Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius atskleidė, Lietuva veiks paleidus Astravo AE

(atnaujinta 16:49 2020.02.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad Vilnius savarankiškai nesugebės pasiekti jėgainės uždarymo

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lietuva ir toliau sieks statomos Baltarusijos atominės elektrinės uždarymo, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, praneša TASS.

"Mes — prieš šitą elektrinę. Net jei ji pradės veikti, mes reikalausime, kad ji būtų uždaryta", — sakė URM vadovas.

Linkevičius mano, kad Vilnius vienas nepakeis situacijos. Jo nuomone, "reikia aktyviausios sąjungininkų pagalbos Europos Sąjungoje ir JAV".

Anksčiau ministras teigė, kad Astravo AE projektu bandoma išlaikyti Lietuvą posovietinės elektros energijos erdvėje, kad valstybė liktų BRELL energijos žiede.

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent to nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Be to, Vilnius nepatenkintas, kad darbai atliekami padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo pat metu kai kurie ekspertai pažymėjo, kad tikroji Lietuvos nepasitenkinimo priežastis gali būti ta, kad šalis liko be savo atominės elektrinės, kuri galėtų aprūpinti vartotojus pigia elektra.

Minskas ne kartą pabrėžė, kad Astravo AE yra kuriama laikantis saugos standartų, ir nurodė konkrečius faktus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nekyla pavojus.

Tegai:
Linas Linkevičius, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
Ekspertas: ES neskirs Lietuvai pinigų visiškam Astravo AE energijos blokavimui
Baltarusija yra pasirengusi teikti Astravo AE elektrą Latvijai naujai nutiesta linija
Ekspertas: Lietuva patyrė nesėkmę norėdama nuteikti ES prieš Astravo AE
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Michailas Jefremovas

Jefremovui pateikti galutiniai kaltinimai

(atnaujinta 19:27 2020.07.06)
Jefremovas birželio 8 dienos vakarą vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešinę eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė

VILNIUS, liepos 6— Sputnik.  Aktoriui Michailui Jefremovui pateikti galutiniai kaltinimai dėl mirtinos avarijos, jo advokatas Elmanas Pašajevas pasakojo RIA Novosti.

"Šiandien Jefremovui buvo pateikta galutinė kaltinimo versija", — sakė  Pašajevas ir pabrėžė, kad jis liko nepakitęs — eismo įvykis, kurį sukėlė asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kurio asmuo mirė dėl neatsargumo (Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 4 dalies A punktas).

Prieš tai žuvusio Sergejaus Zacharovo šeimos atstovas Aleksandras Dobrovinskis teigė, kad šią savaitę jie susipažins su bylos medžiaga.

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą Maskvos "Sadovoje kolco", vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešinę eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Šiuo metu Jefremovui taikomas namų areštas. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 12 metų.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos, Efremovas užfiksavo vaizdo žinutę ir atsiprašė Zacharovų šeimos, taip pat pažadėjo suteikti pagalbą, jei "ji bus priimta". Aktorius teigė, kad bus sąžiningai nubaustas, ir pavadino veiką "neatleistina".

Dobrovinskis anksčiau buvo sakęs RIA Novosti, kad Zacharovų šeima nepriėmė Jefremovo atsiprašymo ir nepriims iš jo materialinės pagalbos.

Praėjusią savaitę Pašajevas pareiškė, kad Jefremovo atstovai nebesiūlys mirusiojo Zacharovo šeimai piniginės kompensacijos, dabar jos dydį turi nustatyti teismas.

Tegai:
Michailas Jefremovas, avarija
Dar šia tema
Advokatas papasakojo, kodėl Zacharovo šeima nepriėmė Jefremovo atsiprašymo
Žiniasklaida sužinojo apie Jefremovo psichiatrinės ekspertizės rezultatus
Jefremovas "pasirengęs įvaikinti" dėl jo kaltės žuvusio vyro nepilnamečius giminaičius