Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę

Lietuvoje įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę

(atnaujinta 11:46 2020.02.04)
Organizacija ketina sustabdyti tolesnę Astravo AE plėtrą arba siekti, kad atominei elektrinei būtų parinkta kita, "saugi" vieta

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Lietuvoje atsirado nauja visuomeninės organizacija "Sąjūdis prieš Astravo AE". Apie tai pranešama organizacijos socialiniame tinkle "Facebook".

Tarp organizacijos steigėjų - profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.

Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad Lietuva ir ES imtųsi visų diplomatinių ir politinių priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti, o Astravo AE elektros energija nepatektų į ES rinką.

Nepaisant to, jog pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, organizacija ketina sustabdyti tolesnę Astravo AE plėtrą arba siekti, kad atominei elektrinei būtų parinkta kita, "saugi" vieta.

Tikimasi, kad pirmasis organizacijos susirinkimas įvyks vasario 15 dieną Lietuvos Seime.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare "Sputnik Lietuva" pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Astravas, Lietuva
Dar šia tema
Ritualiniai "aktyvistų" šokiai aplink Astravo AE
Linkevičius: panika dėl Astravo AE gali pakenkti investicijoms Lietuvoje
Ekspertas: pozicija Astravo AE atžvilgiu pakenks Lietuvai ten, kur ji pati nesitiki
Vyriausybė, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė didina galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių

(atnaujinta 15:55 2020.07.08)
Jau nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse bus leidžiama iki 400 dalyvių, o iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Kultūros ministerijos siūlymui didinti galimą renginių uždarose erdvėse dalyvių skaičių.

Nuo liepos 17 iki liepos 31 dienos renginiuose uždarose erdvėse būtų leidžiama iki 400 dalyvių, o nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos — iki 500.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, taip pat įvertinant tai, kad esant reikalui renginiuose uždarose erdvėse laikomasi saugumo priemonių, t. y. 2 metrų atstumo tarp asmenų, arba jeigu jis mažesnis — dėvėti apsaugines priemones.

Apsaugos priemonių reikalavimai 

Vyriausybės posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paragino neatsipalaiduoti ir "ruoštis rudeniui" bei užsiminė apie galimą privalomų rekomendacijų dėl apsaugos priemonių atgaivinimą. 

"Pasiruošti reikia rudeniui. Neapsigaudinėkime ir dėl atvirų renginių, organizatoriai, ribojantys iki 1000 žmonių tam tikrą teritoriją, sako, mums visiškai nesvarbu, kas yra už tvoros arba už aptvėrimo. Čia 1000, o kad ten dar aplipę 5000, tai taip mes negalime paleisti. Jeigu norime sugrįžti į kovo mėnesio situaciją ir užsidaryti valstybę, jeigu kam tai priimtina, tada būkime toliau atsipalaidavę ir nematykime realios situacijos", — posėdyje sakė premjeras. 

COVID-19
© Sputnik / Алексей Майшев

Pasak Skvernelio, jau kitam Vyriausybės posėdžiui turėtų būti pateiktas įstatymo projektas dėl būtinų apsaugos priemonių taikymo. 

"Kitam posėdžiui prašau pateikti, jeigu reikės, būtinų apsaugos priemonių taikymą viešajame transporte, parduotuvėse ir uždaruose renginiuose. Bent jau turėti parengtą projektą, jeigu tokio prireiktų. Kad nereikėtų įvedinėti vėl karantino", — teigė premjeras.

Remiantis trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1854 koronaviruso infekcijos atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 537 tūkst. žmonių.

Tegai:
renginiai, Vyriausybė
Dar šia tema
Vyriausybė leido atvykti daugiau nei 40 užsieniečių būtiniems darbams atlikti
Vyriausybė įgaliota steigti valstybinį plėtros banką
Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso

(atnaujinta 12:58 2020.07.08)
Be to, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su JAV gynybos srityje ir siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Tuo pačiu, strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų grėsmių atgrasymą bei Lietuvos saugumą.

"Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių "pergrupavimo" Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti "NATO silpninimu" ar "JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo", — teigė Kasčiūnas.

Pasak jo, Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione, tai yra, aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių, plėtoti strateginius gynybos įsigijimus bendradarbiaujant su JAV. 

Taip pat, kur reikia, remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, jog 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, ateityje sudarant sąlygas netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV.

Šiais metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių JAV draugiškumo vertinimas.

Pabrėžiama, kad 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę. Prieš ketverius metus atliktoje analogiškoje apklausoje šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.

"Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trampą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną", — teigė jis.

Pažymima, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą taip pat lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas.

NSGK pirmininko pavaduotojo teigimu, Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre, ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas bus vienas svarbiausių veiksnių JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą.

Tegai:
JAV, Lietuva, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Paviešintas vaizdo įrašas, kaip sulaikomas "Roskosmos" vadovo patarėjas
Vilnius

Patvirtinti Koncertų ir sporto rūmų aplinkos tvarkymo darbai

(atnaujinta 14:52 2020.07.08)
Planuojamas viso šio projekto įgyvendinimo laikotarpis — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Vilniaus miesto taryba pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą, praneša Vilniaus savivaldybė.

Pranešama, kad šioje vietoje stovintys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai.

Pabrėžiama, kad Turto bankas rengiasi iki 2023 metų rekonstruoti bei išplėsti 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

Savivaldybė tuo metu pasirengusi apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą — valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Tvarkant kapinių teritoriją numatoma įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejales, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus, atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją.

Išvardyti suplanuoti darbai buvusių kapinių vietos teritorijoje ir apsaugos zonoje jau suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. 

"Kapinių teritorija bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto", — teigė projektą Tarybai pristačiusi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Dėl tų pačių priežasčių šioje teritorijoje nebus sodinami nauji medžiai, tačiau bus išsaugomi esami. Pėsčiųjų takai ir pandusai bus taip pat įrengiami ant jau esamų betoninių plokščių.

Природоохранные меры при строительстве Дворца спорта и концертов
© Photo : Vilnius
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai

Bus tvarkoma beveik 4 ha ploto teritoriją, kurioje stovi ir senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Preliminari visos buvusių kapinių teritorijos aplinkos tvarkymo darbų kaina yra 3,4 mln. eurų.

Pranešama, kad Vilniaus miesto savivaldybės dalis preliminarioje projekto vertėje yra apie 2,35 mln. eurų, Turto banko apie 1 mln. eurų.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas pagal Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos projektą bus išplėstas nuo 15,6 tūkst. iki 18 tūkst. kv. m ir bus pritaikytas Vilniaus kongresų centro veiklai.

Planuojamas viso projekto įgyvendinimo terminas — 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Tegai:
Vilnius, tvarkymo darbai
Dar šia tema
Vilniuje startavo projektas "Menas be stogo"
Kaip Vilniuje vyko akcija "Tautiška giesmė aplink pasaulį"