Lenkijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lenkijos URM paskelbė, kad turi teisę reikalauti Rusijos karinių reparacijų

(atnaujinta 16:00 2020.01.31)
Anksčiau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis išreiškė nuomonę, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo žalą

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Pavelas Jablonskis "Radio Zet" pareiškė, kad Lenkija turi teisę reikalauti kompensacijos iš Rusijos už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.

"Tai yra besąlygiška", — sakė Jablonskis.

Anot jo, ši tema turi būti keliama nuolat, nes ji neturi senaties.

Diplomatas taip pat teigė, kad dabartinėje politinėje situacijoje bet kokie bandymai susitarti su Rusija yra susiję su daugybe sunkumų.

Anksčiau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis išreiškė nuomonę, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo žalą.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją.

Vladimiras Putinas pranešime Federalinei asamblėjai pabrėžė, kad Rusija privalo užtikrinti Didžiojo Tėvynės karo tiesą ir atsispirti bandymams suklastoti jos istoriją.

Gruodžio viduryje Rusijos vadovas pareiškė, kad kai kurios Vakarų šalys, ypač Lenkija, sudarė sąmokslą su fašistine Vokietija. Rusija turi tai įrodančius dokumentus.

Varšuvos reikalavimai

Remiantis Potsdamo konferencijos rezultatais, Lenkijai buvo atlyginta iš Sovietų Sąjungos dalies, gautos iš Rytų Vokietijos, tačiau nuo 1954 metais mokėjimai nutrūko Maskvos ir Varšuvos susitarimu.

2018 metų spalio mėnesį Andžejus Duda paskelbė žalos atlyginimo iš Vokietijos klausimą atviru. Berlynas atsakė, kad jau sumokėjo dideles kompensacijas ir nieko daugiau nemokės.

Lenkijos valdžia taip pat pareiškė pretenzijas Rusijai, nes, jų nuomone, Lenkija, spaudžiama TSRS, atsisakė VDR išmokų. Rusijos politikai pažymėjo, kad Varšuva neturi teisės į reparacijas.

Tegai:
Berlynas, Maskva, Jaroslavas Kačinskis, Lenkija
Dar šia tema
Kova už netiesą. Lietuva ir Lenkija gina neegzistuojančią "istoriją"
Lenkija "apsaugos" Baltijos šalis amerikietiškais "žaislais"
Lietuva ir Lenkija priskirs savo brigadas NATO būstinei
Lenkija nekvietė Putino į Holokausto įvykių minėjimą
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 08:07 2020.07.12)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą