Linas Linlkevčius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius apie Astravo AE: Lietuvos ir Baltarusijos santykių skaudulys

(atnaujinta 10:43 2020.02.10)
Lietuvos ministras pažymėjo, kad nors Astravo AE klausimas apsunkina Lietuvos ir Baltarusijos santykius, tačiau mano, jog kažką bendro tikrai galima surasti

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Nors esminis Lietuvos ir Baltarusijos Astravo AE vertinimas skiriasi, tačiau jėgainės atžvilgiu galima rasti ką nors bendro, interviu Baltarusijos televizijai sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Taigi, nepaisant skirtumo, vis dėlto pradinį šio objekto vertinimo skirtumą aš kažkaip pajutau, gerai, gal galime rasti ką nors bendro. Taigi šis skaudulys, ​​deja, bene vienintelis mūsų dvišaliuose santykiuose, tačiau santykiai turi platesnį spektrą, yra daug teigiamų, tarkime, momentų", — sakė TV kanalo "Belarus 1" eteryje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Astravo AE klausimu Vilnius reikalauja iš Baltarusijos palaikyti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, kad jos būtų įtrauktos į veiksmų planą, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos.

"Tai, ką aš sakiau, reikalavau palaikyti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, kad tos rekomendacijos, kurias pateikė tarptautinės organizacijos (ypač po neseniai atliktų streso testų), būtų įtrauktos į Baltarusijos valdžios institucijų veiksmų planą. Ir svarbiausia, svarbiausia — pabrėžiu — tokios rekomendacijos turėtų būti įgyvendintos prieš paleidžiant tą jėgainę", — sakė Linkevičius.

Be to, Linkevičius pridūrė, kad mato Baltarusijos pusės pasirengimą pakviesti į stotį Europos specialistus, taip pat ir iš Europos Komisijos.

Praeitą savaitę Linkevičius tvirtino, kad Lietuva ir sieks statomos Baltarusijos atominės elektrinės uždarymo bei pabrėžė, kad net jei jėgainė pradės veikti ir toliau bus siekiama jos uždarymo. Prieš tai ministras teigė, kad Astravo AE projektu bandoma išlaikyti Lietuvą posovietinės elektros energijos erdvėje, kad valstybė liktų BRELL energijos žiede.

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent to nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Be to, Vilnius nepatenkintas, kad darbai atliekami padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo pat metu kai kurie ekspertai pažymėjo, kad tikroji Lietuvos nepasitenkinimo priežastis gali būti ta, kad šalis liko be savo atominės elektrinės, kuri galėtų aprūpinti vartotojus pigia elektra.

Minskas ne kartą pabrėžė, kad Astravo AE yra kuriama laikantis saugos standartų, ir nurodė konkrečius faktus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nekyla pavojus.

Tegai:
Linas Linkevičius, Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (323)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva patyrė nesėkmę norėdama nuteikti ES prieš Astravo AE
Seimo narys Astravo AE pavadino "paminklu Lietuvos URM vadovo bejėgystei"
Sirija

Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose

(atnaujinta 21:00 2020.06.05)
Amerika bando su koalicijos pagalba destabilizuoti padėtį regione, mano istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Amerikos strategija — destabilizuoti Rytų kraštų režimus, o Rusija tam trukdo, interviu Sputnik radijui pasakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Karo-politinių tyrimų centro direktorius, istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas.

Rusija turėtų "pasitraukti iš Artimųjų Rytų", nes ji ten atlieka "destruktyvų vaidmenį", pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Deividas Šenkeris (David Schenker), praneša RIA Novosti.

Rusijos politikai pažymėjo, kad destruktyvų vaidmenį regione atlieka pirmiausia pačios Jungtinės Valstijos, kurios tęsia kišimosi politiką, o Rusija padeda Sirijai kovoti su terorizmu ir yra ten legaliai.

Istorijos mokslų daktaras Aleksejus Podberezkinas pažymėjo, kad "tai tokia reikšminga Valstybės departamento atstovo pastaba, kuri rodo, kad ilgalaikė Amerikos strategija — destabilizuoti Artimųjų ir Vidurio Rytų režimus, paversti juos verdančiu puodu, kai galima gaudyti žuvis drumstame vandenyje, kai stabilūs režimai gali sau leisti, kaip [Libijos vadovas Muamaras] Kadafis, nepaklusti Vašingtonui. Regiono destabilizacija Valstybės departamento požiūriu, žinoma, yra ilgalaikis prioritetas, ir tam trukdo Rusija".

Anot Podberezkino, Rytuose yra plati koalicija, palaikanti JAV interesus.

"Noriu pasakyti, kad JAV neveikia atskirai, joms pavyko suorganizuoti gana plačią koaliciją, į kurią įeina šalys — NATO narės, bet ir nemažai Artimųjų Rytų valstybių ir režimų, kurie palaiko JAV politiką, ir koalicijoje yra apie 60 valstybių. Kartu su JAV ji bus suinteresuota destabilizuoti padėtį tokiu būdu, kad tai joms būtų naudinga. Ir Rusija šiame procese joms labai trukdo, nes be Rusijos, kaip paaiškėja, padėtis ir Irake, ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Jemene nelabai sprendžiama", — teigė istorijos mokslų daktaras.
Tegai:
Rusija, JAV, Artimieji Rytai
Dar šia tema
Trampas: JAV siekia nutraukti konfliktus Artimuosiuose Rytuose
Rusijos URM papasakojo, kam JAV reikalingas nestabilumas Artimuosiuose Rytuose
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergis apie VTEK sprendimą: klausimas dėl Skvernelio atsakomybės lieka neatsakytas

(atnaujinta 19:45 2020.06.05)
Landsbergis atkreipė dėmesį, kad pastebimas itin pavojingas valstybei valdančiųjų bandymas daryti poveikį atsakingoms tarnyboms ir institucijoms

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą nutraukti tyrimą dėl Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, konstatavo, kad klausimas dėl jo atsakomybės vis dar lieka neatsakytas.

Pasak konservatoriaus, valstybėje klostosi pavojinga situacija, kai tiriamasis, įtakingas valstybės vadovas, sprendimo priėmimo rytą viešai darė poveikį VTEK nariams.

"Ar premjeras įsiskaitė į VTEK pranešimą? Man pačiam buvo keista skaityti ir suprasti, kad jis nėra išteisintas. Tyrimas buvo nutrauktas, nes pritrūko duomenų. Paprastai tokiais atvejais, jei nėra duomenų, kaltinamasis yra išteisinamas. Juo labiau, komisija pasakė, kad tyrimą gali pradėti iš naujo. Premjeras, ūkiškai tariant, liko pakabintas", — sakė TS-LKD pirmininkas "Žinių radijo" laidoje "Opozicija".

Jis taip pat pareiškė, kad premjeras turėtų atlyginti žalą dėl spaudimo VTEK, kai prieš tyrimą viešai pareiškė, kad nepasitiki dviem komisijos nariais. Demokratinėje valstybėje tai nėra priimtina, teigė Landsbergis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ketvirtadienį paskelbė nutraukianti tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės, kurioje jis gyvena, asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant 300 tūkst. eurų Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
VTEK nutraukė tyrimą prieš Skvernelį
Lietuvos policija

Utenos policininkai ne tarnybos metu sulaikė neblaivų vairuotoją

(atnaujinta 21:03 2020.06.05)
Iš kaimo išvažiavęs automobilis pavojingai vinguriavo po kelią, o sustojus, jo vairuotojas ir keleivis bandė "susitarti" su pareigūnais dėl incidento sureguliavimo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Ne tarnybos metu pareigūnai, atsidūrę tinkamu laiku tinkamoje vie­to­je, sugebėjo užkirsti kelią ga­­limoms skaudžioms pasekmėms, praneša Lietuvos policijos spaudos tarnyba.

Birželio 1-ąją, apie 14:00, asmeniniu automobiliu važiuojant Utenos miesto aplinkkeliu, Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniajam specialistui ir Kelių patrulių būrio vyriausiajai patrulei prieš pat jų automobilį, sudarydamas avarinę situaciją, iš Joneliškio kaimo išsuko "Audi" automobilis.

Pareigūnai stebėjo, kaip automobilis vinguriavo po kelią, kartkartėmis nuvažiuodamas į kelkraštį, ir įtarę, kad vairuotojas gali būti neblaivus, pranešė policijai. Važiuojant Kupiškio gatve, "Audi" vairuotojas dėl neaiškių priežasčių pasuko į kelkraštį ir sustojo priešais kelkraštyje stovėjusią sunkiasvorio automobilio priekabą.

Pareigūnai sustojo greta ir pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas ir kartu važiavęs keleivis pradėjo reikšti pretenzijas: "Kokia čia jūs proga prikibot, kas jūs tokie". Pareigūnams prisistačius, kad jie yra policininkai, keleivis užsiminė, kad galima "susitarti", vairuotojas taip pat puolė taisyti padėtį ir žadėjo kviestis dukrą.

"Derybas" nutraukė atvykę Utenos apskrities policijos pareigūnai, kurie ir perėmė vairuotoją, keleivį ir automobilį. Sulaikytam vairuotojui (gimusiam 1969 metais), gyvenančiam Utenos rajone, buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas.

Policija pažymi, kad faktai patvirtina, jog ne vienas eismo įvykis, pasibaigęs nekaltų žmonių skaudžiais sužalojimais ar mir­timi, buvo sukeltas būtent neblaivių vairuotojų, ir ragina gyventojus būti atsakingus, nesėsti prie vairo neblaiviems ir nerizikuoti savo bei kitų sveikata ir gyvybe.

Tegai:
neblaivus vairavimas, Utena, policija, Lietuva
Dar šia tema
Kauno rajone neblaivus vairuotojas mirtinai partrenkė motociklininką
Vilniuje už neblaivų vairavimą sulaikytas FNTT pareigūnas
Jurbarko rajone neblaivus vyras trenkė policininkui