Lietuvos Seimo narys Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitės patarėjas kaltina LVŽS vadovą "Kremliaus interesų paisymu"

(atnaujinta 11:32 2020.02.07)
Anot politiko, buvęs Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis nepatogus Rusijai, nes jis kovoja už šalies "energetinę nepriklausomybę", o Karbauskis nori užkirsti kelią jo "galimai politinei lyderystei"

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Buvęs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, kad valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) vadovo Ramūno Karbauskio išpuoliai prieš buvusį transporto ministrą Roką Masiulį yra susiję su Rusijos interesais. Tai teigiama jo Facebook puslapyje.

Anot politiko, Karbauskio tikslas — sukliudyti Lietuvos "energetinei nepriklausomybei".

"Savo profesionalumą energetikoje įrodęs Rokas Masiulis ypač neparankus Rusijos interesams jei jis apsispręstų grįžti į politiką. Kaip ir kitas Karbauskio sąraše pirmu numeriu išskirtas energetikos ekspertas "Lietuvos geležinkeliai" valdybos pirmininkas Romas Švedas, dirbęs energetikos viceministru Kubiliaus vyriausybėje", — rašo Mindaugas Lingė.

Pasak jo, atakos prieš juos – bandymas atgrasyti ir užkirsti kelią jų galimai politinei lyderystei sprendžiant Lietuvos energetikos nepriklausomybei svarbius klausimus.

Lingės teigimu, strateginis Rusijos interesas — Baltarusijos AE, kuri statoma Gardino srityje 50 kilometrų nuo Vilniaus, įgyvendinimas. Buvęs Grybauskaitės patarėjas mano, kad į politiką grįžęs Masiulis aktyviai priešinsis šiam projektui.

"Akivaizdu, kad realizuojamas planas sumesti visus kovojusius už energetinę šalies nepriklausomybę į srutų duobę kurioje įmestieji būtų priversti įrodinėti, kad nėra tuo kuo tepami. Visa tai tarnauja pagrindiniam Rusijos interesui — netrukdomai veikianti Astravo elektrinė", — teigė jis.

Lingė pridūrė, kad Kremlius nori užtikrinti, kad niekas nereikalautų uždaryti stoties ir neprieštarautų elektros energijos patekimui iš Astravo AE į Lietuvos rinką.

Anksčiau Karbauskis kaltino Masiulį samdant tik artimuosius darbui su valstybinės reikšmės projektais.

Politikas teigė, kad energetikos sektoriuje 2009-2011 metais pradėjo sklisti dideli valstybinės reikšmės projektai, o tie patys žmonės, sekdami Masiulį, perėjo iš vieno projekto į kitą.

Jo manymu, šio judėjimo dėka "LEO LT", Visagino atominę elektrinę (VAE), "Klaipėdos naftą" jungia tie patys žmonės.

Masiulio atleidimas

Praėjusią vasarą Karbauskis suabejojo ​​Masiulio, kaip transporto ministro, darbu. Ne tik "valstiečiams", bet ir kitoms frakcijoms, išskyrus opoziciją, kilo klausimų apie žvyrkelių ir geležinkelių būklę Lietuvoje, rašė Karbauskis.

Anot jo, frakcija ne kartą yra gavusi savivaldybių skundų dėl asfaltuotų kelių finansavimo, nes ministerija nenori bendradarbiauti.

Liepos pradžioje keturios Lietuvos Seimo partijos pasirašė naują koalicijos susitarimą. Naująją koaliciją sudaro 76 deputatai.

Valdančiąją daugumą sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDP), partijos Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).

Susisiekimo ministro postas atiteko LLRA-KŠS. Jie paskyrė Jaroslavą Narkevičių.

Masiulis, komentuodamas atsistatydinimą, savo atleidimą vadino valdančiosios partijos "kerštu" .

Anksčiau jis teigė, kad yra gavęs daugybę politinių partijų ir verslo atstovų pasiūlymų dėl savo būsimos karjeros, tačiau dar nenusprendė, ką veiks po atsistatydinimo. 

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Vilnius iš pačių pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui Baltarusijoje, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Ne taip seniai Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
energetika, politika, Rusija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Rokas Masiulis, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
Įkurtas vieno žmogaus prašymu: Seime siūloma likviduoti Kultūros komitetą
Skvernelis pakomentavo Karbauskio sprendimą trauktis iš postų Seime
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
Balandžio 21-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 21-osios šventės

(atnaujinta 17:32 2021.04.20)
Šią dieną 1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją

Balandžio 21-oji yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.

Šiandien saulė teka 06:06, leidžiasi 20:31, dienos ilgumas 14 val. 25 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anzelmas, Konradas, Milgedas, Skalvė, Amalija, Arijus.

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.

1952 metais Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1563 metais mirė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

1876 metais gimė Jurgis Narjauskas Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas. Mirė 1943 m.

2011 metais aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas 2011 metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Ši diena pasaulio istorijoje

1839 metais turkai užėmė Siriją.

1856 metais Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įvedusia aštuonių valandų darbo dieną.

1898 metais JAV pripažino Kubos nepriklausomybę.

1910 metais mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas — Samuelis Lenghornas Klemensas.

1926 metais gimė Anglijos karalienė (nuo 1952 m.) Elžbieta II.

1965 metais sulaukęs 72-jų metų amžiaus, mirė anglų mokslininkas, fizikas Edvardas Viktoras Epltonas, tyrinėjęs atmosferą ir 1947 m. gavęs Nobelio premiją už jonosferos atradimą.

1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją.

1987 metais autobusų stotyje Kolombe (Šri Lanka) teroristai susprogdino bombą: teroristinio akto aukomis tapo 150 žmonių.

1997 metais pirmieji Kinijos armijos kareiviai įžengė į Honkongą, Kinijai ruošiantis perimti šią britų koloniją.

1998 metais Pietų Korėja atsisakė pretenzijų į kompensacijas iš Japonijos už seksualinį korėjiečių moterų išnaudojimą per II pasaulinį karą.

1999 metais per NATO bombardavimą visiškai sugriauta Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rezidencija Belgrade.

2011 metais Kirgizijos parlamentas prieš rytinį posėdį paaukojo septynis avinus pievutėje prie Vyriausybės rūmų Biškeko centre, tikėdamasis nuvaryti šalin piktąsias dvasias, sėjančias nesantaiką ir kraujo liejimą.

2019 metais Šv. Velykų sekmadienį mirtininkams susisprogdinus keliose Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose, žuvo daugiau kaip 250 žmonių, dar apie 500 žmonių buvo sužeista.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai