Seimo deputatė Irina Rozova

"Rusų aljansas" Rozovos bylą laiko "hipotetiniu perlenkimu"

(atnaujinta 21:15 2020.02.08)
Partijos pirmininkė pareiškė, kad "nepatikrintų beveik 10 metų senumo duomenų" pagrindu buvo padarytos "pritrenkiančios išvados" Rozovos atžvilgiu

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Partijos "Rusų aljansas" pirmininkė Tamara Lochankina pareiškė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos Seimo deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu galimai nesilaikė žmogaus teisių principų. Pranešimas paskelbtas partijos Facebook paskyroje.

Anot jos, Seimo Nacionalinio saugumo komitetas, tiriantis Rozovos ryšius, pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar VSD turėjo prokuratūros leidimą rinkti informaciją apie ją.

"Pagal žvalgybos įstatymą sekti žmogų galima tik gavus apygardos teismo nutarimą, kuris išduodamas kaip atsakas į specialiųjų tarnybų vadovų prašymą. Pagal minėtą įstatymą žmogus negali būti stebimas (sekamas) ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas gali būti pratęstas dar trims mėnesiams", — pareiškė Lochankina.

Ji teigia, kad Rozova buvo sekama mažiausiai ketverius metus, o tai 15 leidimų. Partijos pirmininkė mano, kad komitetas privalėjo įsitikinti, ar specialiosios tarnybos turėjo šiuos dokumentus.

Lochankina priminė tolesnę įvykių eigą, o būtent apie VSD pažymą api parlamentarę, kurią gavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ji išreiškė pasipiktinimą, kad "nepatikrintų beveik 10 metų senumo duomenų" pagrindu buvo padarytos "pritrenkiančios išvados", kad Rozova kelia "grėsmę" Lietuvos nacionaliniam saugumui.

"Ne mažiau svarbu ir tai, kad taikant žvalgybos įstatymą iš saugumo tarnybos reikalaujama politinio neutralumo. Tačiau pastaruoju metu buvo ne viena garsi byla, išprovokuota slaptų saugumo pažymų, kurios galiausiai baigėsi nepalankiai VSD, kas, pakenkė tarnybų reputacijai", — tvirtina ji.

Lochankina, prisimindama ankstesnius skandalus, padarė prielaidą, kad kaltinimas Rozovos atžvilgiu taip pat gali būti "hipotetiniu perlenkimu". Tačiau ji su ironija pažymėjo, kad "žvalgybos įstatymas reikalauja, kad saugumo tarnybos pateikiama informacija nebūtų suprantama dviprasmiškai".

"VSD pažyma negali tapti politinių manipuliaciją instrumentu. Rozovą kaltina tuo, kad ji sąmoningai nuslėpė ryšius su Rusijos diplomatais. Akcentas dedamas, pabrėžiant žodį "sąmoningai". Tačiau klausimas, kuris užduodamas VSD pažymoje, buvo suformuluotas taip, kad jį galima suprasti nevienareikšmiškai. Rozova atsakė taip, kaip jį suprato", — teigia "Rusų aljanso" pirmininkė.

Lochankina patarė VSD padirbėti ties klausimais, kad ir vėl nekiltų dviprasmybių. Ji pridūrė, kad VSD dirba ne robotai, o "žmonės, kurie taip pat gali klysti arba net ir piktnaudžiauti", o pažymos — "tai ne Šventas raštas, jas irgi reikia tikrinti ir analizuoti".

"Žvalgybos įstatymas skelbia, kad pagrindinis specialiųjų tarnybų veiklos principas yra teisėtumas ir žmogaus teisų užtikrinimas. Nesu įsitikinusi, kad Rozovos atveju šių principų laikomasi", — apibendrino ji.

Sausio pabaigoje konservatorius Laurynas Kasčiūnas paskelbė surinkęs 44 deputatų parašus, kad pradėtų apkaltos procedūrą parlamentarei Rozovai. Jis pareiškė, kad procesas buvo pradėtas remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuris nerekomendavo duoti jai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ir Pranckiečio liudijimais. Rozova įtariama pažeidusi Konstituciją ir parlamento nario priesaiką dėl tariamų "ryšių su Rusijos diplomatais".

Tuo metu kai kurie politikai pažymėjo, kad prieš pradedant apkaltos procedūrą reikia palaukti, kol bus baigtas Nacionalinės saugumo ir gynybos komiteto tyrimas.

Skandalas dėl Rozovos

Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.

Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Irina Rozova
Dar šia tema
Politologas: opozicija siekia eskaluoti situaciją su Rozova
Lietuvos Seimas pratęsė "Rozovos bylos" tyrimą
"Grėsmės buvo nesulyginamos": Pranckietis paaiškino reakciją į Rozovos atvejį
Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą
Seimas, archyvinė nuotrauka

Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"

(atnaujinta 18:21 2020.07.08)
Net jei TS-LKD laimės Seimo rinkimus, jiems vis tiek bus nepaprastai sunku susirasti partnerių koalicijai sudaryti, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Opozicijos partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) turėtų didesnę tikimybę laimėti Seimo rinkimus, jei jie vyktų dabar. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į "Spinter tyrimų" atliktą apklausą.

Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Siekdama patekti į Seimą politinė partija turi surinkti mažiausiai penkis procentus balsų. Konservatoriai gautų 16,4 proc. Antroje vietoje būtų valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS), kurios rezultatas — 12,9 proc. 8,8 proc. respondentų balsuotų už socialdemokratų partiją, 5,2 proc. — už Darbo partiją.

Kaip Sputnik Lietuva pasakojo politologas Vadimas Volovojus, apklausų šia tema rezultatai kurį laiką išlieka stabilūs.

"Tai nereiškia, kad konservatoriai labai sustiprino savo pozicijas ar ši situacija labai susilpnėjo. Kelios apklausos iš eilės rodo, kad jie užima šią lyderio vietą — plius minus keli procentai. "Valstiečiai" — jie nėra labai stiprūs, jie stabilizavosi ant aukštesnio taško. Kadaise jų turėjo mažiau — devynis, dabar jie stabilizavosi ties 12", — teigė ekspertas.

Jo manymu, dabar galima gana užtikrintai pasakyti, kad greičiausiai konservatoriai laimės rinkimus pagal procentus, tačiau problema ta, kad jiems bus sunku rasti koalicijos partnerių. Reikės ieškoti, kas pagal procentus bus po jų.

"Aljansas su "valstiečiais" yra nerealus — visi rinkimai sukasi dėl sisteminio konservatorių ir "valstiečių" susipriešinimo. Kova vyksta ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Toliau eina socialdemokratų partija. Bent jau ["valstiečių" lyderis] Ramūnas Karbauskis neseniai labai griežtai sukritikavo socialdemokratus, pasakė, kad jie yra antrieji konservatoriai ir po rinkimų gali prisijungti prie koalicijos su konservatoriais", — primena politologas.

Jo nuomone, iš dalies toks scenarijus visai galimas, nes konservatoriai elgiasi kaip vyriausieji partneriai ir socialdemokratams teks susitaikyti su antruoju numeriu. Tačiau, pasak Volovojaus, šiuo klausimu viskas nėra taip paprasta ir suprantama, todėl rinkimų fone gali vykti subtilūs politiniai žaidimai.

"Nepaisant šių nesutarimų, jie labiau linkę rasti sąlyčio taškus. Net įmanoma, kad šiuo metu vyksta kažkoks konkretus žaidimas: daromi aštrūs pareiškimai, kad mes neisime kartu su socialdemokratais, o tada, kai įvyks rinkimai... Kaip dažnai būna — prieš rinkimus sakei vieną dalyką, po rinkimų tapai visiškai kitoks. Atsižvelgdami į tai, kad vis dar yra Darbo partija, kuri taip pat yra centro kairioji, priimame išvadą, kuri jau seniai egzistavo... Centro-kairiosios koalicijos tikimybė yra didesnė nei centro-dešiniosios koalicijos. Ir atsižvelgiant į tai, kad liberalai balansuoja ant patekimo ribos, ir jei jie nepateks, tada konservatoriams bus labai sunku surasti potencialius partnerius", — sakė Volovojus, pažymėdamas, kad kol kas vienas iš pagrindinių veiksnių formuojant koaliciją išlieka klausimas, ar Darbo partija pateks į Seimą.

Tuo tarpu 16,7 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šiuo metu išvis nebalsuotų. Dar 18,1 proc. respondentų neapsisprendė dėl savo favoritų. Apklausa vyko birželio 18–26 dienomis, joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Nausėda kviečia užsienyje gyvenančius lietuvius dalyvauti rinkimuose
LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą
Balsuoti užsienyje per pirmą dieną užsiregistravo beveik 500 žmonių
RT logotipas

Lietuvoje uždrausta RT

(atnaujinta 17:11 2020.07.08)
Reguliuotojas priėmė sprendimą, gavęs Užsienio reikalų ministerijos nuomonę. Panašiai pasielgta ir kaimyninėje Latvijoje

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė transliuoti RT šalyje, praneša reguliuotojo spaudos tarnyba.

Šių metų liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą sustabdyti šalyje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų RT, RT HD, RT SPANISH, RT DOCUMENTARY ir RT DOCUMENTARY HD laisvą priėmimą.

"Gavusi išvadą iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos — kompetentingos už sankcijų įgyvendinimą institucijos, LRTK nusprendė sustabdyti minėtų televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje", — teigiama pranešime.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pažymėjo, kad komisija sustabdė laisvą šių programų priėmimą, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas", kuriam taikomos ES sankcijos dėl jo "svarbaus vaidmens Rusijos propaganda remiant 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose ir pietryčiuose".

Anksčiau LRTK atkreipė dėmesį į Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos sprendimą sustabdyti anksčiau paminėtas programas ir jos raginimą kitas ES nares padaryti tą patį, tačiau tam buvo reikalingos atitinkamos kompetentingų institucijų išvados.

Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Tuo pat metu nuo 2014 metų Europos Sąjunga Kiseliovui įvedė sankcijas. Tačiau pati MIA "Rossija segodnia" nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
draudimas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), RT
Dar šia tema
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai