Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Skvernelis palaiko EK planus mažinti taršą Baltijos jūroje

(atnaujinta 12:01 2020.02.08)
Ketvirtadienį vyriausybės vadovas surengė susitikimą su Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis palaikė Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisijos Virginijaus Sinkevičiaus iniciatyvą mažinti taršą Baltijos jūroje, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Vyriausybėje teigė, kad darantys žalą Lietuvos vandens telkiniams ir gamtai veiksmai bus netoleruojami.

Встреча еврокомиссара по окружающей среде, океану и рыболовству Виргиниюса Синкявичюса и премьер-министра Литвы Саулюса Сквернялиса , 6 февраля 2020 года
© Photo : Mano vyriausybė
Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisijos nario Virginijaus Sinkevičiaus ir Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas 2020 metų vasario 6 dieną

Ketvirtadienį Skvernelis susitiko su Sinkevičiumi ir aptarė Europos Žaliojo susitarimo įgyvendinimą. Didelis dėmesys buvo skirtas sąžiningo reorganizavimo fondui, kurio užduotis yra padėti ES valstybėms narėms (regionams ir sektoriams), susiduriančioms su rimtais iššūkiais pereinant prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos.

Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuva planuoja skirti apie 96,7 milijono eurų. Skvernelis pabrėžė būsimo daugiamečio ES biudžeto svarbą šiam susitarimui įgyvendinti.

Anksčiau Sinkevičius buvo pakviestas spręsti Baltijos jūros taršos klausimą. Buvo teigiama, kad aplinkos tarša šiame regione trunka daugelį metų.

Baltijos jūra — viena labiausiai užterštų pasaulyje. Aštuonios iš devynių valstybių, kurias ji skalauja yra Europos Sąjungos narės, tačiau taršos problemos Briuselyje nebuvo sprendžiamos daugelį metų.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius
Dar šia tema
Politologas: partijos apsikeičia kandžiomis pastabomis Seimo rinkimų fone
Karbauskis "atskleidė" buvusio Lietuvos susisiekimo ministro prekybos įtaka schemą
Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Lietuva situaciją dėl karių kapinių pavertė krize, pareiškė Udalcovas

(atnaujinta 13:36 2020.05.28)
Tuo pat metu Rusija neatsisakys susieti sovietų karių kapaviečių klausimo su represuotų lietuvių Rusijoje klausimu, sakė diplomatinės atstovybės vadovas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių su Rusija, kuriuos Vilnius pavertė gilia krize, komponentų. Taip interviu "Litovskij kurjer" pasakė Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Anot jo, keletą metų Lietuvos valdžia neleido atlikti restauravimo darbų sovietų karių kapuose, kuriuos vykdė Rusijos ambasada.

Udalcovas teigė, kad Lietuvoje palaidota apie 80 tūkst. karių, žuvusių per valstybės išlaisvinimą, taip pat apie 220 tūkst. sovietų karo belaisvių.

"Deja, vis dar nėra tikslių duomenų apie mūsų karių, žuvusių čia karo pradžioje, skaičių, tačiau mes tikrai kalbame apie dešimtis tūkstančių žmonių", — teigė diplomatas.

Ambasadorius sakė, kad šių metų balandžio–gegužės mėnesiais diplomatinės atstovybės ir generalinio konsulato darbuotojai Klaipėdoje aplankė beveik 300 kapų ir memorialų, ten jie Pergalės dienos išvakarėse padėjo gėlių. Jis pridūrė, kad negalima laidojimo vietų būklės pripažinti patenkinama, nes daugelis statinių reikalauja kapitalinio remonto, o kai kuriais juos išvis reikia keisti.

"Tačiau remonto ir restauravimo darbų blokavimo iniciatoriai tikisi laipsniško šių statinių sunaikinimo", — sakė jis ir pridūrė, kad paminklas sovietų kariams Obeliuose yra "bjaurios būklės".

Kaip pabrėžė Udalcovas, ketinimų susitarimo, nuo kurio tik prasideda leidimo remonto darbams gauti procesas, tekstas iki šiol nėra suderintas, o Rusijos ketinimas savo lėšomis pastatyti naują paminklą vietoje sugriuvusio virto "vos ne tarpvalstybinėmis derybomis".

"Šiuo atžvilgiu atkreipiu dėmesį, kad dar visai neseniai Lietuvos savanoriai neprivalėjo prašyti iš Rusijos provincijų vietos valdžios leidimų į Sibirą represuotų lietuvių kapinių tvarkymui. Viskas buvo derinama abipusiu sutarimu. Dabar, atsižvelgiant į griežtą Lietuvos valdžios praktiką, prasideda įvairių misijų iš Lietuvos vykdomų darbų mūsų šalies teritorijoje derinimo procesas. Pirmoji patirtis parodė, kad daugeliu atvejų valstybės tarnautojų palankumas lėmė piktnaudžiavimą iš atvykstančių svečių pusės. Tai teks spręsti", — teigė diplomatas.

Ambasadorius pažymėjo, kad Rusija yra pasirašiusi tarpvyriausybinius susitarimus dėl karo prievolininkų ir civilių aukų laidojimo vietų su daugeliu šalių, jo projektas taip pat buvo aptartas su Lietuva, tačiau 2013 metais Vilnius nutraukė konsultacijas šiuo klausimu be paaiškinimų.

Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių, kurias Lietuva pavertė gilia krize, sudedamųjų dalių. Anksčiau ar vėliau reikės išbristi iš jos, nors kol kas oficialus Vilnius daro viską, kad pablogintų situaciją. Tačiau laikas parodys, ką pasiekė ir ką prarado ši Baltijos šalis dėl savo užsispyrėliškos konfrontacijos su Rusija visais klausimais", — sakė jis.

Diplomatas taip pat įvertino paminklų sovietų kariams nugriovimo situaciją Europoje. Anot Udalcovo, tokiu būdu kai kurios valstybės nori pakeisti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir sumenkinti TSRS vaidmenį Pergalės atžvilgiu.

"Tai nėra tik politika, tai yra ciniškas ir niūrus žmonijos likimo "lėmėjų" kursas. Ir galiausiai tai yra tam tikrų šalių ir tautų civilizacijos lygio apraiška. Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma lietuvių priklauso civilizuotai bendruomenei. Svarbiausia, kad aršūs politikos konjunktūrininkai jiems neprimestų savo revizionistinių pažiūrų", — sakė jis.

Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija neatsisakys derinti sovietų karių laidojimo vietų Lietuvoje ir represuotų lietuvių Rusijoje klausimų, nes tai nustatyta tarpvyriausybinio susitarimo projekte, kuriam anksčiau Lietuvos valdžia neprieštaravo.

"Vietos valdžia turėtų suprasti: jei neturėsime galimybės realiai prisidėti ir, juolab Rusijos lėšomis, prie mūsų kilnių protėvių, Lietuvos išvaduotųjų, tinkamos kapų būklės išlaikymo, tada ir Lietuva negalės tvarkyti represuotų lietuvių kapų. Liūdnas pareiškimas, tačiau tai liks Lietuvos biurokratų sąžinės dalyku", — sakė Udalcovas.

Diplomatas pridūrė, kad rusai savarankiškai prisidės prie tinkamo visų tautų ir tautybių atstovų, kurie gyveno TSRS teritorijoje ir kentėjo nuo represijų, laidojimo vietų išsaugojimo. Tai galioja ir lietuvių kapams Sibire.

Tegai:
karių kapavietės, Lietuva, Rusija, Aleksandras Udalcovas
Dar šia tema
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse pasveikino veteranus su Pergalės diena
Bendra Pergalė: kaip Baltijos šalys paminėjo gegužės 9 dieną
Rusijos ambasadorius Latvijoje paragino nekovoti su sovietiniais paminklais
"Užmiršti kariai" vadovas: jei ieškosiu Raudonosios armijos karių, mane įkalins
Pergalės žmonėms — amžina šlovė. Sputnik Lietuva reportažas iš unikalaus muziejaus
Rusijos medikai Italijoje, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: Vakarams draudžiama prašyti Rusijos pagalbos

(atnaujinta 12:15 2020.05.28)
Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas"

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vakarų šalys siekia pasinaudoti koronaviruso pandemija ir nubausti vyriausybes, kurios joms nepatinka, bei uždrausti COVID-19 paveiktoms šalims kreiptis į Rusiją pagalbos, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rašė straipsnyje Kinijos laikraščiui "Global Times".

"Ne visi pasirengę atlaikyti pandemijos išbandymus. Net dabartinėmis sąlygomis, kai atrodė, kad visuotinis iššūkis yra verčiantis priversti mus bent trumpam pamiršti prieštaravimus, vėl atgimė grobuoniškas požiūris. Ne visi sugebėjo atsispirti pagundai veikti pagal principą "kiekvienas už save", — sakė jis.

Ministro teigimu, pandemija parodė pasauliui daugybę humanizmo trūkumo pavyzdžių. Jo nuomone, šį deficitą lemia "nepagydomas daugelio šalių ir jų valdančiojo elito egoizmas". Tai labiausiai būdinga tiems, kurie deklaruoja moralinę lyderystę ir demokratines tradicijas, tačiau iš tikrųjų "atsisako elementarių padorumo taisyklių, etikos normų ir pradeda veikti pagal "džiunglių įstatymą".

Kaip pavyzdį užsienio reikalų ministras paminėjo bandymus apkaltinti Kiniją dėl koronaviruso plitimo, taip pat spekuliacijas dėl Rusijos pagalbos kelioms šalims jų pačių vyriausybių prašymu.

"Mūsų šaliai buvo pateikti absurdiški kaltinimai, kad mes norime panaudoti humanitarinę ir medicininę pagalbą siekdami "sustiprinti geopolitinę įtaką". Prieita iki žeminančių draudimų, kurie prieštarauja pagrindinėms diplomatinėms normoms, kreiptis į Rusiją dėl medicininės ir humanitarinės pagalbos — nepaisant to, kokia kebli situacija, liūdnai pagarsėjęs euroatlantinio modelio solidarumas yra brangesnis nei dešimčių tūkstančių paprastų piliečių gyvybė ir sveikata", — rašė Lavrovas.

Anot jo, kai kurios šalys bando pasinaudoti esama situacija "Monopolio žaidime" "paisydamos siaurų interesų ir suvedinėdamos sąskaitas su geopolitiniais konkurentais".

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pandemija paaštrino vyraujančias neigiamas tendencijas ir susikaupusius prieštaravimus. Taigi, pasak ministro, prie žmogaus neišvengiamų natūralių koronaviruso plitimo padarinių pridedami "žmogaus sukurti", išprovokuojami žmonijos ar tam tikros jos dalies nesugebėjimo atsisakyti skirstymo "į draugus ir priešus" dvasios net ir bendros nelaimės sąlygomis."

"Kas, jei ne humanitarinių klausimų politizavimas ir noras panaudoti pandemiją nepageidaujamoms vyriausybėms nubausti, gali paaiškinti daugelio Vakarų šalių, kurios daug ginčijasi dėl būtinybės gerbti žmogaus teises, nenorą atsisakyti vienašališkų ekonominių apribojimų taikymo besivystančio pasaulio valstybėms — bent jau iki globalios epidemiologinės normalizacijos. Galų gale, įskaitant JT duomenis, tokios sankcijos, kurios riboja paprastų piliečių galimybes naudotis savo socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, labai apsunkina pastangas apsaugoti visuomenės sveikatą ir smogia pažeidžiamiausiems, neapsaugotiems jos sluoksniams", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronaviruso pandemijos protrūkį. Naujausiais duomenimis, bendras pasaulyje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius yra 5 488 825, registruota mirčių — 349 095.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
pagalba, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijos deputatas įvertino Trampo žodžius apie bendradarbiavimą su Rusija
ES atstovas paragino subalansuoti ES ir Rusijos santykius
Rusijos gynybos ministras papasakojo apie karo medikų, grįžusių iš Europos, būklę
Mėsa, archyvinė nuotrauka

Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14%

(atnaujinta 12:05 2020.05.28)
Šiais metais Lietuva iš viso eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Nepaisant COVID-19 pandemijos, šalies gamintojai per keturis šių metų mėnesius eksportavo 14 proc. daugiau produkcijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, apie tai pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Lietuva šiais metais iš viso jau eksportavo daugiau kaip 76 tūkst. tonų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių bei jų produktų.

Jautienos eksportas, palyginus su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, padidėjo 3 procentais. Daugiausia jautienos eksportuota į Norvegiją (446 tonos) ir Ukrainą (250 tonų). Į Kiniją šiemet jau eksportuotos 6 jautienos produktų siuntos — daugiau kaip 150 tonų.

Šiais metais pastebimas visų mėsos gaminių eksporto augimas — palyginus su  praėjusių metų sausio–balandžio mėnesiais, jis padidėjo 23 proc. Eksportuotos 98 tonos produkcijos į Kirgiziją bei padvigubėję mėsos gaminių eksporto kiekiai į Japoniją (72,4 t) ir Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) (71,3 t) lėmė eksporto augimą.

Per pirmus keturis mėnesius eksportuota daugiau kaip 35 tūkst. tonų pieno produktų. Tai net 27 procentais daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019-aisiais. Šioje lietuviškų produktų grupėje labiausiai išaugo grietinėlės, sviesto, sūrių, pieno išrūgų, maistinių pieno miltų ir kt. eksporto kiekiai.

Iš šalies daugiausia pieno produktų buvo išvežta į Kazachstaną (beveik 4 tūkst. t), JAV (2 tūkst. t), Alžyrą (2 tūkst. t), Malaiziją (beveik 3 tūkst. t), Saudo Arabiją (3,6 tūkst. t), Vietnamą (1,6 tūkst. t) ir kitas šalis.

Šiais metais žuvies bei jos gaminių eksportas išaugo 11 proc. Per keturis mėnesius eksportuota daugiau kaip 37 tūkst. t žuvies ir jos gaminių, tuo tarpu 2019 metais — 33,7 tūkst. t. Pagrindinėmis eksporto rinkomis išlieka Ukraina ir Moldova.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Neleista parduoti dar 19 tonų nesaugios paukštienos iš Lenkijos
VMVT specialistai rekomenduoja atidžiai vertinti maisto papildų reklamos teiginius
Ištirta, ar Lietuvoje parduodamos šviežios daržovės saugios ir kokybiškos