Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius apie Astravo AE: tikslas yra mus toliau laikyti sovietiniame "Brell" žiede

Užsienio reikalų ministras pakartojo teiginius, kad Astravo AE yra tariamai Rusijos geopolitinis projektas

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad statomos Astravo atominės elektrinės (AE) tikslas yra toliau kontroliuoti Lietuvą sovietiniame elektros "Brell" žiede. Tokį požiūrį trečiadienį išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, praneša naujienų agentūra TASS.

"Tai yra Rusijos projektas, "Rosatom" technologijos, jų paskolos, jų pinigai. Ganėtinai jų tikslas yra laikyti mus toliau kontroliuojamus tame elektros žiede, kuris yra iš operatoriaus iš Rusijos" — sakė jis.

Užsienio reikalų ministras pakartojo teiginius, kad Astravo AE yra tariamai Rusijos geopolitinis projektas.

Šiuo metu Lietuva įgyvendina savo elektros tinklų su Vakarų Europa sinchronizacijos projektą (planuojama baigti iki 2025 metų). Tuo pačiu metu bus vykdoma desinchronizacija, tai yra, jų atsijungimas nuo Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vieningos energetikos sistemos (BRELL).

Lietuva įspėjo, kad nepirks Astravo AE pagamintos elektros ir neleis per savo tinklus patekti į kitas šalis.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Iš pat pradžių Vilnius priešinosi atominės elektrinės projektui Baltarusijoje, tačiau kuo arčiau paleidimo data, tuo griežtesnė yra Lietuvos valdžios retorika. Valstybės pareigūnai ir politikai kaltina Minską statant "nesaugią atominę elektrinę", nepaisant to, kad ekspertai, įskaitant TATENA, reguliariai atvyksta į objektą ir stebi darbo eigą.

Be to, ne taip seniai Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje. Daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia kenkia pačiai Lietuvai.

Tegai:
Rusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (467)
Dar šia tema
Lietuvoje įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę
Politologas: Lietuva bando priversti Latviją palaikyti poziciją dėl Astravo AE
Ekspertas: ES neskirs Lietuvai pinigų visiškam Astravo AE energijos blokavimui
Seimas

Seimas pateikė deputatų sąrašą, kurie turi izoliuotis

(atnaujinta 19:24 2020.11.24)
Anksčiau Seimas nusprendė padaryti pauzę dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties, nes keli Seimo nariai, įskaitant pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsikrėtė

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik.  Seimo kanceliarija pateikė sąrašą Seimo narių, galimai turėjusių didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, praneša parlamento spaudos tarnyba.

Šis sąrašas buvo pateiktas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris toliau tęsia epidemiologinį tyrimą ir informuoja asmenis apie būtinybę izoliuotis, nustatytą izoliacijos terminą ir kt.

Seimo kanceliarija neturi įgaliojimų spręsti dėl izoliacijos būtinybės ar jos terminų, todėl informacija apie narius, kurie "turėtų izoliuotis", yra netiksli.

Anksčiau Seimo nariai nepritarė siūlymui Statute reglamentuoti galimybę, paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo posėdžiuose dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo nariai nepritarė nė vienam iš projekto straipsnių.

Už pirmą projekto straipsnį balsavo 70, prieš buvo vienas, susilaikė 25 Seimo nariai. Už antrą straipsnį buvo 58, prieš — 8, susilaikė 16 parlamentarų.

Savo ruožtu, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad buvusi valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — "blokavo" projektą, todėl nepavyko patvirtinti net minimalios nuotolinio darbo galimybės.

"Buvo siūloma pradžioje pasitvirtinti tokią tvarką, kai diskusijos vyksta nuotoliniu būdu iš kabinetų, ir tik balsavimui ateitumėm į plenarinių posėdžių salę. Vėliau pasitvirtintumėm ir balsavimo būdą. Priimti projektą pritrūko balsų, nes jį blokavo valstiečiai. Suprasdami tokio projekto svarbą, jį savo balsais rėmė ir socdemai, ir darbiečiai ir mišrios grupės atstovai, bet net 17 daugumos atstovų jau yra saviizoliacijoje, dar kelių nebuvo balsavime ir priėmimui pritrūko vieno balso", — rašė jis.

Tuo tarpu NVSC atliko išsamų rizikos vertinimą ir nusprendė, kad izoliacija yra privaloma ne 14, o 11 Seimo narių. Pažymima, kad Gabrielius Landsbergio, Aušrinės Armonaitės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus rizika įvertinta kaip maža. Tai reiškia, kad jiems nereikia izoliuotis.

Tegai:
koronavirusas, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų
Įrodyta, kad "Sputnik V" vakcina veiksminga daugiau nei 95 %
Pradėtas įgyvendinti vakcinacijos nuo koronaviruso priemonių planas
Lietuvos URM Linas Linkevičius

"Neaptarinėti, sėdint ant sofos": Lietuvos URM pakvietė į Abchaziją

(atnaujinta 18:45 2020.11.24)
Abchazijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Linkevičių ir pažymėjo, kad jis gali "įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę"

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Abchazijos užsienio reikalų ministras Dauras Kove pakvietė savo kolegą iš Lietuvos Liną Linkevičių aplankyti Abchaziją, kad jis asmeniškai įvertintų situaciją.

Tokiu būdu diplomatas socialiniame tinkle "Twitter" atsakė po Lietuvos užsienio reikalų ministro įrašu. Linkevičius parašė, kad visur, kur Rusija dislokuoja savo taikos palaikymo pajėgas, "padėtis tampa nepaprastai "stabili".

"Pone Linkevičiau, kviečiame jus į Abchaziją, kad galėtumėte iš tiesų įvertinti situaciją, o ne aptarinėti "sėdint ant sofos". Rusijos taikdarių dėka mūsų regione įmanoma išlaikyti stabilumą. Jūs, žinoma, galite įnešti savo indėlį pripažindamas mūsų nepriklausomybę", — atsakė Kove.

Po 2008 metų įvykių Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenitetą, tačiau diplomatiniai santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio buvo nutraukti. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad dviejų buvusių Gruzijos autonomijų pripažinimas atspindi esamą tikrovę ir tai nebus peržiūrima.

Tegai:
Rusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Lietuva išplėtė sankcijas Baltarusijai
Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais
Darbininkas

Paaiškėjo, kam užsieniečių Lietuvoje nereikia leidimo dirbti

(atnaujinta 16:46 2020.11.24)
Didžioji dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų, pramonės ir statybos sektoriuose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva įvedė kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.
Tokiems užsieniečiams nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos.  

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc.

"Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje", — pasakė laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas Eglė Radišauskienė.

Remiantis darbdavių pranešimais, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 — statybos sektoriuje, 489 — pramonės sektoriuje.

2021 metais kvotos leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 — pramonės, 9100 — statyba, 2000 — žemės ūkyje. 

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Šiuos dokumentus išduoda Užimtumo tarnyba.

Tegai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbo migrantai, užsieniečiai, Lietuva
Dar šia tema
EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo