Juknevičienė papasakojo, kur gyvena Briuselyje ir Strasbūre
(atnaujinta 09:10 2020.02.12)
Europarlamentarė taip pat pasiskundė, kad pamatyti miestą praktiškai nėra laiko, nes iš buto tenka išeiti anksti ryte ir grįžti vėlai vakareVILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė papasakojo, jog buto nuoma Briuselyje kainuoja 1,1 tūkst. eurų per mėnesį.
Anot jos, nieks jokių bendrabučių neduoda, pasirenki pats, kur gyventi.
"Strasbūre taip pat reikia pasirinkti, kur gyvensi nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kartą per mėnesį. Čia yra didelė trumpos butų nuomos pasiūla. Kol kas vis kitame, bet vienas [butas] patikęs senojoje miesto dalyje ir labai nebrangus, ko gero, bus geriausias", — rašė savo Facebook paskyroje Juknevičienė.
Europarlamentarė papasakojo, kaip vyksta šios kelionės. Anot jos, kelionė iš Briuselio į Strasbūrą traukiniu trunka 3,5 valandos. Juknevičienė pažymėjo, kad pasižvalgyti po Prancūzijos miestą praktiškai nėra laiko. Kaip ir Briuselyje, tenka išeiti iš buto anksti ir grįžti vėlai.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Be to, politikė pažymėjo, kad dabar plenariniame posėdyje Strasbūre ji sėdi kitoje vietoje. Juknevičienė teigė tapusi "visiška centriste, pasistūmėjau stipriai iš salės pakraščio". Anot jos, jei iki šiol kaimynai buvo "labiau dešinesni ", sėdėjo netoli "Brexit" partijos, dabar ji "girdės Europos liberalų replikas".
Juknevičienė europarlamentare išrinkta praėjusių metų gegužę.
Liepos 1 dieną jos Seimo narės įgaliojimai buvo panaikinti.
Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos iš Baltarusijos patekimo į Ukrainą
(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinęVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".
Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve
Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.
"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.
Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.
"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.
Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.
Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.
Ginčas dėl Astravo AE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminusVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.
Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.
Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.
Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.
Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.
Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".
Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.
Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.
Elžbietos II giminaitis nusiųstas į kalėjimą dėl seksualinio priekabiavimo
(atnaujinta 16:55 2021.02.24)
Stratmoro ir Kinghorno grafas teisme pripažino savo kaltę, už nusikaltimo padarymą pagal Britanijos įstatymus jam grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimasVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Stratmoro ir Kinghorno grafas Saimonas Bouzas-Lajonas (Simon Bowes-Lyon) nusiųstas į kalėjimą už seksualinį priekabiavimą, praneša televizijos kanalas "Sky News".
Jo laisvės atėmimo bausmė sieks 10 mėnesių, nors grėsė iki penkerių metų.
Ši situacija sulaukė dar didesnio atgarsio ir dėl to, kad Bouzas-Lajonas yra Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnėnas.
Kaip paaiškėjo, 2020 metų vasarį grafas savo dvare priėmė daugybę svečių. Naktį aristokratas įsiveržė į besiilsinčios merginos kambarį ir bandė priversti ją turėti su juo intymius santykius. Tačiau ji sugebėjo atsikirsti ir pasikvietė draugus, kurie taip pat buvo pilyje.
Ryte Bouzas-Lajonas bandė atsiprašyti, savo elgesį paaiškindamas tuo, kad jis buvo girtas. Pasak Elžbietos II giminaičio, jis nemanė, kad kada nors taip elgsis.
Tačiau nei atsiprašymas, nei giminystė su monarchu neatleido jo nuo bausmės. Grafas teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino.
"Aš turėjau pažvelgti realybei į akis ir prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko", — pasakė Bouzas-Lajonas.
Anot jo, ištisus metus jam buvo reikalinga gydytojų psichologų pagalba.
Tegai:
Temos: