ETPA posėdžių salė

ETPA vadovas nori susirinkti prie vieno stalo Rusiją, Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą

(atnaujinta 09:03 2020.01.31)
ETPA pirmininkas Hendrikas Damsas pažymėjo, kad tolimesniam bendram darbui šalys turi aptarti opiausius klausimus

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik.  Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) pirmininkas Hendrikas Damsas sakė interviu laikraščiui "Izvestija", kad galėtų tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir "Baltic Plus" grupės, kuriai priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir Gruzija, konfliktą.

"Žinoma, norėčiau, kad prie vieno stalo būtų galima surinkti žmones aptarti opiausias problemas. Ir tai aš planuoju padaryti ateityje", — sakė jis.

Ar rezultatas bus sėkmingas, ar ne, sužinosime vėliau, pridūrė Damsas.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kada gali įvykti toks susitikimas, ETPA pirmininkas konkrečios datos nenurodė. Damsas pažymėjo, kad visos asamblėjos šalys jam yra lygios ir jis neturi teisės "diktuoti delegatams, ką jiems reikia galvoti ir pasakyti".

ETPA žiemos sesija Strasbūre vyksta nuo sausio 27 iki sausio 31 dienos. Pirmąją sesijos dieną Lietuvos atstovas Emanuelis Zingeris užginčijo Rusijos delegacijos įgaliojimus. Jam pritarė mažiausiai 30 deputatų iš penkių nacionalinių delegacijų.

Vėliau asamblėjoje įvyko balsavimas, kuriame parlamentarai patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus. Rusijos valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis teigė, kad grupė "Baltic Plus" liko mažumoje su savo rusofobija.

2019 metų vasarą ETPA visiškai patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus, kurių ji neteko dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą nuo 2014 metų. Iš pradžių Rusija liovėsi prašyti akredituoti savo atstovus, o nuo 2017 metų visiškai mokėti įmokas organizacijai, reikalaudama visiškai atkurti įgaliojimus.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pažymėjo, kad Baltijos šalys, Lenkija, Gruzija ir Ukraina traukia ETPA į praeitį. Jo manymu, šios valstybės nori gyventi kieno nors sąskaita ir nenori pasirūpinti savimi pačios.

Grupę "Baltic Plus" vienija priešiškumas Rusijai

Interviu "Sputnik Lietuva" politikos analitikas ir žurnalistas Jurijus Svetovas pažymėjo, kad Europos politikai jau pavargo nuo Baltijos šalių ir Ukrainos isterijos, nes pasaulyje yra rimtesnių problemų. Tuo pat metu jis pridūrė, kad Rusija į ETPA biudžetą įneša daugiau pinigų nei valstybės, kurios piktinasi jos buvimu.

Tegai:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
Rusijos delegacijos vadovas išrinktas ETPA vicepirmininku
ETPA komisija atmetė antirusiškos rezoliucijos dėl RF pakeitimus
Puškovas numatė "Ukrainos ir Baltijos šalių isteriją" ETPA
"Smerkti už ketinimą yra keista". Maskva apgynė įgaliojimus ETPA
Sąjūdis prieš Astravo AE

Seime pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"

(atnaujinta 11:20 2020.07.10)
Valdančiosios partijos lyderis tvirtina, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai, dirba prieš Vilnių ir ES Kubos klausimu

VILNIUS, liepos 10 – Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apkaltino konservatorių partiją, kad jie galėjo gauti finansavimą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kubos, ir užuot blokavo Europos Sąjungos ir šios valstybės susitarimą, pranešama LVŽS svetainėje.

Anot jo, ištekliai, kurie, pervedus į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos  “Sąjūdis prieš Astravo AE“ sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Kalbama apie “slaptus” konservatorių protokolus, kuriuos Karbauskis pridėjo prie teksto.

"Valstiečių" lyderis pareiškė, kad konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Žygimanto Pavilionio ir Emanuelio Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip – finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas. Anot Karbauskio, Lietuvos valdžia turėtų patikrinti minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose procesuose, susijusiuose su nacionaliniu saugumu.

"MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus", - teigia Karbauskis.

Jia užduoda klausimą, kodėl asmenys, "slaptuosiuose" protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne “kongresmenais”,  kaip dabar bando įteigti  Pavilionis dabar, negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai? 

"Ar tie finansiniai rėmėjai – disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?", - tesia politikas. 

Jis priminė, kad ši sutartis – kad susitarimas yra ES planas atstumti Kubą nuo Rusijos ir Kinijos "demokratinių valstybių" link. Pasak jo, tai, kas vyksta, leidžia dar kartą įsįtikinti, kad "garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti".

Kaip priminė "valstiečių" lyderis, Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, grasiai siūlė “laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos".

Politikas padarė išvada, kad ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių "manipuliacijų įrankiu" verčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių "įkaitais". 

"Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip "neliečiamieji", kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą", - teigia Karbauskis. 

Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais, teigia jis. Tuo pačiu metu "valstiečių" lyderis užduoda klausimą, kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomais.

Pavilionis, savo ruožtu,  savo puslapyje Facebook pareiškė, kad niekada JAV ir Kinija su Rusija Kubos klausimu nestovėdavo vienoje barikadų pusėje. Vašingtonas nuosekliai pasisakė už demokratinius pokyčius šioje šalyje, todėl labai natūralu, kad Lietuva Kubos klausimu palaiko JAV, o ne Kiniją ir Rusiją, teigė jis.

Konservatorius primine savo oponentui, kad Lietuva gina tikrąsias Vakarų vertybes kartu su JAV, siekdama, kad ši sutartis būtų labiau subalansuota ir kad tokia situacija ES kyla ne pirmą kartą. 

"Savo ruožtu, dėl skleidžiamo melo - pasikartosiu. Sąjūdis prieš Astravo AE išsilaiko tik iš savanoriškų narių įnašų, kurių dauguma surinkta ir išleista Sąjūdžio steigimui ir europinės peticijos prieš Astravą populiarinimui ES šalyse iki COVID-19 pandemijos ir rinkimų kampanijos pradžios. Jokių užsienio fizinių ar juridinių asmenų (įsk iš JAV ir tuo labiau Kubos režimo persekiojamų disidentų) neturėjome, neturime ir neturėsime. Mūsų sąskaitos ir visa veikla vieša, neturime ko slėpti. Šiuo metu sąskaitoje 84 eurai. Niekada šie pinigai rinkimams nebuvo ir nebus naudojami, nes Sąjūdžio tikslas - vienyti ne tik Lietuvą, bet ir visą ES, visus mūsų sąjungininkus prieš Astravą", - rašo jis.

ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2016 metų gruodžio mėnesį, o 2017 metais jį Patvirtino Europos Parlamentas. Lietuva yra vienintelė ES šalis, neratifikavusi susitarimo su Kuba.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Kuba, Vilnius, Astravo AE, ES
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo