Vėliavos Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkija tikisi užimti Didžiosios Britanijos vietą ES

(atnaujinta 16:46 2020.02.03)
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius avarsto, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Lenkija planuoja užimti Didžiosios Britanijos vietą Europos Sąjungoje. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius interviu PAP.

Parduotuvė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Diplomatas pažymėjo, kad ES taps mažesnė gyventojų skaičiaus, ekonominio potencialo, karinės jėgos ir įtakos pasaulyje atžvilgiu.

"Kyla klausimas, kokį vaidmenį vaidins Lenkija po britų pasitraukimo", — sakė Čaputovičius.

Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitas Varšuvoje po "Brexit" yra simbolinis tuo, kad jis "nurodo Lenkiją kaip valstybę, kuri gali užimti Didžiosios Britanijos vietą".

"Manau, kad Lenkijos vaidmuo Sąjungoje didės, nors tai nebus ta pati sąjunga", — sakė ministras.

Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos pasitraukė penktadienio vakarą. Pereinamasis laikotarpis, per kurį šalys derėsis dėl tolesnių santykių, truks iki gruodžio mėnesio. Per tą laiką Londonas turėtų susitarti su šalimis dėl bendradarbiavimo formų visose srityse.

Anksčiau tapo žinoma, kad maždaug pusė milijono JK lenkų paprašė teisės nuolat gyventi šalyje.

Brexit pasekmės ES gyventojams
© Sputnik /
Brexit pasekmės ES gyventojams
Tegai:
Didžioji Britanija, Lenkija
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (177)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip "Brexit" paveiks prekybos su JK sąlygas
Džonsonas: Londonas derybose su Briuseliu nepriims ES standartų
Britanija išsiveržė iš ES. Jai to neatleis ir keršys
Tarptautinės pratybos Tobruko palikimas 2020

Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus

(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".

Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.

"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
karinės pratybos, Lietuva, Baltarusija, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Svetlana Tichanovskaja ir Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis, Varšuva, 2020.09.09

Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti Baltarusijos

(atnaujinta 20:23 2020.09.25)
Varšuvos planams nėra lemta išsipildyti, tačiau skirtingi pareiškimai ir toliau skambės, mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lenkija naudojasi situacija Baltarusijoje savo interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų studijų katedros docentas Jurijus Borisionokas.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulio lyderius reikalauti, kad Baltarusijoje būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Jis ragino pareikšti vieningą poziciją.

Pasak Lenkijos prezidento, "represijos prieš politinius oponentus, masiniai taikių protestuotojų sulaikymai ar smurto ir kankinimų prieš juos panaudojimas negali būti leidžiami nė vienoje valstybėje".

Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Dudos pareiškimas sutampa su kitų Europos politikų pasisakymais padėties Baltarusijoje klausimu, tačiau Lenkija siekia kitokio intereso.

"Čia dar yra ir motyvas, kurį labai lengva pamatyti, nes Baltarusijos protesto sėkmė hipotetiškai žada Lenkijai teritorinį padidėjimą. Jei įsivaizduotume hipotetinę situaciją, kad Svetlanos Tichanovskajos lygio politikas ateina tam tikram laikui į valdžią padedamas tos pačios Lenkijos valdžios, tada čia galima kelti Lenkijos teritorijos padidėjimo klausimą, tarkime, Gardino sąskaita. Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita, kaip geopolitinė fantazija realybėje, tačiau tokios politinės kombinacijos yra kuriamos", — pareiškė jis.

Borisionokas mano, kad tokioms fantazijoms nėra lemta išsipildyti, ypač atsižvelgiant į dabartinės padėties Baltarusijoje raidą, tačiau bus girdėti propagandiniai pareiškimai iš Varšuvos pusės. Ekspertas įžvelgia dvigubus standartus Lenkijos politikoje, nes jų šalyje taip pat slopinamos visokios protesto nuotaikos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai malšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Lenkai aktyviai remia Baltarusijos opoziciją. Tichanovskaja rugsėjo pradžioje apsilankė Varšuvoje, kur atsirado Baltarusijos opozicijos veiklai remti skirtas centras, vadinamieji "Baltarusijos namai".

Ji dalyvavo centro atidarymo ceremonijoje. Be to, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, kuris pažadėjo pateikti ekonominės pagalbos Baltarusijai planą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad Varšuva daro spaudimą Minskui ir iš tikrųjų tiesiog diktuoja elgesio liniją bei aktyviai remia, taip pat finansiškai, Baltarusijos opoziciją.

Į kaimyninės valstybės reikalus taip pat kišasi ir Lietuva. Beveik nuo pat protestų pradžios Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą ir Lenkiją nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją spręsti patiems. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva su savo reikalavimais Baltarusijai peržengė visas padorumo ribas. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
JAV prezidentas Donaldas Trampas

"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą

(atnaujinta 20:58 2020.09.25)
Sąraše atsidūrė JAV prezidentas ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose, Kinijos vadovas, Vokietijos kanclerė, PSO generalinis direktorius, NASA astronautai, judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai ir kiti

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. "Time" paskelbė šimto įtakingiausių žmonių pasaulyje sąrašą leidinio versija už 2020 metus.

Džefas Bezosas ir jo žmona McKenzie Scott
© AP Photo / Evan Agostini

Jie buvo suskirstyti į kategorijas — "Titanai", "Novatoriai", "Meno veikėjai", "Lyderiai" ir "Stabai". Sąrašo dalyviai nėra reitinguojami.

Rusai šiais metais nėra pristatyti nė vienoje iš kategorijų. Anksčiau Amerikos žurnalas kelis kartus įtraukė Vladimirą Putiną į įtakingiausių asmenų sąrašą.

Tarp šių metų "Lyderių" — JAV Nacionalinio alerginių ir infekcinių ligų instituto direktorius Entonis Faučis (Anthony Fauci), Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas (Tedros Adhanom Ghebreyesus), JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose Džo Baidenas (Joe Biden), Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro), Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, demokratų kandidatė į JAV prezidentus Kamala Haris (Kamala Harris), Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi), JAV generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr) ir Paryžiaus merė Ana Hidalgo (Anne Hidalgo).

"Titanais" žurnalas "Time" įvardijo "Google" generalinį direktorių Sundarą Pičajų (Sundar Pichai), pagrindinį Kinijos epidemiologą Dzongą Nanšaną (Zhong Nanshan), buvusią turtingiausio žmogaus pasaulyje Džefo Bezoso (Jeff Bezos) žmoną Makenzę Skot (MacKenzie Scott), JAV federalinio rezervo vadovą Džeromą Pauelą (Jerome Powell), šešiskart "Formulės-1" čempioną Luisą Hamiltoną (Lewis Hamilton), Tarptautinio valiutos fondo vadovę Kristaliną Georgievą ir kt. 

"Novatorių" kategorijoje atsidūrė dainininkė Megan Thee Stallion, NASA astronautai Džesika Meir (Jessica Meir) ir Kristina Kuk (Christina Cook), viena iš pirmaujančių Uhano virusologijos instituto virusologų Ši Dženli (Shi Zhen-Li) ir kt.

Tarp "Meno veikėjų" žurnalas įvardija atlikėją "The Weekend", dainininkę Seleną Gomez, aktorius Fibi Voler-Bridž (Phoebe Waller-Bridge) ir Maiklą Bakarį Džordaną (Michael Bakari Jordan), Pietų Korėjos režisierių Bongą Joon Ho ir violončelininką Yo-Yo Ma.

Tarp "Stabų" — judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai, žmogaus teisių gynėja Andžela Deivis (Angela Davis), tenisininkė Naomi Osaka ir kiti.

Tegai:
įtakingiausių žmonių sąrašas, reitingas