Kroatijos karys

Atlikus dviejų NATO karių Lietuvoje analizes rasta narkotikų

(atnaujinta 08:05 2020.02.18)
Draudžiamas medžiagas Kroatijos kariai įsigijo ir vartojo reguliaraus paleidimo iš kareivinių metu, jie bus nušalinti nuo tarnybos

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Dviejų Kroatijos karių iš NATO kontingento Lietuvoje tyrimuose yra narkotikų pėdsakų, kariai bus nušalinti nuo tarnybos, pranešė Kroatijos gynybos ministerija.

Kroatijos karo policija iš antrojo kontingento sudėties sekmadienį vykdydama NATO programą "Sustiprintas priešakinis buvimas" ("Enhanced Forward Presence", EFP) Lietuvoje, patikros metu aptiko draudžiamų medžiagų dviejų kariškių analizėse.

"Opiatų buvimo tikrinimo metu karo policijos pareigūnai patvirtino, kad du kariai vartojo narkotikus. Remiantis šių karių parodymais, draudžiamas medžiagas jie įsigijo ir vartojo reguliaraus paleidimo iš kareivinių metu", — pranešė Kroatijos gynybos ministerija.

Pažymima, kad už "uniformos garbės žeminimą" jie bus nušalinti nuo tarnybos.

Pirmadienį respublikos Gynybos ministerija taip pat pranešė, kad 12 Kroatijos karių NATO misijoje Afganistane sužeidė benamis šuo Kabule, kariai buvo paskiepyti nuo pasiutligės, o šuo užmigdytas.

Anksčiau Kroatijos karių dalyvavimas tarptautinėse misijose atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Trys Kroatijos kariai ir kapelionas iš NATO kontingento 2017 metų gruodį buvo išvaryti iš Lenkijos dėl girtavimo ir uniformos garbės žeminimo. Tą patį mėnesį vienas iš 180 Kroatijos karių, nusiųstų į NATO bazę Rukloje, Lietuvoje, mirė nuo širdies smūgio ar insulto.

Į Lietuvą ir kitas Baltijos respublikas atvykstantys NATO šalių kariai iš tiesų ne kartą buvo paminėti Lietuvos policijos pranešimuose dėl įvykdytų pažeidimų. Beveik per kiekvienas didelio masto pratybas Baltijos šalyse įvyksta incidentai, kuriuose dalyvauja kariai iš aljanso šalių, tarp tokių incidentų paminėti ir eismo įvykiai.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
narkotikai, kariai, Lietuva, NATO, Kroatija
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
"Gynėjų" išsilaipinimas: amerikiečiai užgrobs Lietuvos aerodromą
Ar Lietuva pasirengusi? JAV gali dislokuoti branduolinį arsenalą Baltijos šalyse
Lietuvos valdžia netikras naujienas apie kareivius ir BMW laiko kampanija prieš NATO
Kijeve papasakojo apie atvykusius į Ukrainą "mokytis" NATO karius
BelAE

URM: po įvykių Baltarusijoje, ES turi raginti šalį sustabdyti AE paleidimą

(atnaujinta 20:30 2020.08.13)
Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vaizdo konferencijos būdu dalyvaus neeilinėje Užsienio reikalų taryboje (URT), apie tai pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

"URT bus derinami galimi Europos Sąjungos (ES) veiksmai Baltarusijos atžvilgiu po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo akivaizdžiai suklastoti. Iškart po rinkimų prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios keletas tūkstančių protestuotojų buvo suimti, kalėjimuose prieš juos naudojamas smurtas. Lietuva ir visa ES ragino Baltarusijos valdžią nedelsiant baigti politiškai motyvuotą oponentų persekiojimą, paleisti visus neteisėtai suimtuosius ir gerbti žmogaus teises ir laisves. Nesikeičiant situacijai Baltarusijoje, ES svarstys priemonių (sankcijų) įvedimą ES lygmeniu", — rašoma pranešime.

Lietuva taryboje sieks eilinį kartą politiniu lygmeniu atkreipti ES partnerių ir institucijų dėmesį į prasidėjusio Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo "keliamas grėsmes", akcentuos bendros ES pozicijos dėl elektros importo iš "nesaugių" AE ribojimo svarbą, būtinybę stiprinti avarinę parengtį regione.

Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją "sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija, Linas Linkevičius, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM išreiškė požiūrį į Baltarusijos prezidento rinkimus
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 
Protestai Minske

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą imtis tarpininkavimo dėl situacijos Baltarusijoje palaiko kaimyninių valstybių Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Paskelbtoje keturių valstybių vadovų deklaracijoje, paremtoje Lietuvos vadovo suformuluotu trijų žingsnių planu Baltarusijai, prezidentai ragina Baltarusijos valdžią "nutraukti jėgos naudojimą prieš taikius savo tautos atstovus".

"Nutraukite smurtą ir gerbkite pagrindines laisves, žmogaus ir piliečių teises, įskaitant žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų laisvę ir žurnalistų saugumą. Skubiai paleiskite visus sulaikytus protestuotojus, sustabdykite tolesnį žmonių persekiojimą. Ir nedelsdami pradėkite dialogą su Baltarusijos žmonėmis", — rašoma bendroje prezidentų deklaracijoje.

Keturių šalių vadovai ragina Baltarusijos valdžią įsiklausyti į savo piliečių balsą, leisti jiems laisvai reikšti savo nuomonę apie situaciją šalyje bei sekmadienį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.

"Remdamiesi savo pačių visuomenių patirtimi, mes raginame surengti Baltarusijoje nacionalinio susitaikymo forumą, kurį sudarytų vyriausybės ir visuomenės atstovai. Tai būtų tinkamas žingsnis pradėti tikrą nacionalinį dialogą. Mes tvirtai tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas skatinti socialinę plėtrą, aptarti reformas ir jūsų šalies ateitį", — rašoma deklaracijoje.

Prezidentai sutarė, kad jei Baltarusijos valdžios institucijos įvykdys minėtus reikalavimus, "bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene durys išliks atviros".

"Esame pasirengę tarpininkauti, kad būtų pasiektas taikus krizės Baltarusijoje sprendimas ir sustiprinta Baltarusijos nepriklausomybė bei suverenumas. Sankcijos turėtų būti įvestos tik išbandžius tarpininkavimą. Tarpininkavimas yra diplomatinė priemonė krizei įveikti, ir mes privalome ja pasinaudoti", — komentavo Nausėda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Lenkija, Baltijos šalys
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Gėlių laukas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 14-osios šventės

(atnaujinta 19:41 2020.08.13)
Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę, vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 227-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

Šią dieną katalikai mini Šv. Maksimilijonas Kolbę

Šventasis (1894–1941) gimė Zdunska Voloje netoli Lodzės, Lenkijoje. 1910 metais tapo pranciškonu, studijavo Romoje. 1918 metais įšventintas kunigu. Iš Aušvico koncentracijos stovyklos pabėgus vienam kaliniui buvo pasmerkti keli nekalti žmonės. Vienas iš jų buvo gausios šeimos tėvas. Maksimilijonas pasisiūlė į jo vietą ir 1941 metų rugpjūčio 14 dieną mirė kankinio mirtimi. Popiežius Jonas Paulius II 1982 metais jį paskelbė šventuoju.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1385 metais Krėvos pilyje po pusę metų trukusių derybų Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Lenkijos bajorais sudarė Krėvos sutartį. Šia sutartimi Jogaila įsipareigojo vesti vienuolikmetę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis, krikštytis, pakrikštyti Lietuvos gyventojus ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos. Šis žingsnis davė pradžią Jogailaičių dinastijai, kurios įtaka po pusantro amžiaus taip išaugo, kad daugiau nei trečdalis Europos buvo valdoma lietuviškosios dinastijos palikuonių. XVI a. pr. Jogailaičių teritorijos išsitęsė tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų (dinastijai priklausė LDK, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos sostai).

2004 metais savo namuose Krokuvoje mirė 93 metų lietuvių kilmės lenkų poetas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1867 metais pasirodė pirmasis Karlo Markso "Kapitalo" tomas.

1911 metais viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.

1927 metais Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Izadora Dunkan. Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta.

Tegai:
šventės, šventė