Vėliavos Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkija tikisi užimti Didžiosios Britanijos vietą ES

(atnaujinta 16:46 2020.02.03)
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius avarsto, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Lenkija planuoja užimti Didžiosios Britanijos vietą Europos Sąjungoje. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius interviu PAP.

Parduotuvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Diplomatas pažymėjo, kad ES taps mažesnė gyventojų skaičiaus, ekonominio potencialo, karinės jėgos ir įtakos pasaulyje atžvilgiu.

"Kyla klausimas, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo", — sakė Čaputovičius.

Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Varšuvoje po "Brexit" yra simbolinis tuo, kad jis "nurodo Lenkiją kaip valstybę, kuri gali užimti Didžiosios Britanijos vietą".

"Manau, kad Lenkijos vaidmuo Sąjungoje didės, nors tai nebus ta pati sąjunga", — sakė ministras.

Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos pasitraukė penktadienio vakarą. Pereinamasis laikotarpis, per kurį šalys derėsis dėl tolesnių santykių, truks iki gruodžio mėnesio. Per tą laiką Londonas turėtų susitarti su šalimis dėl bendradarbiavimo formų visose srityse.

Anksčiau tapo žinoma, kad maždaug pusė milijono JK lenkų paprašė teisės nuolat gyventi šalyje.

Brexit pasekmės ES gyventojams
© Sputnik
Brexit pasekmės ES gyventojams
Tegai:
Didžioji Britanija, Lenkija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (181)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip "Brexit" paveiks prekybos su JK sąlygas
Džonsonas: Londonas derybose su Briuseliu nepriims ES standartų
Britanija išsiveržė iš ES. Jai to neatleis ir keršys
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Lemiama kova dėl "Nord Stream 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 

(atnaujinta 08:58 2020.11.29)
Baidenas dar nepersikėlė į Baltuosius rūmus, o JAV vadovybė jau skambina Europos įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream – 2" statybose, reikalaudama atsisakyti projekto

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vokiečiai yra labai nepatenkinti JAV elgesiu: naująsias priemones prieš "Nord Stream – 2" jie vadina griežčiausiomis iš visų sankcijomis. Jas įgyvendins demokratas, ne kartą išreiškęs itin neigiamą požiūrį į dujotiekį. Ar Baidenas galės visiškai užblokuoti vamzdį — Natalijos Dembinskojos straipsnyje RIA Novosti.

Pavojaus varpai

Trampo pasirašyti dokumentai įsigalios sausio mėnesį, o įmonėms, kurios į Rusijos vamzdyną investavo mažiausiai milijoną dolerių, bus taikomi apribojimai. Tai paveiks ir tuos, kas užsiima logistika.

"Gazprom" patikino, kad "Nord Stream – 2" gavo finansavimą iš partnerių dar prieš paskelbiant sankcijas. Kaip paaiškino bendrovės vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, "Engie", "OMV", "Shell", "Uniper" ir "Wintershall" spėjo pervesti pinigus, o lėšos jau buvo nukreiptos pagal paskirtį. Vokietijos "Uniper" pabrėžė, kad šalis patvirtino savo paramą projektui, remdamasi jo svarba tiekimo saugumui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tačiau Vašingtonas iš visų jėgų stengiasi to išvengti. Didžiausia Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad amerikiečiai skambina projekto dalyviams su "įspėjimais".

"Jungtinės Valstijos nenori taikyti sankcijų Europos įmonėms. Skelbiame apie šiuos raginimus, kad perspėtume ir suteiktume laiko pasitraukti (iš projekto). Šio vamzdyno nebus", — agentūrai sakė šaltinis.

Laiko patikrinta taktika. Po pirmojo sankcijų paketo Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Tačiau Vašingtonas neatsižvelgė į tai, kad Rusija turi savo vamzdžių klojimo pajėgumus. Todėl statybos beveik baigtos.

Vokietijai amerikiečių grasinimai kelia nemalonių netikėtumų. "Toks požiūris yra visiškai nepriimtinas sąjungininkų tarpe. <...> JAV ekstrateritorinės sankcijos yra nepriimtinas kišimasis į tarptautinę teisę", — pabrėžė Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Oliveris Hermesas.

Vokiečiai panikoje

Skambučiai su grasinimais tik patvirtino vokiečių baimes: pasikeitus valdžiai Vašingtone, neverta tikėtis, kad retorika sušvelnės. Ateinančiais mėnesiais Baidenas "planuoja dar labiau užveržti varžtus", kad projektas su trijų milijardų eurų Vokietijos investicijomis visiškai žlugtų, rašo Vokietijos leidinys "Bild".

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Ypač įspūdingas JAV ketinimas taikyti sankcijas draudimo ir sertifikavimo įmonėms, kurios dirba su Rusijos verslu ir teismais. Nors darbotvarkėje nėra jokių apribojimų Vokietijos valdžios institucijoms, Baidenas gali palaidoti beveik baigtą "Nord Stream-2", teigia laikraštis.

Dėl naujų sankcijų jau susitarta kongrese ir jos bus įtrauktas į 2021 metų gynybos biudžeto pakeitimus. Ankstesni apribojimai, žinoma, nebus panaikinti.

"Galų gale draudikai nedrįs atlyginti dujotiekio užbaigimo metu patirtos žalos, o sertifikavimo įmonės negalės įvertinti suvirintų vamzdžių patikimumo prieš dujų pateikimą į Vokietiją. Jei Trampas nespės, tai padarys Baidenas", — aiškina RIA Novosti nepriklausomas pramonės ekspertas, ekonomistas Leonidas Chazanovas. 

Susitvarkyti reikalus

Nors spaudimas europiečiams didėja, o Baltieji rūmai perejo prie visiško šantažo, panikuoja ne visi.

Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Amerikos pramonė yra labai priklausoma nuo Senojo pasaulio rinkos, o Vašingtono bandymai užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui gali sukelti visos Europos Sąjungos ir atskirų jos narių atsakomųjų sankcijų bangą. Be to, šiuo atveju amerikiečiai automatiškai praranda savo politinius sąjungininkus NATO", — teigia Chazanovas.

Yra dar vienas dalykas: Baidenas pirmiausia turi spręsti vidines problemas, o tai užtruks ilgai. Amerikos ekonomikos būklė yra baisios buklės. Antrąjį ketvirtį BVP žlugo 33 proc. Ekonomistai pripažino pandemiją kaip rimčiausią grėsmę šaliai nuo Didžiosios depresijos. Visi ankstesni nuosmukiai ir karai Irake padarė mažiau žalos.

Svarstomas dar vienas paketas, kurio vertė siekia 2,5 trln. USD. Tai yra ir papildomos išmokos bedarbiams, parama mažam ir vidutiniam verslui. Spausdinimo mašinos paleidimas žada beveik 10% JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, Baideno administracija neturės laiko "Nord Stream-2".

Anksti laidoti

Nereikėtų pamiršti ir ekonomiškai objektyvių veiksnių: Rusijos dujotiekio dujų paklausa vis dar yra didelė, o kainų kritimas Europos neatidėliotinų priemonių rinkoje prieš žiemą tai įtikinamai patvirtina.

"Nuo rugpjūčio dujų gamyba Rusijoje didėja, spalį pagaminta beveik 63 mlrd. kubinių metrų kuro, tai yra 13 proc. daugiau nei rugsėjį ir net daugiau nei 2019 metų spalį. Tai rodo paklausos augimą, pirmiausia užsienyje", — teigia "Alpari" informacijos ir analitinio centro vadovo pavaduotoja Natalija Milčiakova.

Neigiamu Baideno pirmininkavimo aspektu laikoma Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas. Demokratai planuoja išleisti 2 trln. JAV dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų,  o iki 2050 m. — kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Tačiau ir Rusijai naudinga žalia energija: "Nord Stream–2" tinka ne tik gamtinėms dujoms, bet ir vandeniliui. Europoje kuro vandenilio pagrindu paklausa yra potencialiai labai didelė.

"Be to, naujajai administracijai visiškai nereikia konflikto su europiečiais. Po inauguracijos Baidenas turės atkurti sugadintus santykius su Europos Sąjunga, o visų pirma su Vokietija, nes kitaip NATO kovinių pajėgumų stiprinimas bus neįmanomas", — priduria Milčiakova.

Beje, JAV taip pat abejoja, ar naujasis Baltųjų rūmų vadovas įvykdys viską, ką žadėjo Rusijos dujotiekio atžvilgiu. Kaip tikina buvęs Virdžinijos valstijos senatorius Ričardas Blekas, Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl "tylaus" statybų užbaigimo. Ir mainais bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida: sankcijos prieš "Nord Stream-2" smogs Lenkijai ir Danijai  
Ekspertas: JAV ras naujų priežasčių daryti spaudimą "Nord Stream-2"
Kada Rusija užbaigs "Nord Stream-2" statybas
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis