė jėga bus sukurta gegužę.
2020 metų spalį Lietuvoje vyks eiliniai Seimo rinkimai.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Lietuvoje per Seimo rinkimus veiks nauja kibernetinio saugumo sistema
Po balsavimo Seimo rinkimų kartelė liko 5 proc.
Rinkimai artėja — kodėl skęsta "valstiečiai" ir kyla konservatoriai?
Lietuvos liberalai siūlo leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai