Rasa juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė pavadino Putino siūlymą dėl antisemitizmo "klastingu"

(atnaujinta 11:40 2020.02.14)
Anksčiau Rusijos vadovas teigė, kad Holokaustas — didžiulė tragedija, o šiuolaikinių ir būsimų politikų pareiga yra ginti gerą Antrojo pasaulinio karo didvyrių vardą ir palaikyti tiesą

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad kovą su antisemitizmu reikia vertinti kovos su visais totalitariniais režimais kontekste. Vienam iš tokių režimų ji priskyrė šiuolaikinę Rusiją.

Politikės pranešimas skelbiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos svetainėje.

Anot Juknevičienės, diskusijoje apie antisemitizmo ir rasizmo apraiškas teigė, kad antisemitizmas yra sunkios visuomeninės ligos diagnozė. Ir, anot jos, norint surasti tinkamą gydymą, reikia žinoti priežastis, kurios yra vidinės ir išorinės.

"Vidinės yra visiems aiškios. Tai lyg mutuojantys virusai, vis atgyjantys nešvarioje neapykantos ir pikto nacionalizmo terpėje. Turime tai rauti su šaknimis. Išorinės ateina iš dviveidiškos Kremliaus politikos prieš Europą. Iš vienos pusės jie puola kai kurias Europos šalis dėl antisemitizmo ir dedasi nacizmo priešininkais, tačiau ta pačia ranka maitina nacionalistines partijas ES", — sakė Juknevičienė.

Pasak jos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymas nuolatinėms Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) narėms svarstyti antisemitizmą Jungtinėse Tautose yra "klastingas ir netikras",  nes neva pačioje Rusijoje atgaivinamas "totalitarinis stalinizmas".

Putinas anksčiau pareiškė, kad reikia kovoti su visomis ksenofobijos ir antisemitizmo apraiškomis. Kalbėdamas Jeruzalėje, Rusijos vadovas teigė, kad Holokaustas buvo ir liks gili žaizda, tragedija, kuri visada bus prisiminta, o šiuolaikinių ir būsimų politikų pareiga yra ginti gerą Antrojo pasaulinio karo herojų vardą ir gerbti tiesą ir teisingumą.

Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją, ir pažymėjo, kad Maskva priešinsis šiems bandymams.

Nacizmas ir antisemitizmas Lietuvoje

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos perrašymo politiką. Lietuvos "tautinių didvyrių", kurie per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo naikinant vietos gyventojus ir žydų bendruomenę, šlovinimas sukelia antisemitines nuotaikas.

Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© AP Photo / Alexander Zemlianichenko

Gruodžio mėnesį paaiškėjo, kad Seimo nariai rengia įstatymo projektą, pagal kurį šalyje gali būti oficialiai pripažinta, kad Lietuva "nedalyvavo Holokauste", nes lietuvius "okupavo" sovietinis ir nacistinis režimai.

JAV valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais Cherry Daniels ragino Vilnių rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos, vertinančios okupacinių nacių ir sovietinio režimų nusikaltimus Lietuvoje, išvadas. Ji pažymėjo, kad žmonių, kurių veiksmai paskatino nužudyti tūkstančius nekaltų žmonių, garbinimas skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos reputacijai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad Lietuva nori užimti nacių režimo "aukos" poziciją, tačiau tai neatitinka istorinės tiesos.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
nacizmas, antisemitizmas, Lietuva, Rusija, Vladimiras Putinas, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva naudoja "trafaretus" kalbėdama apie Holokaustą
Europos rabinų tarybos vadovas įspėjo Ukrainą ir Lenkiją dėl Lietuvos klaidų
Ekspertas pasakojo apie bandymą skirti TSRS atsakomybę už Holokaustą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje