Vėliavos Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkija tikisi užimti Didžiosios Britanijos vietą ES

(atnaujinta 16:46 2020.02.03)
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius avarsto, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Lenkija planuoja užimti Didžiosios Britanijos vietą Europos Sąjungoje. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius interviu PAP.

Parduotuvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Diplomatas pažymėjo, kad ES taps mažesnė gyventojų skaičiaus, ekonominio potencialo, karinės jėgos ir įtakos pasaulyje atžvilgiu.

"Kyla klausimas, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo", — sakė Čaputovičius.

Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Varšuvoje po "Brexit" yra simbolinis tuo, kad jis "nurodo Lenkiją kaip valstybę, kuri gali užimti Didžiosios Britanijos vietą".

"Manau, kad Lenkijos vaidmuo Sąjungoje didės, nors tai nebus ta pati sąjunga", — sakė ministras.

Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos pasitraukė penktadienio vakarą. Pereinamasis laikotarpis, per kurį šalys derėsis dėl tolesnių santykių, truks iki gruodžio mėnesio. Per tą laiką Londonas turėtų susitarti su šalimis dėl bendradarbiavimo formų visose srityse.

Anksčiau tapo žinoma, kad maždaug pusė milijono JK lenkų paprašė teisės nuolat gyventi šalyje.

Brexit pasekmės ES gyventojams
© Sputnik
Brexit pasekmės ES gyventojams
Tegai:
Didžioji Britanija, Lenkija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (179)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip "Brexit" paveiks prekybos su JK sąlygas
Džonsonas: Londonas derybose su Briuseliu nepriims ES standartų
Britanija išsiveržė iš ES. Jai to neatleis ir keršys
Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы

Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai

(atnaujinta 07:37 2020.10.26)
Suskaičiavus 98 % biuletenių, aiškėja, kad dabartiniai valdantieji — "valstiečiai" — nusileido amžiniems konkurentams TS-LKD

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo antrajame rinkimų ture daugiausia mandatų laimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuolat atnaujina rinkimų rezultatus.

23:30 duomenimis, bendras konservatorių partijos procentas 25,77 %, o tai jau 49 mandatai. Artimiausi konkurentai — Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) — turi 18,07 % ir atitinkamai 32 mandatus.

Iš viso per antrąjį Seimo rinkimų turą konservatoriai pelnė 27 mandatus, LVŽS — 16.

Be to, Liberalų sąjūdis aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), laimėjęs 7 mandatus. LSDP atitinkamai antrajame turi yra ketvirtojoje vietoje ir turi 5 mandatus.

Utenos apygardoje suskaičiavus visus balsus LSDP atstovas Gintautas Paluckas ir TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis surinko vienodą kiekį balsų — po 49,04 proc. balsų. Tačiau VRK puslapyje nurodoma, kad rinkimus laimėjo Pupinis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pralaimi savo apygardoje, LVŽS atstovas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje surinko 33,66 % ir nusileido TS-LKD atstovei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri surinko 64,02 %.

Panemunės apygardoje irgi pralaimi LVŽS atstovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jis surinko 37,74 % ir nusileido irgi TS-LKD atstovei Gintarei Skaistei su jos 58,95 %.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus Gargždų apygardoje, jau visiškai aišku, kad savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis vėl pateko į Seimą.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę